Pavasaris Lietuvoje

Vieną pavasario dieną važiavau su reikalais Kaune Karaliaus Mindaugo prospektu. Ir mačiau žydinčias sakuras Nemuno saloje. Vos už kelių dienų su šeima ėjome pasivaikščioti po Nemuno salą ir aš visus buvau nuteikusi žydinčių sakurų grožiui, o šios jau buvo nužydėjusios. Taip greitai, vos akimirką rodos žydėjo. Ir pavasaris šiemet toks keistas, tarsi po žiemos iškart vasara būtų atėjusi… Ar man vienai taip greitai sukasi laikas? Ar spėjote pasidžiaugti pavasario gaiva ir žydėjimu? Mes pagavome bebėgantį pavasarį, dalinuosi keliomis žydinčiomis akimirkomis.

Reklama

Narcizai Druskininkuose

Kiekvieną pavasarį Druskininkuose pražysta narcizai. Ne viena ir net ne kelios lysvės, o ištisa jūra narcizų. Ir manau, kad jau visa Lietuva buvo nuvykusi šios narcizų jūros pasižiūrėti, tik aš vienintelė vis dar buvau nemačiusi.  Šį saulėtą Velykinį savaitgalį pagaliau svajonė išsipildė ir aš pamačiau Druskininkų narcizus. Žinojau, kad jų tikrai daug, bet vis tiek labai nustebino. Jų tiesiog nerealiai daug! Šalia pėsčiųjų tako, jungiančio Druskonio ežerą ir Vijūnėlės tvenkinį, žydi apie pusė milijono narcizų ir 20 japoniškų sakurų. Ir nors žmonių tą Velykų savaitgalį buvo, turbūt, ne mažiau, nei žydinčių narcizų, aš buvau sužavėta.

Pasivaikščiojimas prie Tytuvėnų ežerų

Kai praeitą vasarą lankėme Tytuvėnų vienuolyno ansamblį, poilsiui ir maudynėms nuvykome prie Bridvaišio ežero. Tą šiltą vasaros dieną ežero pakrantė ir poilsiavietė buvo pilnutėlė žmonių. Tada pasibuvome trumpai – tiesiog šiek tiek atsipūsti ir išsimaudyti. O kai atvykome prie Bridvaišio ežero šio ankstyvo pavasario savaitgalį, ežeras mus pasitiko ramus ir tylus, vienišas laukiantis vasaros ir lankytojų gausos.

Šaltinių takas ir Pyplių piliakalnis

“Nori džiaugtis gyvenimu – vaikščiok“ – tokį patarimą radome Šaltinių tako informaciniame stende. Prasidėjus pavasariui tų pasivaikščiojimų norisi dar daugiau ir vis ilgesnių, nes tikriausiai visiems po žiemos, kad ir kaip aktyviai gyventume, yra šioks toks užsisėdėjimo ir prabudimo iš žiemos miego jausmas.

Savaitgalis Klaipėdoje ir Klaipėdos šviesų festivalis.

Planuok iš anksto – tokiu principu šį šaltąjį sezoną mes dėliojame savo savaitgalių pramogas. Išvyką į Klaipėdos šviesų festivalį mes suplanavome dar tada, kai nebuvo paskelbta nei šio festivalio data, nei tema, nei išvis, ar jis vyks.   Nuojauta mūsų neapgavo ir jau tradiciniu tapęs Klaipėdos šviesų festivalis vyko šventinį savaitgalį vasario 15 – 17 dienomis.

Dūkštos pažintinis takas žiemą

“Pati geriausia diena! Pats puikiausias žygis!“ – taip kalbėjo sūnelis po šio žiemos žygio. Įraudusiais skruostais, pavargęs, bet laimingas. Diena buvo nešalta ir važiuojant miesto gatvėmis atrodė tokia šiek tiek pilka ir niūri. Bet miške buvo gaivu ir balta, labai daug sniego ir visiška ramybė. Ir, atrodo tokioje ramioje ir gilioje žiemoje, mes girdėjome čiulbant paukštelius. Kas išdavė, kad šiame miške ir viduržiemį verda gyvenimas.

Žiemos žygis Panemunės šile

Pirmasis šių metų savaitgalis išaušo snieguotas ir stipriai vėjuotas. Mes į kuprinę įsidėjome sumuštinių, meduolių, termosą vaisinės arbatos ir iškeliavome į žiemos žygį Panemunės šilo takais. Miške vėjo nesijautė, bet akis lipdė krentančios snaigės, o, išėjus prie upės, šiaurės vėjas gairino skruostus. Buvo smagu pasivaikščioti žiemišku mišku, įkvėpti pilnus plaučius šalto gaivaus oro. Miške įrengtoje didelėje lesyklėlėje – paukštelių antplūdis, ji dūzgė tarsi bičių avilys. Daugiausia buvo zylučių, bet tik jas ir atpažinau iš ryškių geltonų pilvelių. Sūnus čiuožė beveik nuo visų rastų kalnelių, o aš prisiminiau savo vaikystę, kuomet visos žiemos buvo baltos ir šaltos 🙂 .