Kelionė į Italiją. Cinque Terre.

Ši diena skirta Cinque Terre. Nusileidę nuo savo kalno, automobilį paliekame nemokamoje stovėjimo aikštelėje netoli traukinių stoties. Ateiname į La Spezia centrale traukinių stotį. Dienos bilietas leidžia važinėti traukinukais iš La Spezia į Cinque Terre ir atgal, taip pat tarp Cinque Terre kaimelių.

Cinque Terre, arba penkios žemės, tai penki žvejų kaimeliai, įsikūrę uolėtoje Italijos rivjeros dalyje. Monterosso, Vernazza, Corniglia, Manarola, Riomaggiore. Kaimelius galima lankyti traukinuku. Galima laiveliu. Taip pat pėsčiomis. Pėsčiųjų takai jungia visus penkis kaimus, norint keliauti pėsčiomis reikia pasiruošti – būtina patogi avalynė, vanduo ir šioks toks fizinis pasirengimas. Mes keliaujame traukinuku. Atvykstame į pirmajį kaimelį Riomaggiore. Jį su kaimeliu Manarola jungia trumpiausias ir tikrai jokio fizinio pasirengimo nereikalaujantis pėsčiųjų takas Via Dell’Amore – meilės kelias. Juo keliaujame pėsčiomis, toliau jau traukinukais.Vernazza turi nedidelį uostą. Ir daug restoranų, siūlančių žuvį ir jūros gėrybes. Monterosso – didžiausias iš visų penkių kaimų. Čia vyksta kažkokia citrinų šventė. Visur – žmonių daugybė. Prie traukinukų minios (vis dėlto, šeštadienis gal nėra tinkamiausia diena šių kaimelių lankymui, bet gal ir kitomis dienomis čia žmonių taip pat daug). Karšta labai labai.

Prie traukinuko:

Kelionė į Italiją. La Spezia

Rytas giedras ir šiltas. Po pusryčių susipakuojame daiktus ir išvykstame iš šios nuostabios vietos. Važiuojame į vakarinę Italijos pakrantę, Ligūrijos regioną. Planuojame aplankyti Cinque Terre. Tam skirsime visą rytojaus dieną. Cinque Terre patogiausia pasiekti vietiniais traukiniais iš gretimų miestelių. Į vieną jų, La Spezia, mes vykstame šiandien. Kelias netrumpas ir mes nutarėme važiuoti mokamomis autostradomis, taip sutaupydami labai ir labai daug laiko. Sėkmingai atvykstame į La Spezia, navigacija šiandien dirba be priekaištų, tad belieka tik susirasti savo viešbutuką. Viešbučio pavadinimas man pradeda kelti įtarimų :). Arianna Hill House :). Ir mano įtarimai pasitvirtina. Jis ant baisinio kalno! Kelias link jo – labai stačiomis, vingiuotomis ir siauromis gatvelėmis. O įvažiavimas į viešbutį tokio statumo, kad aš abejojau ar mūsų mašinytė į jį įkops. Įkopė! Į viešbučio parkingą reikia įriedėti atbulom pro akmeninius vartus, prieš tai užvažiavus ant kalniuko :). Žodžiu, Dalius atvairavo sėkmingai, devynių prakaitų išpiltas :). Mus pasitinka labai svetinga ir maloni šeiminkė Alisa, duoda miesto žemėlapį, viską supasakoja, rekomenduoja restoranėlius vakarienei. Vienas jų netoli, reikia tik paeiti pėsčiomis. Mes tikriausiai jį ir rinksimės, nes Dalius nutaria, kad daugiau šiandien aukštyn ir žemyn šiuo kalnu nevažiuos :).

Vaizdai iš viešbutuko ir mūsų automobilis, sėkmingai pasiekęs viešbučio parkingą:

Kelionė į Italiją. Toskana, Siena.

Ši diena – jau paskutinė Toskanoje. Po pusryčių važiuojame į vieną iš gražiausių Toskanos miestų – Sieną. Automobilį parkuojame didžiulėje nemokamoje stovėjimo aikštelėje prie miesto centro. Ją mums nurodė ir žemėlapyje pažymėjo sodybos šeimininkas Luca. Žinoma, aikštelė, kad ir kokia ji didelė, pilnut pilnutėlė ir nemažai tokių kaip mes, norinčių prisiparkuoti. Bet tereikia būti kantriems. Ir sukant gal šeštą ar septintą ratą kažkas išvažiuoja kaip tik mums palikdamas vietelę.

Palikę automobilį, keliaujame į Sienos miesto centrą.

Kelionė į Italiją. Tinginių diena Toskanoje.

Vakar tikrai daug važinėjomės. Tad šiandien nusprendėme patinginiauti. Visiškai patinginiauti. Oras saulėtas ir šiltas, tad po vėlesnių pusryčių nuvažiuojame prie netoliese esančio ežero lago Trasimeno. Miestelyje prie jo vyksta turgus, parduotuvėlės šurmuliuoja, vyksta vyno ir kumpio degustacijos, tad dar ir apsiperkame.

Kelionė į Italiją. Orvieto, Parco dei Monstri, Vila Lante

Rytas gaivius, giedras, bet nėra šilta. Po pusryčių išvažiuojame. Važiuojame į Orvieto miestą. Jis tolėliau, jau Umbrijos teritorijoj.Važiuojam pro nemažus kalnus, gana didelę kelio atkarpą važiuojame tuneliu kalnuose. Orvieto miestas mena dar etruskų laikus. Įsikūręs ant tufo uolos, kurioje, po Orvieto miestu, buvo atrasti senieji etruskų tuneliai, net visas miestas po žeme. Automobilį paliekame parkinge prie geležinkelio stoties ir į miesto centrą, kylame funikulieriumi.

Kelionė į Italiją. Montepulciano, Pienza ir vienuolynai Toskanoje.

Rytas išaušo giedras, nors oras ir atvėso. Po pusryčių išvažiuojame. Šiandien niekur toli nevažiuosime, keliausime šalia esančiose apylinkėse. Riedame pro gaiviai žalias kalvas ir vynuogynų laukus. Ta gaivi žaluma man tokia graži, džiaugiuosi , kad Toskanoje esame pavasarį. Tikriausiai ir kitais metų laikais čia ne mažiau gražu… Bet taip vaiskiai žalia gal būna tik pavasarį? Nuostabios spalvos čia turėtų būti rudenį…

Kelionė į Italiją. Toskana, Montalcino.

Šiandien keliamės truputi vėliau, vėl puikiai papusryčiaujame. Oras gerokai vėsesnis, dangus niaukiasi, nuo kalnų ateina debesys.

Kelionė į Italiją. Sorano, Pitigliano, Sovana, Terme di Saturnia

Išaušo nuostabus saulėtas rytas kaime. Paukšteliai čiulba, iš lauko kvepia gaivia vėsa. Mums pusryčiai nuo 8:30 iki 10 val. Nutarėm eiti jau 8:30, kad anksčiau pradėt dieną. Tačiau! Daliaus telefonas, kuris yra ir mūsų žadintuvas, naktį nutarė persiprogamuoti ir persijungti į kitą laiką. Ir mes atsikėlėme visa valanda anksčiau nei planavome. Žinoma, tai pastebėjome, kai jau buvome po dušo ir susiruošę eiti pusryčiauti. Bet, kaip sakoma, anksti kėlęs, nesigailėsi. Išeinu pasivaikščioti. Nerealus rytas…Patekėjusi saulė nuspalvina Toskanos peizažą gaiviom spalvom, maloniai vėsu, oras tyras ir kvepia kaimu, o nuo kalvos į slėnį, visa baubdama, leidžiasi didžiulė avių banda.

Kelionė į Italiją. Toskana.

Šiandien po pusryčių susipakuojame daiktus ir jau su lagaminais iškeliaujam iš mūsų viešbučio. Einame į automobilų nuomos punktą, kur jau iš anksto internetu esame išsinuomoję automobilį likusiam kelionės laikui. Jį atiduosime jau oro uoste prieš skrendant namo. Mūsų pasirinktas viešbutukas Florencijoje yra labai geroje vietoje – netoli traukinių stoties, į kurią atvykome, netoli centro, ir netoli gatvės, kur įsikūrę dauguma auto nuomos punktų. Tad gana greitai nueiname pėstute. Tikrai toje gatvėje, beveik vien auto nuomos agentūros. Ateiname nurodytu adresu į savo nuomos kontorą, o ten – langai laikraščiais uždengti – akivaizdu, kad pastatas remontuojamas ir jokios agentūros ten nebėra. Truputį pradedu panikuoti. Jokio laiško, perspėjimo iš agentūros mes negavome. Užeiname į šalia esančią agentūrą, kur mums nurodo eiti į greta esančią požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Tenai, laimė, ir randame mūsų kontorą. Sutvarkome dokumentus, paklausiame kaip išvažiuoti iš Florencijos, kad nepapulti į Zone trafico limitato, mums pabraižo žemėlapyje. Zone trafico limitato – istorinis miesto centras, kur galima įvažiuoti tik turint išsipirkus leidimus. Gatvėse yra ženklai , žymintys tą zoną, bet gali jų ir nepastebėti. Įvažiavus, tave užfiksuoja specialūs automatai. Ir jau gerokai vėliau tavo auto nuomos agentūrai atsiunčia tau skirtą baudą ( apie 150 eurų ), kurią auto nuoma sėkmingai nuskaičiuoja nuo tavo kredito kortelės, dar pridėdama administracinį mokestį.

Taigi, gauname mašinytę Renault Clio, naujutėlaitę, ir išvažiuojame. Išvažiuoti pirmą kartą svetimoj šaly, dideliam mieste yra stresas. Italai nėra labai tvarkingi ir kantrūs vairuotojai, gatvėse pakanka sumaišties, eismas intensyvus. Ir, žinoma, mūsų navigacija ( naudojamės esančia Daliaus telefone ) nebepagauna nei vieno palydovo, nieko nerodo ir nekalba. Dalius vairuoja ir žiūri į kelią, o aš žiūriu į žemėlapį. Ir į ženklus. Vienoj vietoj tenka stabtelėti, pasigaunu pro šalį einantį italą pasiklaust. Jis kalba tik itališkai, bet ką darysi, man reikia kelio, taigi susišnekame. Ir pagaliau išvažiuojame iš Florencijos. Jau gerokai už miesto, kelyje link Sienos, atsigauna ir mūsų navigacija. Važiuokite tiesiai – iškilmingai pareiškia ji.

Palikome didingą ir puošnią Toskanos sostinę ir važiuojame tolyn į Toskanos  platumas. Kokią tikėjausi pamatyti Toskaną planuodama kelionę? Žalias kalvas, kiparisų giraites, išpuoselėtas sodybas, alyvmedžių ir vynuogių laukus. Ir važiuojant pačią pirmą dieną, tokią ją, Toskaną ir matau.

Kelionė į Italiją. Florencija.

Po vėsios nakties gera nubusti už lango šviečiant vasariškai saulei ir labai labai garsiai čiulbant paukščiams. Skanūs pusryčiai – cappuccino, skrebučiai ir bandelės, ir mes jau keliaujame prie didžiosios katedros. Rytą , kaip ir tikėjomės, žmonių yra, bet gerokai mažiau nei dieną. Įeiti į vidų nedidelė eilutė yra, bet ji labai greitai juda.

From Italija