Vaikystės takais

Vaikystės takais

Praėjusį savaitgalį Dalius turėjo darbų, o mudu su sūneliu išėjome pramogauti į miestą. Ir pasivaikščiojome labai seniai nelankytais mano vaikystės takais. Žinote, pasaulyje viskas taip greitai keičiasi ir tos pramogos, kurias mūsų vaikai turi šiandien, gerokai pranoksta mūsų vaikystėje turėtas. Bet mūsų vaikams irgi labai smagu pasivaikščioti ten, kur kažkada pramogavo jų mamos. Viena smagiausių ir labiausiai lankomų pramogų vietų mano vaikystėje buvo Vytauto parkas. Kaip aš laukdavau gegužės mėnesio, kada atšils orai ir pradės veikti karuselės. Tad buvo labai smalsu, kaip gi Vytauto parkas gyvena šiandien. O jis, žinokite, beveik nepasikeitęs 🙂 . Ir nors karuselės lapkričio mėnesį jau nebeveikė, buvo labai gera pasivaikščioti ir prisiminti.

Skaityti toliau “Vaikystės takais“

Reklama

Savaitgalis Atėnuose

Savaitgalis Atėnuose

Ilgas ir labai lauktas savaitgalis Atėnuose pralėkė kaip trumpa akimirka ir aš jau vėl noriu tenai vykti 🙂 . Dar kartą, nors trumpam. Kažkada, rodos dar visai neseniai, su seserimi susitikdavome beveik kasdien. Dabar gi sesers namai yra Atėnuose ir, nors pasaulis  mažas, o mes dideli, susitinkame ne taip ir dažnai.

Skaityti toliau “Savaitgalis Atėnuose“

Į Vilnių traukiniu – valgyti ledų

Į Vilnių traukiniu – valgyti ledų

Mes su Dalium esame vairuojantys žmonės, neįsivaizduojantys savo gyvenimo be automobilio. Ir kai vienas iš šeimos automobilių ėmė ir netikėtai sugedo, mums buvo tikras iššūkis. Tuo labiau, kad automobilio remontas  užtruko netgi labai netikėtai ilgai – beveik dvi savaites.  Taigi griuvo visa mūsų šeimos logistika, organizacija ir kasdienė rutina.

Skaityti toliau “Į Vilnių traukiniu – valgyti ledų“

Pavasario belaukiant

Pavasario belaukiant

Man patinka stebėti po žiemos miego bundančią gamtą. Šį savaitgalį turbūt pirmą kartą šiemet pajutau tą pavasarinę gaivą, kurios taip esu pasiilgusi. Vaikštinėjome tais pačiais takeliais, kur vos prieš keletą savaičių važinėjome rogėmis ir darėme sniego angelus. Ir nors žalumos dar nėra, bet viskas jau pasiruošę žaliajam sprogimui, bereikia tik saulės ir šilumos.

Skaityti toliau “Pavasario belaukiant“

Kalėdų nuotaika.

Kalėdų nuotaika.

img_0521-1

Kalėdinė nuotaika mane aplankė turbūt su pirmom iškritusiom snaigėm. Ir nesvarbu, kad jas vėliau nuplovė lietus. Gruodį, kai vakarais dirbu ilgai, man patinka mano kelias namo. Mūsų rajone būna ramu ir tylu. Važiuoju visada lėtai. Ir man patinka stebėti, kaip kiemuose žybsi lemputės. Kiekvieną savaitę vis daugiau. Žybsi namų stogai, tvoros, eglutės lauke. Pro langus matosi viduje degančios žvakės ir žybsinčios eglutės. Ir savo namų eglutę matau žibant tik įsukus į mūsų gatvę. Taip po truputį Kalėdos pradeda artėti… Pasivaikščiojus po šventiškai pasipuošusį miestą, paragavus Kalėdinių skanumynų ir sutikus Kalėdų senelį, supranti – šventės jau čia.

Skaityti toliau “Kalėdų nuotaika.“

Kai vasara ateina rugsėjo vidury…

Kai vasara ateina rugsėjo vidury…

Sekmadienis, beveik rugsėjo vidurys. Lauke saulėta, be vėjo, +26. “Jaučiuosi kaip liepos mėnesį“, sakau, keliaujant link ežero. “Aš tai jaučiuosi kaip Graikijoj“, atsako sūnus. Tikrai, panašiai galima pasijausti, kai plaukioji neįtikėtinai šiltame ežere, o aplinkui jau gelsta medžių lapai.

Skaityti toliau “Kai vasara ateina rugsėjo vidury…“