Roma. Tivoli. Villa d’Este

Roma. Tivoli. Villa d’Este

Paskutinės mūsų dienos Romoje rytas išaušo apniukęs ir lietingas. Bet, patikrinus orų prognozes, lietus numatomas tik ryte, o įdienojus turėtų prasigiedrinti. Šiandien aš norėčiau nuvažiuoti į Tivoli miestelį, esantį apie 30 kilometrų nuo Romos. Jau seniai esu nusižiūrėjusi ten esančią Villa d’Este. Sakiau, jei kada būsiu Romoje, būtinai ten nuvažiuosiu. Taigi negaliu praleisti tokios progos. Mano kompanija nėra labai entuziastingai nusiteikusi mano planui. Bet pažadėjus, kad prasigiedrins, kad ten tikrai bus gražu ( labai tikiuosi! ) ir kad tikrai žinau, kaip ten nuvažiuoti, svarstyklės ima svirti mano naudai. Iš tiesų, būtų kelionės paįvairinimas, desertas ir relaxas visai kitokioje aplinkoje. Romoje pamatėm daug ir, manau, tikrai galime sau leisti išvyką už Romos ribų.

Na, o kol lyja, niekas taip nepraskaidrina nuotaikos kaip gardūs pusryčiai. Mūsų pusryčių kepyklėlė be įvairiausių bandelių  kepa ir nuostabius mažus desertus.

Po pusryčių, kol dar šiek tiek lynoja, keliaujame nusipirkti vaisių į netoli mūsų namų esantį dengtą turgų. Tai vienas didžiausių turgų Romoje – Mercato Trionfale, esantis via Andrea Doria gatvėje.

Apsipirkus ir pasidėjus gėrybes namuose, lietaus jau nebėra ir mes einame į metro. Į Tivoli galima nuvykti traukiniu arba autobusu. Aš pasirenku autobusinį variantą. Pradžioje važiuojame metro iki B linijoje esančios stotelės Ponte Mammolo. Išlipus toje stotelėje, dešinėje pusėje yra mėlynų Cotral autobusų stotis. Netrukus mes jau sėdime mėlynajame autobuse, kuris vyksta į Tivoli. Vairuotojas mus nuramina, kad pasakys, kur reikės išlipti, tad sėdime ramiai ir dairomės pro langus. Važiuojame apie valandą, pradžioje Romos priemiesčiais, paskui autobusas kyla į kalnus pro mažesnius miestelius.

Kalno šlaite įsikūręs Tivoli miestelis antikinės Romos laikais buvo pamėgtas turtingųjų Romos gyventojų. Tuo metu jis vadinosi Tiburas ir garsėjo gražia gamta, tyru oru bei švariu vandeniu. Šiandien galima pasivaikščioti po vienos didžiausių antikinės Romos kurortinių vilų – Villa Adriana – griuvėsius.

Renesanso laikais Tivolyje savo vilas pradėjo statytis popiežiai ir kardinolai. Šiai dienai yra lankomiausios dvi vilos: Villa Gregoriana ir Villa d’Este. Villa d’Este buvo pradėta statyti 1549 metais Pirro Ligorio kardinolui Ippolito d’Este. Ši vila laikoma vienu gražiausių renesansinių parkų Europoje.

Pradžioje pasivaikštome po vilos vidų.

Vidinis vilos kiemelis.

Balkonas. Argi ne puiku būtų tokiame balkone su puikiu vaizdu rytais gerti kavą?

Keliaujame į vilos sodą. Sodas išsidėstęs žemyn einančiomis terasomis, kurių kiekviena vis kitokia, su daugybe įvairiausių fontanų. Čia iš tiesų puiku. Sodas skendi žalumoje, o visur girdimas vandens čiurlenimas veikia atpalaiduojančiai. Pamažu leidžiamės laipteliais bei takeliais žemyn, kaskart atrasdami vis kitokį fontaną, vis kitą vaizdą, atsiveriantį į parką ir į pačią vilą.

Šiame, viename didžiausių parko fontanų, yra vargonai. Ir kas dvi valandas jie groja. Nepraleidome progos pasiklausyti vargonų muzikos akomponuojant vandens čiurlenimui.

Villa d’Este internetinis puslapis, kur rasite visą informaciją apie kainas ir darbo laiką.

Dieną praleidome labai šauniai. Po Romos šurmulio tai buvo tikra kurortinė diena.

Papietavę Tivoli miestelyje, vakarėjant sugrįžome į Romą. Pakeliui link namų, dar sustojome Barberini aikštėje pasižiūrėti Tritono fontano ir mažuliuko, bet labai gražaus, bičių fontano. Dar planuose buvo aplankyti netoli bičių fontano esančią Kapucinų Švč. Mergelės Marijos bažnyčią. Joje yra Kapucinų kripta, kurios meniški papuošimai yra padaryti iš žmonių kaulų bei kaukolių. Bet kaina už įėjimą į šią kriptą mums pasirodė tiesiog plėšikiška. Ir vietoj žmonių kaulų dekoracijų mes užsukome į ledainę pasmaližiauti. Sūnelis labai džiaugėsi šiuo mūsų pasirinkimu.

Pakutinį vakarą Romoje einame vakarieniauti į tą patį restoranėlį, kur šventėme mano gimtadienį. Randame atnaujintą meniu su naujais patiekalais ir labai skaniai pavalgome.

Atsisveikiname su Roma. Amžinuoju miestu, kuris turi begalybę nuostabių dalykų. Dalį jų mes apžiūrėjome ir paragavome. Ar sugrįšiu dar kartą? Būtų smagu, nors vienai dienai. Pasivaikščioti, išgerti puodelį kavos, suvalgyti ledų. O kol kas, jau neužilgo, mūsų laukia dar viena kelionė į Italiją. Skaitantys mūsų tinklaraštį tikriausiai pastebėjo –  esame įsimylėję šią šalį 🙂 .

Sudie, Roma.

 

 

 

Roma. Vatikano muziejus.

Roma. Vatikano muziejus.

Šiandien rytas išaušo apsiniaukęs ir net šiek tiek purškė lietus. Visas dienas džiuginusi saulėtais orais, Roma leido suprasti, kad ir čia jau ruduo. Lietus šiandien mūsų negąsdino, nes šią dieną buvome iš anksto suplanavę lankyti Vatikano muziejų. Bilietus į muziejų nusipirkome iš anksto internetu. Taip išvengėme tikrai ilgos eilės, nusidriekusios palei Vatikano sieną prie įėjimo į muziejų. Perkant bilietus, reikia pasirinkti laiką, kada atvyksi. Mes savo pasirinktu laiku, 9:30, be jokių eilių įeiname į Vatikano muziejus.

Skaityti toliau “Roma. Vatikano muziejus.”

Roma. Popolo aikštė, Pincio kalva ir Villa Borghese parkas, Trastevere rajonas

Roma. Popolo aikštė, Pincio kalva ir Villa Borghese parkas, Trastevere rajonas

Kokio oro tikėtumėtės, jei vyktumėt į Romą spalio pabaigoje? Taip, žinojau, kad oras – visiška loterija. Tik norėčiau, kad visą savaitę nepiltų lietus. O daugiau – visoks oras bus gerai. Bet šiandieną mes turėjome tai, ko tikrai nesitikėjime spalio pabaigoje. +27 šilumos!

Skaityti toliau “Roma. Popolo aikštė, Pincio kalva ir Villa Borghese parkas, Trastevere rajonas”

Roma. Angelo pilis, Navona aikštė, Panteonas, Trevi fontanas, Ispanijos aikštė.

Roma. Angelo pilis, Navona aikštė, Panteonas, Trevi fontanas, Ispanijos aikštė.

Sekmadienio rytas Romoje. Sekmadieniais nemažai Romos kavinių ir restoranų nedirba. Uždaryta buvo ir mūsų nuostabioji pusryčių kepyklėlė. Šiaip nieko baisaus, nes, paėję ta pačia gatve , radome kitą vietą papusryčiauti. Bet vakarykštėje kepyklėlėje kava ir bandelės buvo skanesnės, o ir pasirinkimas nepalyginamai didesnis. Taigi, ta meilė iš pirmo žvilgsnio (ar kąsnio) išliko ir ten mes sugrįšime jau rytoj.

Šiandien link miesto centro keliaujame pėsčiomis. Minios žmonių būriuojasi prie Vatikano. Tiesiog milžiniškos minios. Kilometrinė eilė nusidriekusi palei Vatikano sieną prie įėjimo į Vatikano muziejus. Iš Vatikano girdisi laikomų mišių garsai. Jei neturite tikslo sudalyvauti sekmadieninėse mišiose Vatikane, geriau jo lankymą rinkitės ne sekmadienį. Mes irgi tik praeiname pro šalį. Mūsų graikai jau Vatikaną aplankė iki mums atvykstant, o mes ten lankysimės vėliau, jau išlydėję graikus. Tad šiandien tiesiog einame pro šalį, nes gyvename netoliese.

Žvilgsnis į Vatikano aikštę ir šv. Petro baziliką.

Keliaujame Via della Conciliazione gatve. Ši plati, alyvmedžių vazonais dekoruota gatvė veda nuo Vatikano aikštės iki Angelo pilies. Gatve link Vatikano į sekmadienio mišias viena po kitos traukia tikinčiųjų procesijos, dideliausiais ir sunkiausiais kryžiais nešinos.

Netrukus prieiname Šv. Angelo pilį. Ši pilis per savo istoriją yra buvusi ir mauzoliejumi, ir kalėjimu, ir gynybine pilimi bei popiežių tvirtove. Gynybine siena eina tunelis, kuriuo, esant pavojui, popiežius iš Vatikano gali greitai pasiekti Angelo pilį ir čia pasislėpti. Angelo vardą ši pilis gavo, kai 590 metais Romoje kilo baisi maro epidemija. Popiežius Grigalius su maldininkų procesija, melsdamas miestą išgelbėti nuo maro išvydo regėjimą, kaip ant pilies viršūnės nusileido angelas ir įkišo kalaviją į dėklą. Po šio stebuklingo regėjimo maro epidemija atslūgo. Pilyje buvo pastatyta angelo koplytėlė ir statula. O ilgainiui pilis pradėta vadinti Šv. Angelo pilimi. Šiandien ant pilies stogo galime matyti bronzinę angelo statulą.

Priešais Angelo pilį – Šv. Angelo tiltas per Tibro upę. Tiltą puošia angelų statulos, kurias XVII amžiuje sukūrė Bernini mokiniai. Pats tiltas pastatytas 134 metais.

Vaizdas nuo Angelo tilto.

Angelo pilis ir Angelo tiltas.

Toliau keliaujame Romos gatvėmis link Navona aikštės.

Navona aikštė – viena didžiausių Romoje. Čia verda gyvenimas, aikštėje groja gatvės muzikantai, pilna žmonių, portretus tapo gatvės menininkai. Man ši aikštė, turbūt, gražiausia Romoje. Jaučiuosi labai gerai. Gal todėl, kad šviečia saulė ir skamba muzika. O gal todėl, kad  šiandien – mano gimtadienis. Ir čia, šioje aikštėje, pasijuntu kažkaip šventiškai 🙂 .

Aikštę puošia trys fontanai. Centre – didelis keturių upių fontanas. Fontanas vaizduoja keturias galingas figūras, besiremiančias į egiptietišką obeliską. Jos atstovauja keturių žemynų upėms – Nilui, Gangui, Dunojui ir La Platai. Fontane rasite ir septynių gyvūnų skulptūras – liūtą, krokodilą, arklį, delfiną, drakoną, jūrų bei žemės gyvates.

Mažesnieji aikštės fontanai. Vienoje pusėje – Neptūno, kitoje pusėje – Maurų.

Aplink Navona aikštę pilna restoranų ir kavinių. Bet norint papietauti, verta pasukti į šonines gatveles. Ten rasite restoranėlių, kur bus ir maistas gardesnis, ir kainos palankesnės jūsų piniginėms. Taip pat verta pasitikrinti restoranų toje vietoje/gatvėje vertinimą TripAdvisor kelionių portale, jei norite tikrai skaniai pavalgyti. Venkite vietų, kur padavėjai lauke gaudo turistus ir kviečia užeiti. Taip pat neikite į vietas, kur įlaminuotos spalvotos patiekalų nuotraukos vilioja prie įėjimo. Restoranėliuose dažniausiai meniu būna tiesiog atspausdintas ant popieriaus lapo, dienos patiekalai gali būti surašyti kreida ant lentos. Pietums mūsų kompanija gavo vietą šauniame restoranėlyje, ragavome skirtingų patiekalų, pavalgėme labai skaniai.

Keliaujame prie Panteono. Nedidelė Rotonda aikštė, kurioje yra Panteonas, pilna žmonių.

Graikų kilmės žodis “pantheon” reiškia “visi dievai”. Tokia ir buvo šio unikalaus pastato paskirtis – šventykla visiems dievams. Panteonas puikiai išsilaikęs iki šių dienų, nors jau skaičiuoja daugiau kaip 2000 metų. Apvalios formos pastatą puošia portikas su 16 masyvių kolonų, kurios kiekviena sveria po 60 tonų. Milžiniškos bronzinės iėjimo durys taip pat puikiai išsilaikiusios, kiekviena jų sveria po 20 tonų.

Pastato vidus dar labiau įspūdingas, nei jo išorė. Milžiniškas pastato kupolas yra 43.3 metrų skersmens ir yra didesnis net už šv. Petro bazilikos kupolą. Romos laikais buvo sakoma, kad tokio dydžio kupolo negalėjo pastatyti žmogus, todėl jis kartais būdavo vadinamas velnio kupolu. Kupolo centre yra didelė apvali anga, vadinama akimi. Panteonas neturi nei vieno lango, visą apšvietimą sudaro šviesa, sklindanti pro akį kupole ir pro duris. Simetriškai išsidėsčiusiose koplyčiose yra palaidoti garsūs žmonės. Tarp jų – dailininkas Raffaello, taip pat pirmasis suvienytos Italijos karalius Viktoras Emanuelis, kurio paminklą (tautos altorių) lankėme vakar. Nuotraukos toli gražu neatspindi visos to pastato didybės.

 

Išėję iš Panteono, keliaujame i šalia esančią Minerva aikštę. Čia yra be galo man miela ir graži drambliuko su obelisku skulptūra (autorius Gian Lorenzo Bernini). Beje, skaičiau, kad pamatę šia skulpūrą, romiečiai, kurie nelabai pažinojo dramblius, pradžioje ją palaikė ne drambliuko, bet paršiuko skulptūra 🙂 .

Toliau keliaujame Romos gatvėmis. Šiaip, gatvelės ir visas rajonas, einant nuo Navona aikštės link Panteono ir toliau aplink Panteoną, labai jaukios, su daugybe restoranėlių bei suvenyrų parduotuvių.

Randame parduotuvėlę, skirtą pasakos herojui Pinokiui.

Toliau keliaujame ir ateiname į vieną pagrindinių Romos miesto gatvių – Via del Corso. Ši plati ir judri gatvė sekmadieniais tampa pėsčiųjų gatve. Ir žmonių joje šį sekmadienį (o tikiu, kad ir kiekvieną) yra be galo daug.  Iš Corso gatvės nesunkiai pasieksite Trevi fontaną ir Ispanijos laiptus.

Einant Corso gatve rasite nuorodas, kur nusukti link Trevi fontano. Trevi fontanas yra nedidelėje erdvėje ir yra tiesiog didelio pastato – Poli rūmų – fasado puošmena. Fontano dekoracijas kūrė Bernini mokyklos mokiniai. Fontano centre – jūrų dievo Neptūno statula, jojanti kriauklės formos vežime. Vežimą traukiančius arklius veda tritonai. Fontanas nerealaus grožio. Gėrėjomės juo ir iš toliau, ir priėjome visai arti jo. Smagiausia – tiesiog rasti vietos kažkur prisėsti ir grožėtis šiuo nuostabiu kūriniu.

O taip atrodo minia žmonių prie Trevi fontano.

Toliau braunamės pro žmonių minias Via del Corso gatvėje. Pasukame į via Condotti gatvę, kuri veda link Ispanijos aikštės ( Piazza di Spagna ). Ispanijos laiptai matosi gatvės pabaigoje. Via Condotti gatvėje gausiu prabangių mados namų parduotuvių, jų spindinčių vitrinų.

Taip pat šioje gatvėje yra kavinė Antico Cafe Greco. Šią kavinę1760 metais įkūrė graikas Nicola della Maddalena. Tai seniausia Romos kavinė, su išlikusiu XVIII amžiaus interjeru, prabangia vidaus puošyba bei anktikvariniais baldais. Spėkite ,ar mes, dar kompanijoje turėdami graikų, sugebėjome praeiti, neužsukę į šią kavinę? Tai turbūt buvo brangiausia kava, kokią esame kada gėrę. Bet vis dėlto mes prisėdome ir elegantiški padavėjai nešė mums kavą. Berniukas valgė ledų, o mamos – pyragaičių.

Po prabangios kavos pertraukėlės keliaujame į Ispanijos aikštę. Aikštės centre Pietro Bernini fontanas Barcaccia, vaizduojantis skęstančią valtį.

Ispanijos laiptai yra ilgiausi ir plačiausi Europoje. Jų viršuje – Švč. Trejybės bažnyčia su varpinių bokštais – dvyniais.Nusiteikite, kad Ispanijos aikštėje ir ant Ispanijos laiptų visada bus minios žmonių. Ir mums su berniuku prie valtelės fontano nusifotografuoti be nepažįstamų draugų pavyko gal iš 4 karto 🙂 .

Lipame Ispanijos laiptais į viršų. Vaizdas nuo viršaus.

Ispanijos aikštėje mes ir baigėme šios dienos programą Romoje. Jau temsta, keliaujame į metro ir važiuojame namo šiek tiek pailsėti bei persirengti. Nes vakarui aš visą savo šeimą pakviečiau šventinės vakarienės savo gimtadienio proga.

Šią vakarienę suplanavau dar Lietuvoje. Norėjau restorano netoli mūsų gyvenamosios vietos, kad visiems būtų patogu ateiti ir pareiti. Ir žinodama tai, kad sekmadieniais labai daug restoranų Romoje nedirba, turėjau viską apgalvoti iš anksto. Išsirinkau šį restoraną ir užsakiau staliuką internetu. Ir labai gerai padariau, nes restoranas buvo pilnas, vietų tikrai nebūtume gavę. Gimtadienio vakarienė buvo puiki…

Tiesa, vakarienės pabaigoje jiems baigėsi desertai… Tada vietoj desertų jie mus pavaišino limoncello bei grappa. Paskui vis dėlto desertų atsirado. Ir valgėme puikų tiramisu superiniu pavadinimu – Švento Petro Tiramisu. Va taip aš atšvenčiau savo gimtadienį 🙂 .

 

Roma. Koliziejus, Palatino kalva ir Romos forumas.

Roma. Koliziejus, Palatino kalva ir Romos forumas.

Rytas Romoje išaušo saulėtas ir šiltas. Visiems, keliaujantiems Romoje, labai rekomenduoju – eikite pusryčiauti į miestą. Tikrai surasite netoliese savo gyvenamosios vietos kepyklėlę ar kavinukę, jų Romoje pilna. Mes savo apartamentuose turėjome virtuvę, kur tikrai nebūtų jokių problemų išsivirti kavos bei pasiruošti pusryčius. Bet tie pusryčiai visai netoli mūsų apartamentų esančioje kepyklėlėje buvo vienas iš šios kelionės neabejotinų malonumų. Kiekvieną rytą ( išskyrus vieną ) mes pradėdavome čia.

Skaityti toliau “Roma. Koliziejus, Palatino kalva ir Romos forumas.”