Savaitgalis Klaipėdoje. Klaipėdos šviesų festivalis.

Savaitgalis Klaipėdoje. Klaipėdos šviesų festivalis.

Tikiu, ne man vienai prailgo ši ilga bei ganėtinai drėgna ir niūri žiema. Tad, pagaliau leidus darbams, gripams ir orams, suplanavome savaitgalio kelionę į Klaipėdą. Orai, tiesą sakant, buvo dviprasmiški, bet puikių orų belaukiant ir gegužės mėnuo netruks ateiti. Taigi šis vasario savaitgalis puikiai tiko išvykai, kurios datą dar nulėmė ir tą savaitgalį vykęs Klaipėdos šviesų festivalis. Apie pernai vykusį festivalį skaičiau gerų atsiliepimų, tad šiemet norėjau viską pamatyti pati.

Dvi nakvynes užsakėme šiuose apartamentuose. Mums trims jie puikiai tiko: tvarkingi, ramioje vietoje, bet tuo pačiu ir visai šalia lankytinų objektų. Taigi visur vaikščiojome pėstute.

Klaipėdoje būnu beveik kasmet, bet tik pravažiuojant, pakeliui į kažkurį pajūrio kurortą.  Tad man Klaipėda buvo labai malonus atradimas. Nors dangus buvo apniukęs, o miestas skendėjo pilkame rūke, vaikščiojome po jį neskubėdami ir grožėdamiesi senamiesčiu ir Danės krantine.

Danės krantinė

img_0894-1

img_0936-1

Meridianas.

img_0897-1

img_0904-1

Krantinė link kruizinių laivų terminalo.

img_0702-1

img_0662-1

Snaudžiantys laivai terminale.

img_0685-1

img_0689-1

Prie kruizinių laivų terminalo esančiame viešbutyje Old Mill hotel veikia restoranas Rozmarinas. Čia skaniai papietavome. Meniu yra skanių picų, taip pat jų gamybos lakštinių su įvairiais padažais.

img_20170217_164030_fotor_collage

Ar esate kada vaikštinėję po Klaipėdą ieškodami skulptūrų? Puiki ekskursijos programa, net yra išleistas specialus žemėlapis su pažymėtomis skulptūromis ir jų aprašymais. Mes visų nesuradome, bet aptikome tikrai nemažai.

Skulptūra “vaikystės svajonė” kruizinių laivų terminale.

img_0695-1

Keturių vėjų skulptūra.

img_0700-1

Undinėlės skulptūra Danės upės krantinėje.

img_0926-1

“Kaminkrėtys”, ant vieno iš senamiesčio namų stogo, “Puodynė su pinigais”, “Meilės medis” ir “Laimės saga”.

img_0911_fotor_collage

Mums labiausiai patikusios: “Katinas džentelmeno veidu”

img_0891

img_0861-1

Skulptūra “Slibinas”, įamžinanti vieną iš Klaipėdos miesto atsiradimo legendų.

img_0883_fotor_collage

Ir nuostabusis “Stebuklingasis peliukas”. Aplink skulptūrą juosta su burtažodžiais “Mintis paversk žodžiais, žodžiai taps stebuklais”. Peliukas pildo norus, tereikia pašnibždėti jam į ausį. “Mielas peliuk, norėčiau, kad visas pasaulis būtų padarytas iš ledų, ir galėčiau skanauti jų kiek tik noriu, kiek tik noriu” –  kuo garsiau šnibžda peliukui į ausį sūnus.

img_0889-1

Noras apie ledus išsipildė. Nors ir ne visas pasaulis, bet porcija buvo didelė :). Ledų ir pyragų skanavome Anikės kavinėje, esančioje Teatro aikštėje.

img_20170218_205955_fotor_collage

Žinoma, nuvažiavome ir į pajūrį. Prie Olando kepurės skardžio, kur dar nebuvau buvusi, ir būtinai dar sugrįšiu vasarą.

img_0942-1

img_0948-1

img_0952-1

img_0951-1

img_0973_fotor_collage

Dar noriu rekomenduoti pora labai gardžių vietų Klaipėdoje. Šeštadienio rytą pusryčiavome La maison du croissant kavinėje, turgaus gatvėje. Labai jauki aplinka, gardūs raguoliai, puikiai iškepti kiaušiniai su šonine.

img_0875_fotor_collage

Šiuo metu geriausiais Klaipėdoje restoranais vadinami Momo Grill ir Monai. Abu to paties virtuvės šefo. Skaičiau apie abu, kad būtina rezervuoti staliuką iš anksto. Nerezervavome. Ir vietų šeštadienio popietę negavome, patys kalti. Bet Monai ruošia sekmadieninius vėlyvuosius pusryčius – Brunch. O ir gyvenome mes visai šalia. Tad rezervavome staliuką (kitaip papulti jokių šansų) ir sekmadienį pusryčiavome karališkai.

img_20170219_121805_fotor_collage

Vakare Klaipėdoje šurmuliavo ir švietė  šviesų festivalis. Turėjome atsispausdinę festivalio programėlę, kur buvo aprašyti visi objektai.  Vienas objektas buvo gerokai toli nuo centro – važiavome automobiliu į Šv. Juozapo Darbininko bažnyčią.

“Jei Mikelandželas būtų tapęs Klaipėdoje. Siksto koplyčia”. Tikrai gana įspūdingas objektas. Rudenį galvą užvertusi žiūrėjau į originalą, bet negalėjau nufotografuoti. O dabar turiu ir nuotrauką :).

img_0976-1

Visi kiti šviesų festivalio objektai buvo išsidėstę miesto centre, apeinami pėsčiomis.

Kultūros labirintas aikštelėje prie pilies muziejaus.

img_0738-1

Šviesos instaliacija “Reflexio” pilies muziejuje. Atėjome renginio pradžioje, tad buvome pirmieji lankytojai. Vėliau, žinau, prie šio objekto nusidriekė eilė. Reikėjo pirkti bilietus ( 2 eu ), tie patys galiojo ir į Gintaro kambarį.

Nusiavus batus ir apsiavus apsaugas, ėjome veidroniniu paviršiumi skambant įvairiems gamtos garsams, tai užgęstant tai įsižiebiant šviesoms.

img_0725_fotor_collage

Gintaro kambarys Jono kalnelio požemiuose. Prie šių požemių teko pastovėti eilutę, ir mano vyrai jau buvo pradėję bambėti (abu!), bet pasiūlius eiti suvalgyti ledų, kol aš apsilankysiu ramiai be jų, aprimo (nors vienam iš jų tai ir pasirodė visai nebloga mintis 🙂 ). Vaikštant tamsiuose požemiuose buvo galima stebėti šviesų instaliacijas apie gintaro formavimasi. Šiaip ganėtinai įspūdinga, bet man įspūdį gadino masė žmonių ir jaudulys, kad kažkur pamesiu į priekį skubantį ir man iš akiračio vis pradingstantį vaiką.

img_1017_fotor_collage

Šeimų erdvė Karlskronos aikštelėje. Čia praleidome nemažai laiko… Nes buvo karuselė, krosnyse kepė čirvinius blynus, pardavinėjo obuolių/aviečių sultis, galima buvo vaikus pavežioti laiveliuose ir išsiųsti linkėjimus iš Klaipėdos. O dar rinkosi penktadienį vakare vykusio šviečiančių šunų parado dalyviai. Kaip gražiai ir išradingai buvo pasipuošę šuniukai ir jų šeimininkai, šviečiantys kaip kalėdinės eglutės.

img_0753-1

img_0776_fotor_collage

Danės skvere vyko muzikos ir šviesos projekcija “Stebuklingasis miškas”. Šviesos ir lazeriai šoko medžiuose, tikrai buvo įspudingas reginys. Bet dėl mano fotografavimo įgūdžių stokos, nesigavo nei viena padori nuotrauka.

Apšviestas Meridianas.

img_0998-1

Teatro aikštė ir Anikės skulptūra.

img_0777-1

Ypatingai graži buvo Turgaus gatvė.

img_0786-1

img_0799-1

img_0809_fotor_collage

Beieškant objektų, teko paklaidžioti jaukiomis Klaipėdos senamiesčio gatvelėmis

img_1038-1

Vienas iš sunkiau surastų, labai patikęs berniukui – “R10K”. Kubas, padarytas iš daugybės raudonų virvelių. Įėjus vidun,  girdisi meditaciniai varpelių garsai.

img_1039

img_1052-1

Šviesos instaliacija “Dvipusis”

img_0817-1

Audiovizualinė instaliacija “Seka”

img_20170218_215529_fotor_collage

Tokie mūsų įspūdžiai iš savaitgalio Klaipėdoje. Planuoju dar sugrįžti vasarą. Pasivaikščioti po senamiestį ir krantinę, ieškoti skulptūrų, aplankyti jūrų muziejų, Olando kepurę, dinozaurų parką ir zoologijos sodą.

Iki pasimatymo, Klaipėda!

img_0731-1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Anykščiai rudenį

Anykščiai rudenį

Aplankyti populiarujį Anykščių medžių lajų taką knietėjo jau senokai. Bet vis atidėliodavom. Norėjosi ten atsidurti ne savaitgalį, nes buvau prisiklausius apie minias žmonių, ten plūstančių savaitgalio dienomis ir ypač šiltuoju metų laiku. Spalio mėnesį, mano gimtadienio proga, turėjome dvi savaites atostogų. Tad buvo puiki proga darbo dieną nuvykti į Anykščius. Anykščiuose, be lajų tako, yra ir kitokios veiklos, o dar mums atostogos, taigi vykome kelioms dienoms – pramogauti ir pailsėti.

Dvi nakvynes užsakėme Spa Vilnius Anykščiai. Mums patiko. Aplinka atpalaiduojanti ir visiškai atostoginė. Labai skanus maistas restorane ( puikūs naminiai aviečių ledai ). Spa procedūrų neišbandėme, bet kas vakarą eidavome į baseiną ir jacuzzi. Sūnelis plaukiojo pasikrykštaudamas ir nuoširdžiai taškydamasis. Bet lygiai aštuntą mes jau eidavom lauk iš baseino, palikdami kitus viešbučio svečius mėgautis ramybe ( su vaikais į baseiną galima tik iki 20 val. ).

img_8640

img_8638

Anykščių Šv. Mato bažnyčia. Aukščiausia bažnyčia Lietuvoje, bokštų aukštis 79 metrai.

img_8632-1

img_8614-1 img_8599_fotor_collage

Žinoma, ta, kuri bijo aukščio, inicijuoja kopimą į bažnyčios bokštą. Labai aukštai, laiptai permatomi, kojos vos užnešė.

img_8584_fotor_collage

Anykščiai turi puikių pasivaikščiojimo takų, o saulėtomis rudens dienomis pasivaikščiojimas tikras malonumas. Puikus takas eina palei Šventosios upę. O su dviračiais galima nuvažiuoti ir iki Arklių muziejaus Niūronyse.

img_8845-1

img_8854-1

img_8603-1

img_8623-1

img_8616-1

img_8633-1

Lajų taką aplankyti susiruošėme ryte, po gardžių pusryčių mūsų viešbutyje. Nuo Spa Vilnius yra takas per mišką, kuris veda iki pat lajų tako. Bus kokie 3,5 kilometro. Taigi, susiruošiame eiti pėsčiomis. Bus smagu pasivaikščioti, o ir nereiks sukti galvos, kur dėti automobilį, jei kartais jau bus suvažiavę minios lankytojų.

img_8641-1

img_8647-1

Netrunkame prieiti ir lajų taką. Jo bokštas atrodo didingai. Žmonių nėra, automobilių aikštelė tuščia, mes, turbūt, būsime pirmieji lankytojai.

img_8659

Pirmiausiai einame prie Puntuko akmens. Berniukui rūpi, kaip gi tas velniukas, kuris taikėsi akmenį ant Anykščių bažnyčios numesti, šį akmenį pakėlė.

img_8663-1

Nuo Puntuko akmens takelis kyla į viršų ir veda į lajų tako pradžią.

img_8679-1

Perkame lankytojo bilietus ir keliaujame lajų taku. Žengiu susikaupusi. Gerai tai , kad aukštėja pamažu, taigi gali po truputi pratintis prie aukščio. Įrengta saugiai – bortai aukšti, tinklas tankus. Ir žmonių nėra, tai gal gi nenugrius 🙂

img_8684-1

img_8694-1

img_8697-1

img_8699-1

img_8705-1

Panorama nuo bokšto viršaus.

img_8716-1

img_8727-1

O čia mes su sūneliu jau apačioj, du skruzdėliukai 🙂

img_8720-1

Burbiškio dvaras, esantis 8 km nuo Anykščių. Dvaro rūmai, 1853m pastatyti Lietuvos – Lenkijos didikų Venclovaičių giminės, yra restauruoti.

img_8744-1

img_8776-1

img_8778-1

Nuo Burbiškių dvaro sukame link Rubikių apžvalgos bokšto. Šis prie Rubikių ežero esantis apžvalgos bokštas yra 15 metrų aukščio.

img_8786_fotor_collage

Šis bokštas – tikras siaubo filmas turintiems aukščio baimę. Permatomas, skaidrus, trapus, vėjo perpučiamas. Nuotraukoje matosi Dalius su berniuku jau viršuje. O aš… Aš apačioje. Užlipau gal iki pusės jo. Ir tada supratau, kad jis per trapus trims žmonės, jei lipsiu tolyn –  subyrės. Tad, gelbėdama vyro ir sūnaus gyvybes, nusileidau žemyn 🙂 O į viršų užlipti verta. Panorama nuo bokšto viršaus.

img_8801-1

img_8800-1

img_8795-1

Grįžtant į Anykščius sūnelis užmigo pietų miegelio automobilyje. Tad suplanuotas laimės žiburio lankymas grėsė neįvykti. Na ką gi, neįlipau į Rubikių bokštą, tai gal bent laimės žiburį įveiksiu. Palikau vyrą su berniuku automobilyje ir ramiai, be jokio baimės jausmo, užlipau į laimės žiburį.

img_8815_fotor_collage

Dar aplankėme Anykščių menų inkubatoriuje esantį Cosmos paukščių taką. Pramoga trunka gal tik kokias 5 minutes, bet tikrai įspūdinga. Veidrodžių ir šviesų pagalba sukuriama iliuzija, tarsi būtum begalinėse žvaigždėtose visatos erdvėse.

img_8824-1

img_8831-1

Aplankėme ir Arklio muziejų Niūronyse. Apžiūrėjome arklio traukiamas įvairiausias transporto priemones, drožinių ekspoziciją, apsilankėme kalvio dirbtuvėse ir audėjos troboje. Važinėjomės arklio traukiamu vežimaičiu.

img_8859-1 img_8869_fotor_collage img_8892-1

Vežėmės namo ir lauktuvių iš Anykščių – arbatos ir desertinio Anykščių vyno.

img_8937-1

Grįžtant namo pietavome kavinukėje Kavarske, garsioje savo mažučiais koldūnais. Kavinukė mažutė ir senoviška, bet koldūnai gardūs.

img_8935_fotor_collage

Į Anykščius dar sugrįšiu, nes dar liko daug nepamatyta. Kitam kartui norėčiau, kad tai būtų vasara, ir vėl kad būtų ne savaitgalio dienos.

Informacijos apie Anykščius ieškojau čia .

img_8771-1

 

Kalėdų nuotaika.

Kalėdų nuotaika.

img_0521-1

Kalėdinė nuotaika mane aplankė turbūt su pirmom iškritusiom snaigėm. Ir nesvarbu, kad jas vėliau nuplovė lietus. Gruodį, kai vakarais dirbu ilgai, man patinka mano kelias namo. Mūsų rajone būna ramu ir tylu. Važiuoju visada lėtai. Ir man patinka stebėti, kaip kiemuose žybsi lemputės. Kiekvieną savaitę vis daugiau. Žybsi namų stogai, tvoros, eglutės lauke. Pro langus matosi viduje degančios žvakės ir žybsinčios eglutės. Ir savo namų eglutę matau žibant tik įsukus į mūsų gatvę. Taip po truputį Kalėdos pradeda artėti… Pasivaikščiojus po šventiškai pasipuošusį miestą, paragavus Kalėdinių skanumynų ir sutikus Kalėdų senelį, supranti – šventės jau čia.

Skaityti toliau “Kalėdų nuotaika.”

Kelionė iš Talino. Sustojimas Latvijos pajūryje.

Kelionė iš Talino. Sustojimas Latvijos pajūryje.

Sustojimą su nakvyne kelionėje namo iš Talino buvome suplanavę iš anksto. Rinkomės maždaug vidurį kelio, kad kelionė neprailgtų. O kad atostogos būtų su trupučiu poilsio prie jūros, tam puikiai tiko Baltijos pajūris Latvijoje. Nakvynę užsakėme vienoje sodyboje pačiame pajūryje.

Skaityti toliau “Kelionė iš Talino. Sustojimas Latvijos pajūryje.”

Talino zoologijos sodas.

Talino zoologijos sodas.

Apie Talino zoologijos sodą buvau skaičiusi nemažai gerų atsiliepimų, kaip vieną didžiausių ir geriausių šiaurės Europoje bei geriausią Baltijos šalyse. Tad jį privalomai įtraukėme į savo programą Taline. Galėčiau sakyti, kad į zoologijos sodą ėjome dėl vaiko. Bet aš ir pati jiems nesu abejinga. Tikiuosi rasti puikiai sutvarkytą aplinką, dideles erdves gyvūnams, kurie, nors ir nelaisvėje, bet laimingi.

Skaityti toliau “Talino zoologijos sodas.”

Talinas. Laivybos muziejus, senamiestis, žvilgsnis į Taliną iš dar vienos apžvalgos aikštelės

Talinas. Laivybos muziejus, senamiestis, žvilgsnis į Taliną iš dar vienos apžvalgos aikštelės

Dar vienas muziejus, kurį suplanavome aplankyti šios kelionės metu – Talino laivybos muziejus. Muziejus turi dvi dalis. Pirmoje dienos pusėje važiuojame į vieną muziejaus dalį – Lennusadam seaplane harbour,  kuri įsikūrusi hidroplanų angaruose. Bilietus galima nusipirkti iškart į abi muziejaus dalis.

Skaityti toliau “Talinas. Laivybos muziejus, senamiestis, žvilgsnis į Taliną iš dar vienos apžvalgos aikštelės”

Talinas. Senamiestis ir apžvalgos aikštelės. Kardiorg parkas.

Talinas. Senamiestis ir apžvalgos aikštelės. Kardiorg parkas.

Išsimiegojome puikiai, pro atvirą langą dvelkė gaivi vėsa ir nesigirdėjo jokio triukšmo. Apartamentų vieta tikrai puiki, namas stovi vidiniame kieme, nesigirdi jokio triukšmo iš lauko. Naktį nulijo lietus, rytas išaušo vėsokas, bet be lietaus.

Skaityti toliau “Talinas. Senamiestis ir apžvalgos aikštelės. Kardiorg parkas.”