Kauno marios – dažnai mūsų lankoma vieta, kai norime pasivaikščioti, leistis į žygį, pabūti gamtoje, bet nesinori labai toli važiuoti. Daug lankytinų objektų, poilsio vietų, ilgesnių ir trumpesnių įdomių pažintinių takų. Marių kraštovaizdis įvairus, kiekvienu metų laiku vis kitaip gražus. Ką nuveikti ir kokį pažintinį taką pasirinkti savo žygiui, planuojame pasiskaitę Kauno marių regioninio parko internetiniame puslapyje.
Kadagių slėnis ( Arlaviškių pažintinis takas )
Kviečiu apsilankyti !
Pastaruoju metu visos mūsų kelionės dažniausiai buvo žygiai gamtoje. Ilgesni ar trumpesni, su savo pasiimtais sumuštiniais ir arbata. Per karantiną ne tik pasiilgome tolimesnių kelionių, bet ir muziejų, kavinių ir naujų pažinčių bei atradimų čia, Lietuvoje. Tad nenuostabu, kad savaitgalį lankantis Kernavėje, didžiausią įspūdį paliko ne piliakalniai, ne žygis miške, o naujos pažintys ir pirmoji kava, išgerta ne namuose.
Skaityti toliau “Elnių SPA ir kiti savaitgalio smagumai“
Svečiuojantis Klaipėdoje, mėgstame atvažiuoti prie Olando kepurės skardžio. Tai aukščiausia Lietuvos pajūrio vieta – skardis siekia 24,4 metro aukštį. Smagu pasižvalgyti nuo apžvalgos aikštelės į jūros platybes, pasivaikščioti svyrančiomis pušimis apaugusiu skardžio pakraščiu. Pats pajūris prie Olando kepurės irgi mums patinka, gražiai atrodo pats skardis, daug akmenukų ir stambesnių akmenų – riedulių, kuriuos laukui bėgant išplauna skardį skalaujanti Baltijos jūra.
Skaityti toliau “Litorinos takas ir Lietuvos jūrų muziejus“
Pirmas savaitgalis, kuomet po ilgo karantino vėl buvo atvertos savivaldybių sienos, išaušo saulėtas ir pavasariškai šiltas. Nors gamtoje dar trūko žalumos, tačiau pavasarį jautėme girdėdami begales paukščių balsų, o keliaujant mišku akis džiugino tūkstančiai žibuoklių.
Skaityti toliau “Žuvinto biosferos rezervatas“
Kur keliauti, kai negali niekur keliauti? Taip turbūt ir atrandi tai, kas visada buvo šalia, bet likdavo nepastebėta. Tad vieną dieną išsiruošėme į teminę ekskursiją po savo gimtąjį Kauną ieškodami gatvės meno. Gatvės menas gali kelti įvairias asociacijas ir sietis su nelabai meniškomis keverzonėmis bei užrašais. Betgi Kaune galima atrasti ir tikrų menininkų darbų, kurie labai puošia miestą. Pirmasis Kauno gatvės meno festivalis NYKOKA prasidėjo 2014 metais ir tuomet atsirado nemažai papuoštų Kauno miesto pastatų. O 2015 m. miesto savivaldybė inicijavo konkursą AKCENTAI.KAUNAS.LT, kur laukiami visi, turintys meninių idėjų Kauno viešosioms erdvėms. Taip kaskart vis atsiranda naujas miestą puošiantis objektas. Kai pradėjau domėtis, supratau, kiek daug jau yra tapybos darbų įvairiose miesto vietose. Mes apėjome tik centre esančius objektus ir užkabinome keletą Šančiuose esančių kūrinių. Ir tai, manau, ne viską pamatėme. Vaikštinėjant tuo pačiu tikslu antrą kartą, tikrai atrastume kažką naujo arba nematyto seno.
Merkinė – vienas seniausių Lietuvos miestelių, įsikūręs Nemuno ir Merkio upių santakoje, supamas Dzūkijos miškų ir puikaus kraštovaizdžio. Tai senoji Dzūkijos sostinė, kryžiuočių aprašymuose minima nuo 1377 metų. Čia apsistodavo senieji Lietuvos ir Lenkijos valdovai, vyko kovos su kryžiuočiais. Merkinėje mes pradėjome savo savaitgalio kelionę po Dzūkijos nacionalinį parką, tikėdamiesi gražių gamtos vaizdų, ilgesnių pasivaikščiojimų ir atradimų. Automobilį pasistatėme Merkinės centrinėje aikštėje ir užsukome į lankytojų centrą pasiimti žemėlapio bei apžiūrėti moderniai įrengtos ekspozicijos.
Gražų ir saulėtą gegužės sekmadienį išvykome į kelionę po Ukmergės kraštą, o tiksliau – po dvarus, kuriais turtingas Ukmergės rajonas. Aplankėme šešis dvarus padarydami ratą, vadinamą Ukmergės dvarų žiedu. Visi dvarai skirtingi, vieni sutvarkyti ir išpuoselėti, kiti tvarkomi arba apleisti, dar kiti – nelabai laukiantys lankytojų. Buvo įdomi diena, nemažiau įdomu buvo ieškoti informacijos apie dvarų istoriją.
Pakalniškių pažintinis takas prasideda nuo Pakalniškių piliakalnio ir veda iki Girionių parko. Tako ilgis 3 km, jis nėra žiedinis, tad suvaikščiojus pirmyn/atgal jau gaunasi visai neblogas 6 kilometrų žygis. Tako maršrutas gana kalvotas, o dar įkopus į Pakalniškių piliakalnį, žygis jau tampa ne pasivaikščiojimu, o visai neblogu sportu gryname ore.
Anksčiau lankydamiesi Kačerginėje, keliaudavome jos kvepiančiais pušynais Šaltinių taku iki Pyplių piliakalnio. Šį kartą žygį pradėjome nuo Pyplių piliakalnio ir keliavome Nemuno pakrante vedančiu pėsčiųjų ir dviračių taku iki Kačerginės miestelio.
Skaityti toliau “Pyplių piliakalnis ir takas Nemuno pakrante“
Vieną vasario šeštadienį mes išsiruošėme į taip lauktą pirmąjį šio sezono pėsčiųjų žygį. Tai jau trečiasis mūsų įveiktas žygis. Šį kartą vėl rinkomės trumpiausią maršrutą, tačiau jis buvo ilgiausias iš mūsų nueitų. Ir jį pavyko įveikti greičiau nei ankstesnius žygius, taigi, kaip žygeivių šeima,po truputį tobulėjame. Nors, tenka pripažinti, kad būna sunkumo akimirkų antroje žygio pusėje 🙂 .
Pasaulis pagal Vaidą
Apie šeimos keliones su vaikais
