Savaitgalis Atėnuose

Savaitgalis Atėnuose

Ilgas ir labai lauktas savaitgalis Atėnuose pralėkė kaip trumpa akimirka ir aš jau vėl noriu tenai vykti 🙂 . Dar kartą, nors trumpam. Kažkada, rodos dar visai neseniai, su seserimi susitikdavome beveik kasdien. Dabar gi sesers namai yra Atėnuose ir, nors pasaulis  mažas, o mes dideli, susitinkame ne taip ir dažnai.

Continue reading “Savaitgalis Atėnuose“

Reklama

Į Vilnių traukiniu – valgyti ledų

Į Vilnių traukiniu – valgyti ledų

Mes su Dalium esame vairuojantys žmonės, neįsivaizduojantys savo gyvenimo be automobilio. Ir kai vienas iš šeimos automobilių ėmė ir netikėtai sugedo, mums buvo tikras iššūkis. Tuo labiau, kad automobilio remontas  užtruko netgi labai netikėtai ilgai – beveik dvi savaites.  Taigi griuvo visa mūsų šeimos logistika, organizacija ir kasdienė rutina.

Continue reading “Į Vilnių traukiniu – valgyti ledų“

Pavasario belaukiant

Pavasario belaukiant

Man patinka stebėti po žiemos miego bundančią gamtą. Šį savaitgalį turbūt pirmą kartą šiemet pajutau tą pavasarinę gaivą, kurios taip esu pasiilgusi. Vaikštinėjome tais pačiais takeliais, kur vos prieš keletą savaičių važinėjome rogėmis ir darėme sniego angelus. Ir nors žalumos dar nėra, bet viskas jau pasiruošę žaliajam sprogimui, bereikia tik saulės ir šilumos.

Continue reading “Pavasario belaukiant“

Kalėdų nuotaika.

Kalėdų nuotaika.

img_0521-1

Kalėdinė nuotaika mane aplankė turbūt su pirmom iškritusiom snaigėm. Ir nesvarbu, kad jas vėliau nuplovė lietus. Gruodį, kai vakarais dirbu ilgai, man patinka mano kelias namo. Mūsų rajone būna ramu ir tylu. Važiuoju visada lėtai. Ir man patinka stebėti, kaip kiemuose žybsi lemputės. Kiekvieną savaitę vis daugiau. Žybsi namų stogai, tvoros, eglutės lauke. Pro langus matosi viduje degančios žvakės ir žybsinčios eglutės. Ir savo namų eglutę matau žibant tik įsukus į mūsų gatvę. Taip po truputį Kalėdos pradeda artėti… Pasivaikščiojus po šventiškai pasipuošusį miestą, paragavus Kalėdinių skanumynų ir sutikus Kalėdų senelį, supranti – šventės jau čia.

Continue reading “Kalėdų nuotaika.“

Kai vasara ateina rugsėjo vidury…

Kai vasara ateina rugsėjo vidury…

Sekmadienis, beveik rugsėjo vidurys. Lauke saulėta, be vėjo, +26. “Jaučiuosi kaip liepos mėnesį“, sakau, keliaujant link ežero. “Aš tai jaučiuosi kaip Graikijoj“, atsako sūnus. Tikrai, panašiai galima pasijausti, kai plaukioji neįtikėtinai šiltame ežere, o aplinkui jau gelsta medžių lapai.

Continue reading “Kai vasara ateina rugsėjo vidury…“

Vasaros vakarai

Vasaros vakarai

Mėgstu vasaros vakarus.  Kad ir kokie ilgi birželio vakarai, net  patys ilgiausi,  nepajunti, kaip vakaras virsta naktim. Pasivaikščiojimai po pievas, vakariniai pasisėdėjimai skanaujant vasaros uogų bei ledų, paukščių ieškojimai, svajojimai, pokalbiai apie ateinančias atostogas…   Ir iš ilgiausio metų vakaro jis pasidaro labai trumpas. Mėgaukimės lietuviška vasara. Trumpa, karšta, gaivia, audringa bei spalvinga.

Continue reading “Vasaros vakarai“