Visos pasaulio jūros ir vandenynai mums šią vasarą sutilpo į Baltijos jūrą. Saulkrasti kurorto paplūdimiai Latvijoje mums buvo tobuli. Tuščia ir ramu, jūra švari ir skaidri, ilgai negilu, tad saugu maudytis vaikams. Gyvenome šiek tiek toliau nuo kurorto centro, tad mėgavomės visiška ramybe. Apie tokias atostogas svajojau. Be žmonių, be šurmulio, tik gamta, jūros ošimas, dangų remiančios pušys, ilgi pasivaikščiojimai pajūriu. Visa tai radau Saulkrasti.
Regiono paplūdimiai tęsiasi 17 kilometrų, smėlio paplūdimius keičia akmenuoti paplūdimiai ir visiškai kitokia Baltijos jūros pakrantė. Ir pats Saulkrasti kurortas labai ramus ir nėra to perpildyto poilsiautojais kurorto jausmo. Nėra čia ir daug kavinių, barų ar restoranų. Tiesa sakant, jų labai mažai, lyginant, tarkim, su Palanga. Žinoma, radome kur pavalgyti ir alkani nesijautėme. Bet nėra čia taip, kad išeini sau pasipuošęs į miestą ir renkiesi, kuriame restorane vakarieniausi. Saulkrasti geriau eiti pasivaikščioti pajūriu arba pušynais. Čia patiks tiems, kas nori gamtos ir ramybės.
Saulėlydžio takas vingiuoja pušynu palei jūrą nuo Saulkrasti kurorto centro iki Baltosios kopos. Visas tako ilgis einant į vieną pusę – apie 3,5 kilometro. Takas dovanoja gražius vaizdus į jūrą, aplink nuostabus pušynas, poilsiui netrūksta suolelių. Smagu šiuo taku keliauti vakarėjant, tada kraštovaizdis įgauna tą romantišką vakarinės saulės nuspalvintą vaizdą. Saulėlydžio takas veda iki Baltosios kopos – tai smėliu padengtos uolienos, siekiančios 18 metrų aukštį. Viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės, žmonės renkasi pasigrožėti panorama į jūrą ir stebėti saulėlydžius. Mums patiko vakarop keliauti Saulėlydžio taku iki Baltosios kopos, nusileisti žemyn prie jūros ir saulei leidžiantis keliauti link namų pajūriu.
Rašoma, kad Saulkrasti patys žavingiausi saulėlydžiai. Na, manau saulėlydžiai pajūryje yra žavūs visur ir kiekvienas kitaip. Bet atostogaudami Saulkrasti kasdien saulę palydėdavome vis kitoje vietoje ir visi saulėlydžiai buvo gražūs ( ar būna jų negražių?? ) . O jei dar oras toks šiltas, kad saulei leidžiantis galima ir pasitaškyti jūroje – tobula 🙂 . Vakarinė saulė pakeliui namo nuo Baltosios kopos.
Per šias atostogas sakiau – man reikia tik saulės, jūros, pušynų, pasivaikščiojimų ir nieko daugiau. Jokių pažintinių programų ar lankytinų vietų ieškojimų. Bet jei ta lankytina vieta – jūros pakrantė apie kurią seniai svajojau? Veczemju klintis – įspūdingos smiltainio uolos Vidžemės pakrantėje. Saulei pasisukus vakarop, uolos nusidažo oranžine spalva, taip šiai vietai suteikdamos dar daugiau grožio. Seniai svajojau šią vietą pamatyti savo akimis ir pagaliau šią vasarą svajonė išsipildė. Vieta tikrai įspūdinga ir įdomi. Bet, lyginant su kitomis per šias atostogas mūsų lankytomis vietomis, buvo per daug triukšminga ir perkrauta. Šalia yra kempingas, tad lankytojų šioje vietoje tikrai daugiau. Labiau patiko klajoti kitais, tuščiais ir laukiniais Latvijos paplūdimiais.
Saulėlydis prie Veczemju klintis. Čia mes atsinešėme pleduką, užkandžių bei gaiviųjų gėrimų ir pasidarėme pikniką. Vakarienė su vaizdu 🙂 . Buvo gan romantiška, tik, kaip minėjau, per daug žmonių.
Vakariniai pasivaikščiojimai Baltijos pakrantėmis buvo mūsų kasdienis ritualas. Mums patiko pakrantė prie Laucu akmens – graži, su žolėmis apaugusiais akmenimis jūroje ir dideliu Laucu akmeniu ant kranto. Vakarėjantis paplūdimys buvo tuščias. Šalia yra poilsiavietė ir restoranas ( skanus maistas, didelės porcijos, staliukai lauke su vaizdu į jūrą ), bet paplūdimys neapkrautas, visai tuščias, bent jau taip buvo mūsų apsilankymo metu.
Kita vieta – Kurmrags. Akmenuota pakrantė, kuriai atšiaurumo, o kartu ir romantiškumo suteikia audros ant kranto išmestas senas švyturys. Kad pasiekti švyturį iki pajūrio reikia važiuoti žvyrkeliais, paskui dar nemažai paeiti pajūriu, bet tokie pasivaikščiojimai juk buvo mano šių atostogų noras, tad mėgavausi tokiais vakarais.
Ar kartočiau atostogas Latvijos pajūryje? Tikrai taip. Rinkčiausi dar netyrinėtus regionus link Kolkos rago. Apie mūsų atostogas prieš keletą metų taip pat Latvijos pajūryje esu rašiusi šiame įraše. Na o šios, ramios atostogos, baigėsi. Bet, ar jums taip būna – reikia važiuoti namo, bet dar taip nesinori? Ir tada sugalvoji planą važiuoti ne tiesiai, bet per aplinkui ir aplankai dar keletą neplanuotų vietų. Apie tai kitame įraše. Kai tik rasiu valandžiukę laiko 🙂 .
Privatus žvilgsnis į pasaulį 