Saaremaa – didžiausia Estijos sala ir trečia pagal dydį Baltijos jūroje esanti sala. Šią salą prisiminsiu kaip vėjų, kadagių, malūnų ir laukinių Baltijos pakrančių salą. Šiaurės salą, nes iki šiol lankiausi tik pietų Europos šalių salose. Ramybė, žaluma ir begaliniai jūros toliai. Uolos ir akmenys, švyturiai ir vėjai. Važiuojant salos keliukais, kartais gali nesutikti nei vieno automobilio 🙂 . Kelios dienos šioje saloje prabėgo gal per greitai, tad liko nepamatytų vietų. Bet juk nebūtina visko aprėpti, ar ne?
Į Saaremaa salą kėlėmės keltu iš Virtsu uosto. Keltas didelis – tikrai nustebino, kiek automobilių jis gali sutalpinti. Keltai vasaros metu kursuoja kas 30 minučių. Mes bilietus įsigijome internetu. Atvykus į Virtsu uostą, viskas labai aiškiai sužymėta, yra atskiros juostos internetinius bilietus turintiems keleiviams. Atplaukus keltui, viskas vyksta labai greitai. Kur važiuoti ir prisiparkuoti nurodo kelto darbuotojai. Pastatę automobilį, kilome į keleivių zoną. Čia didelė erdvė, yra restoranas, vaikų žaidimų kambarys. Kelionė neilga, apie 30 minučių.
Keltas iš Virtsu uosto atplaukia į nedidukę Muhu salą. Ši sala keliu per pylimą sujungta su Saaremaa sala. Muhu sala tokia mažutė, kad net nepajunti kaip greitai jau važiuoji keliu-pylimu, iš abiejų pusių apsuptu vandens ir atsiduri Saaremaa saloje. Muhu saloje mes aplankėme vieną seniausių Estijoje šv. Katerinos bažnyčią, pastatytą iš kalkakmenio ir apsuptą akmeninės tvoros. Taip pat etnografinį Muhu muziejų, įsikūrusį Koguvos kaime. Senos muziejaus trobelės atrodo labai jaukiai, apsuptos storu samanų sluoksniu apaugusių akmeninių tvorų. Viduje – ekspozicijos apie salos gyventojų buitį.
Kuressaare – pagrindinis Saaremaa salos miestas ir salos sostinė. Ramus žalias miestas su nedideliu senamiesčiu ir viduramžių pilimi. Pilis apsupta kanalo, tad atrodo tarsi saloje. Pilies viduje yra muziejus, bet mes lankėmės jau vakare, kuomet muziejus nedirbo. Smagu pasivaikščioti po pilies kiemą bei gynybinių įtvirtinimų pylimą. Mieste nemažai restoranėlių, viešbučių ir spa centrų.
Kaali meteorito krateris. Meteoritai Saaremaa saloje krito prieš maždaug 4000 metų. Yra 9 meteoritų kraterių grupė, iš jų didžiausias – Kaali. Dabar krateryje susiformavęs žalsvos spalvos ežeras. Nežinant, kad tai meteorito krateris, vieta gal ir nebūtų kažkuo įspūdinga. Bet žinant – visai įdomu apžiūrėti ir pasivaikščioti nusileidus žemyn. Šalia yra muziejus, bet mes prie kraterio atvykome jau vakare, tad muziejus nedirbo. Užtai beveik nebuvo žmonių ir krateris priklausė tik mums vieniems 🙂 .
Angla vėjo malūnų kalva. Anksčiau Saaremaa saloje kiekvienas kaimas turėjo vėjo malūną ar net kelis. Dabar jų išlikę vos keletas, o pagrindiniai yra Angla vietovėje. Čia yra net 5 vėjo malūnai. Dabar tai turistinė vieta su bilietais ir suvenyrais. Bet mums labai patiko, vieta labai graži, mediniai malūnai atrodo tikrai įspūdingai. Galima užeiti į malūnų vidų, tad žinoma ėjome į visus atvirus. Bet sūneliui didžiausią įspūdį paliko ne girnos ir miltų malimo technologija, o kregždžių lizdeliai malūnų viduje ir cypsinčios mažų paukštukų galvelės 🙂 . Beje, saremietiško stiliaus malūnai veikia taip, kad jų korpusą galima pasukti pagal vėjo kryptį.
Panga skardis viena iš labiausiai lankomų vietų Saaremaa saloje. Tai aukščiausia uolienų atodanga Estijoje, aukščiausioje vietoje siekia 21 metro aukštį. Gražiai sutvarkyta aplinka, supynės, suvenyrai, vietos piknikams, saulės laikrodis ant skardžio. Begalinė panorama į Baltijos jūrą. Vėjas, verčiantis iš kojų. Prie skardžio krašto tikrai baisu prieiti, o aš dar turiu aukščio baimę. Atitvarų jokių, teko skaityti, kad yra nuo skardžio nukritusių žmonių. Jeigu mėgstate pasivaikščiojimus ( netrumpus ) verta paeiti miško taku į kairę pusę. Einant mišku, galima surasti kelis nusileidimus žemyn nuo skardžio. Pirmas bus labai ekstremali virvė sportiškiems ir bebaimiams. Antrasis irgi virvė, tik jau ne tokia baisi. Trečiasis – gana ekstremalios kopėčios. Na ir ketvirtasis – jau ir mūsų šeimai įveikiamos kopėtėlės. Tiesa, miško taku teko paeiti apie 2 km, o ir skardis toje vietoje jau ne toks aukštas. Bet nusileidus į apačią, buvo smagu pasidairyti į skardį, o turint laiko ir noro galima pasivaikščioti iki aukštesnės jo vietos. Mums patiko!
Nusileidimas.
Sorve švyturys stovi iškyšulyje, piečiausioje Saaremaa salos dalyje. Siauras iškyšulys driekiasi toli į jūrą, o aukštas ir dailus švyturys atrodo tikrai įpūdingai. Man tai viena gražiausių salos vietų. Į švyturį veda apie 250 laiptelių. Truputį nerimavau, ar įveiksiu aukščio baimę, bet tiek laipteliai, tiek aikštelė švyturio viršuje – visiškai saugūs, tikrai nebaisu. Po žvilgsnio iš viršaus ėjome kyšuliu beveik iki pat jo pabaigos. Žinoma, vėjas košė kiaurai, bet tokiose vietose norisi pabūti ilgiau. Tarsi vaikščiotum ant pasaulio krašto…
Ohessaare akmenų pakrantę radome važiuojant vakariniu krantu nuo Sorve kyšulio. Iš čia esančių plokščių akmenų lankytojai stato bokštelius. Žinoma, mes irgi pastatėme savąjį bokštelį. Šalia akmenuotos pakrantės, vidury laukų – senas vėjo malūnas. Šalia – mažulytė kavinukė – labai smagu tokioje vietoje išgerti kavos ar gaivaus gėrimo, paskanauti deserto. Labiau išalkusiems – yra blynelių ir sriubos.
Kelios dienos Saaremaa saloje prabėgo labai greitai. Jei turėčiau dar vieną dieną, dalį jos praleisčiau viename iš nedaugelio salos paplūdimių. Na o kitą dalį – keliaučiau į Vilsandi nacionalinį parką ir leisčiausi į žygį iki Kiipsare švyturio. O dar būtų galima apsilankyti SPA… Jų saloje yra ne vienas. Bet mūsų laikas čia jau baigėsi, keliaujame pasivaikščioti po Rygos senamiestį.
Privatus žvilgsnis į pasaulį 