Man jau seniai norėjosi sudalyvauti organizuotame pėsčiųjų žygyje – su nustatytu maršrutu, užsibrėžtais įveikti kilometrais – ir pajusti tą bendrą žygeivišką atmosferą, kuomet susirenka daugybė pėsčiųjų žygių mylėtojų.
Skaityti toliau “Coastline Trek 2019 Klaipėda“
Yra Lietuva ir yra Žemaitija – tą jauti atvykus į Žemaitijos sostinę Telšius. Tvarkinga ir išpuoselėta, daili ir išdidi – tokia mus pasitiko Žemaitijos sostinė, miestas ant septynių kalvų, saugomas savo totemo – meškos – ir įkurtas žemaičių didvyrio Džiugo Telšio. Čia rasite ir Žemaitijos gaublį, ir Didžiąją žemaičių sieną, o užrašai ant objektų bus žemaičių kalba. Telšiai laukia ir myli turistus. Buvo sekmadienis, o mes radome atviras turizmo informacijos centro duris, darbuotoja mus pasitiko su šypsena ir patarimais, ką nuveikti šiame mieste. Šalia ir veikianti parduotuvėlė, kurioje galima įsigyti lauktuvių – įvairių saldumynų, sūrių, žolelių arbatų.
Vieną šiltą ir vėjuotą vasaros savaitgalį važiavome susipažinti su Žemaitijos sostine Telšiais. O pakeliui aplankėme ir keletą Žemaitijos piliakalnių, pasirinkdami, žinoma, didžiausius ir gražiausius. Visada smagu pasidairyti po žaliuojančią Lietuvą iš aukštai. O keliaujant per Žemaitijos piliakalnius atsiveria puikūs panoraminiai vaizdai.
Vieną pavasario dieną važiavau su reikalais Kaune Karaliaus Mindaugo prospektu. Ir mačiau žydinčias sakuras Nemuno saloje. Vos už kelių dienų su šeima ėjome pasivaikščioti po Nemuno salą ir aš visus buvau nuteikusi žydinčių sakurų grožiui, o šios jau buvo nužydėjusios. Taip greitai, vos akimirką rodos žydėjo. Ir pavasaris šiemet toks keistas, tarsi po žiemos iškart vasara būtų atėjusi… Ar man vienai taip greitai sukasi laikas? Ar spėjote pasidžiaugti pavasario gaiva ir žydėjimu? Mes pagavome bebėgantį pavasarį, dalinuosi keliomis žydinčiomis akimirkomis.
Kiekvieną pavasarį Druskininkuose pražysta narcizai. Ne viena ir net ne kelios lysvės, o ištisa jūra narcizų. Ir manau, kad jau visa Lietuva buvo nuvykusi šios narcizų jūros pasižiūrėti, tik aš vienintelė vis dar buvau nemačiusi. Šį saulėtą Velykinį savaitgalį pagaliau svajonė išsipildė ir aš pamačiau Druskininkų narcizus. Žinojau, kad jų tikrai daug, bet vis tiek labai nustebino. Jų tiesiog nerealiai daug! Šalia pėsčiųjų tako, jungiančio Druskonio ežerą ir Vijūnėlės tvenkinį, žydi apie pusė milijono narcizų ir 20 japoniškų sakurų. Ir nors žmonių tą Velykų savaitgalį buvo, turbūt, ne mažiau, nei žydinčių narcizų, aš buvau sužavėta.
Kai praeitą vasarą lankėme Tytuvėnų vienuolyno ansamblį, poilsiui ir maudynėms nuvykome prie Bridvaišio ežero. Tą šiltą vasaros dieną ežero pakrantė ir poilsiavietė buvo pilnutėlė žmonių. Tada pasibuvome trumpai – tiesiog šiek tiek atsipūsti ir išsimaudyti. O kai atvykome prie Bridvaišio ežero šio ankstyvo pavasario savaitgalį, ežeras mus pasitiko ramus ir tylus, vienišas laukiantis vasaros ir lankytojų gausos.
“Nori džiaugtis gyvenimu – vaikščiok“ – tokį patarimą radome Šaltinių tako informaciniame stende. Prasidėjus pavasariui tų pasivaikščiojimų norisi dar daugiau ir vis ilgesnių, nes tikriausiai visiems po žiemos, kad ir kaip aktyviai gyventume, yra šioks toks užsisėdėjimo ir prabudimo iš žiemos miego jausmas.
Pasaulis pagal Vaidą
Apie šeimos keliones su vaikais
Kritinis požiūris į turizmo procesus
