Kalėdų nuotaika.

Kalėdų nuotaika.

img_0521-1

Kalėdinė nuotaika mane aplankė turbūt su pirmom iškritusiom snaigėm. Ir nesvarbu, kad jas vėliau nuplovė lietus. Gruodį, kai vakarais dirbu ilgai, man patinka mano kelias namo. Mūsų rajone būna ramu ir tylu. Važiuoju visada lėtai. Ir man patinka stebėti, kaip kiemuose žybsi lemputės. Kiekvieną savaitę vis daugiau. Žybsi namų stogai, tvoros, eglutės lauke. Pro langus matosi viduje degančios žvakės ir žybsinčios eglutės. Ir savo namų eglutę matau žibant tik įsukus į mūsų gatvę. Taip po truputį Kalėdos pradeda artėti… Pasivaikščiojus po šventiškai pasipuošusį miestą, paragavus Kalėdinių skanumynų ir sutikus Kalėdų senelį, supranti – šventės jau čia.

Continue reading “Kalėdų nuotaika.“

Reklama

Kai vasara ateina rugsėjo vidury…

Kai vasara ateina rugsėjo vidury…

Sekmadienis, beveik rugsėjo vidurys. Lauke saulėta, be vėjo, +26. “Jaučiuosi kaip liepos mėnesį“, sakau, keliaujant link ežero. “Aš tai jaučiuosi kaip Graikijoj“, atsako sūnus. Tikrai, panašiai galima pasijausti, kai plaukioji neįtikėtinai šiltame ežere, o aplinkui jau gelsta medžių lapai.

Continue reading “Kai vasara ateina rugsėjo vidury…“

Vasaros vakarai

Vasaros vakarai

Mėgstu vasaros vakarus.  Kad ir kokie ilgi birželio vakarai, net  patys ilgiausi,  nepajunti, kaip vakaras virsta naktim. Pasivaikščiojimai po pievas, vakariniai pasisėdėjimai skanaujant vasaros uogų bei ledų, paukščių ieškojimai, svajojimai, pokalbiai apie ateinančias atostogas…   Ir iš ilgiausio metų vakaro jis pasidaro labai trumpas. Mėgaukimės lietuviška vasara. Trumpa, karšta, gaivia, audringa bei spalvinga.

Continue reading “Vasaros vakarai“

Velykinis savaitgalis ir žibuoklės

Velykinis savaitgalis ir žibuoklės

Šiemet kartu su Velykomis atėjo ir pavasaris. Tas tikrasis, kai įkvepi oro ir jauti, kad jis kitoks. Kai saulė šildo taip, kad norisi padėti į šoną pirštines ir šalikus. Tokiomis dienomis norisi vaikščioti miškais bei šlaitais, leisti galvoje pūsti pavasariškiems vėjams. Kad išpūstų visas užsibuvusias per ilgai mintis ir pažadintų iš žiemos miego. Miške žalumos dar beveik nesimato. Bręsta pumpurėliai, žemė padengta pernykščiais lapais. Bet jau čiulba paukščiai ir jauti, kad po tais pernykščiais lapais tikrai bunda nauja gyvybė.

Continue reading “Velykinis savaitgalis ir žibuoklės“

Pasivaikščiojimas Neries pakrante

Pavasario nuotaikos jau sklando ore. Neryje vanduo teka jau visiškai laisvai, o visas upę kaustęs ledas susigrūdęs pakrantėse. Vaikštinėjant nejučiom pradedu dairytis į medžius – gal jau brinksta pumpurėliai. O galvoje pradeda skrajoti mintys apie pavasarį, šiltą orą, būsimas keliones ir žygius.

IMG_4313

Continue reading “Pasivaikščiojimas Neries pakrante“

Žiemos pasivaikščiojimai

Man atrodo, seniai beturėjome tokią gražią žiemą. Baltą ir žibančią visu savo grožiu. Byrančios snaigės ir siautėjanti pūga, priverčianti sunerimti, ar įvažiuosime į savo kiemą. Stingdantis šaltis, nudažantis skruostus raudonai vos per kelias minutes. Saulė ir sidabru žibantis sniegas girgždantis po kojomis. Šerkšnu pasipuošę medžiai ir krūmai.

IMG_4005

Continue reading “Žiemos pasivaikščiojimai“

2015 metai. Apžvalga

Štai ir 2016 – ieji. Dar vieni metai pralėkė kaip akimirka. Ar tik man vienai taip greitai bėga laikas? 2015 buvo nelengvi. Permainų, savęs ieškojimų ir apmastymų metai. Bet viskas įvyko, kas buvo planuota ir net daugiau. O pamastymai ir ieškojimai, manau, tęsis ir 2016.

Sausis buvo žiemiškas ir leido mums mėgautis žiemos pramogomis.Picture 074_Fotor_Collage

Continue reading “2015 metai. Apžvalga“