Graikija. Lefkados sala. 2 dalis

Graikija. Lefkados sala. 2 dalis

Atostogauti į Lefkados salą visi, žinoma, vyksta dėl jos puikių paplūdimių, apie kuriuos rašiau pirmojoje pasakojimo dalyje. O kokia gi Lefkada, išsukus iš jos garsiųjų paplūdimių?

Continue reading “Graikija. Lefkados sala. 2 dalis“

Reklama

Graikija. Lefkados sala. 1 dalis.

Graikija. Lefkados sala. 1 dalis.

Šių metų vasara tikrai nelepino šiltais ir saulėtais orais. O ir pernai mūsų atostogų planai susidėliojo taip, kad saulėtų ir šiltų paplūdimio atostogų nelabai turėjome. Tad šiais metais “atsigriebėme“ už du metus. Atskridę pas seserį į Atėnus, ten ilgai neužsibuvome. Išsinuomavome automobilį ( nes su vienu, sesers šeimos automobiliu, jau visi, su vaikais ir daiktais, nebetelpame ) ir patraukėme ilsėtis į vieną iš daugybės Graikijos salų.

Continue reading “Graikija. Lefkados sala. 1 dalis.“

Atostogos Koso saloje. Septinta diena.

Mes su mama, kaip medicinos srities profesijų atstovės, tiesiog privalėjome apsilankyti viename žymiausių Koso salos objektų – Asklepione. Graikų mitologijoje Asklepijus – medicinos ir gydymo dievas.  Mums žinomos ir Asklepijaus dukros: Higėja – švaros ir sveikatos deivė, ir Panacėja – gydomosios terapijos deivė. Antikinėje Graikijoje kūrėsi dievo Asklepijaus šventyklos –  Asklepionai. Viena žymiausių buvo Hipokrato gimtinėje Koso saloje, įkurta apie 400 metus prieš Kristų. Asklepionuose buvo šventyklos, ligoninė ir medicinos mokykla. Čia dirbo šventikai, gydytojai, masažuotojai, skaitovai ir aktoriai ( nes vykdavo spektakliai ir kiti protą gydantys renginiai ligoniams ) ir daug įvairių kitų patarnautojų. Buvo gydoma daug ir įvairių negalavimų – nuo gyvatės įkandimų, epilepsijos, pūliuojančių žaizdų ir sužeidimų iki aklumo ir vaikų ligų. Ligoniai turėdavo laikytis šventikų bei gydytojų nurodymų. Už gydymą atsidėkodavo aukomis. Turtingi pacientai buvo dosnūs, tad Asklepionai buvo turtingos institucijos. Asklepionai buvo įkuriami pavėsingose vietose, kiparisų giraitėse, netoli vandens šaltinių. Koso Asklepioną sudaro trys terasos. Čia buvo medicinos mokykla, lankytojų priimamieji, pirtys, pacientų rūmai, Asklepijaus ir Apolono šventyklos. Šiai dienai išlikę šventyklų griuvėsiai, kolonos, kelios skulptūros, terasas skiriantys laiptai. Nuo viršutinės terasos atsiveria Koso salaos panorama.

IMG_2749

Continue reading “Atostogos Koso saloje. Septinta diena.“

Atostogos Koso saloje. Šešta diena.

“Mama, noriu jūros ir baseiniuko“ – šiandien ryte pasakė sūnelis. Kelias dienas nemažai keliavome ir važinėjome, tad pats laikas dieną skirti tingiam poilsiui ir maudynėms. Tuo ir smagu rinktis nedidelę salą atostogoms su mažais vaikais. Užtenka laiko ir pakeliauti, ir patinginiauti.

Tad šiandien dieną leidome pajūryje. Mirkdami vandenyje kiek tik širdis geidžia, vaikščiodami pajūriu, rinkdami akmenukus ir kriauklytes. Mudu su berniuku net surengėme kriauklyčių ir akmenukų parodėlę :).

IMG_2743

Continue reading “Atostogos Koso saloje. Šešta diena.“

Atostogos Koso saloje. Penkta diena.

Vakar, būdami Koso miesto uoste, pasidomėjome ekskursijomis laivu į Nisyros salą. Vakare pasiskambinome pasiimtais kontaktais ir rezervavome bilietus šiam rytui iš Kardamenos uosto.

Vulkaninės kilmės Nisyros sala yra mažulytė –  vos 8 km skersmens. Šią vieną mažiausių Dodekaneso salyno salų suformavo ugnikalnių išsiveržimai. Nisyros ugnikalnis yra vis dar aktyvus, tik šiuo metu miegantis. Paskutinis jo išsiveržimas įvyko prieš 700 metų. Į vieną didžiausių ugnikalnio kraterių, pavadintą šv. Stepono ( Stefanos ) vardu, leidžiama nusileisti ir po jį pasivaikščioti. Ugnikalnis ir pasivaikščiojimas po jo kraterį buvo mūsų šios dienos pagrindinė atrakcija. Bet ir pati Nisyros salelė man labai patiko. Ši mažulytė apvalios formos salelė turi savo sostinę (labai gražiu pavadinimu – Mandraki) su 660 gyventojų. Be sostinės saloje yra dar trys kaimeliai – Paloi ( 239 gyventojai ), Nikia ( 61 ) ir Emporeios su vos 27 gyventojais. Mes lankysimės tiktai sostinėje ir, žinoma, ugnikalnyje. Į ekskursijos paketą įeina plaukimas laivu pirmyn atgal, važiavimas autobusu į ugnikalnį ir atgal.  Ir dar turėjome laisvo laiko salos sostinėje.

Taigi po pusryčių savo viešbutyje atvykstame į Kardamenos uostą. Prie mūsų laivo būriuojasi nemažas būrys ketinančių plaukti. Tiesą sakant, būrys toks nemažas, kad atrodo, jog tikrai visi norintys netilps į dviaukštį laivą. Kuriame, beje, pasižiūrėjus nuo kranto, laisvų vietų nėra – jis jau pilnas anksčiau atvykusių. Bet gi neįleistų, jei vietų nebūtų, tiesa? Tad gauname savo bilietus ir lipame į laivą. Mūsų nemažai šeimynai rasti vietų visiems kartu nepavyksta, bet visi gauname sėdimas vietas – aš su vyru ir sūneliu pirmame aukšte, o sesuo su vyru ir mama – antrame. Plaukimas neprailgsta, žvalgomės į tolstančią Kardameną ir Koso salos krantus, o jau neužilgo matosi ir Nisyros sala, ir sostinės Mandraki uostas.

Išplaukiame iš Kardamenos uosto.

IMG_2550

Continue reading “Atostogos Koso saloje. Penkta diena.“

Atostogos Koso saloje. Ketvirta diena.

Šiandien po pusryčių važiuojame į ant kalvos išlikusius viduramžių pilies griuvėsius – Antimachia Castle. Išlikę pilies gynybinės sienos, keletas pastatų fragmentų, taip pat kelios mažulytės bažnytėlės. Kalvos viršūnėje košia iš koto verčiantis bei visas šukuosenas akimirksniu išdraskantis vėjas. Vietovė labai išdžiūvusi, vos viena kita kruopelytės žalumos. Prie įėjimo pasitinka tautiniu kostiumu pasipuošęs graikas, kuris siūlosi fotografijai. O paskui už ją prašo atlygio. Apie jį buvau iš anksto pasiskaičiusi ir įamžinti jį nuotraukoje man kažkodėl nesinorėjo.

Antimachia pilies griuvėsiai ir panorama atsiverianti nuo jų.

IMG_2329

Continue reading “Atostogos Koso saloje. Ketvirta diena.“