Privatus žvilgsnis į pasaulį

Kelionė į Keniją: poilsis prie vandenyno (9-14 dienos)

Kovo 13 – 18 d.

Po safario, prieš grįžtant namo, nepilną savaitę dar ilsėjomės prie Indijos vandenyno, Voyager Beach Resort viešbutyje (netoli Mombasos). Viešbutis didelis, orientuotas į masinį turistą. Kambariai paprasti ( nustebino, kad nėra televizoriaus ), erdvūs ir vėsūs. Viešbučio teritorija graži, daug palmių, po kuriomis gali pasistatyti gultą jei norisi pavėsio. Trys baseinai su labai šiltu vandeniu, kas man labai patinka. Restoranas, keli barai, vienas aukštai, su puikiu vaizdu į vandenyną. Maistas skanus, skaniausi, žinoma, vaisiai. Labai ilgai vakarieniaujam čia mes keturiese. Ne tiek daug valgom, kiek plepam, ir gurkšnojam vyną. Vakarienės ateinam pirmi, išeinam paskutiniai.

Šiek tiek nuotraukų iš teritorijos :

Vandenyne, kaip įprasta, būna potvyniai ir atoslūgiai. Potvynio metu vanduo beveik pasiekia viešbučio teritoriją. Tada galima maudytis. O jau vandens šiltumas! Tokio šiltumo, kaip kad skaniausia gerti truputi pravėsusi arbata.

Per atoslūgį susiformuoja gana platus paplūdimys, o maudytis neįmanoma, nes labai negilu ir išlenda visokios žolės ir akmenynai. Bet užtai smagu eiti į ilgus pasivaikščiojimus paplūdimiu, rinkti kriauklytes ir stebėti krabų gyvenimą.

Per atoslūgį paplūdimyje verda gyvenimas. Žaidžiamas futbolas :

Atsidaro turgelis :

Išvyksta ir atvyksta valtys ir laiveliai :

Vaikščiodami paplūdimiu, sutinkame tokių vietinių gyventojų :

Dėl visa ko, saugiau su mumis bendrauti iš slėptuvės :

Štai ir viskas. Atėjo laikas vykti namo. Nors ir ilga kelionė, bet šiek tiek liūdna, kai ji baigiasi.

Fotografavo ir fotoreportažą rašė Rūta.

Nuotraukas mažino, ir į puslapį sukėlė Dalius.

Kartu keliavo, maršrutą sudarinėjo, fotografavo Neda ir Julius.

Kelionė į Keniją: Masai Mara-Nairobis-Mombasa (8 diena)

Kovo 12.

Viskas. Šiandien baigiasi mūsų safaris. Pamatėm tikrai daug gyvūnų, išvažinėti keli parkai, bet vistiek truputi gaila, o kažkam dar ir pritrūko kelių dienų. Bet – juk dar ne namo važiuojam. Laukia poilsis prie vandenyno. 7 ryto , jau su lagaminais, sėdame į mūsų mikriuką, ir patraukiame į ilgą kelionę į Nairobį.

Važiuojant link išvažiavimo iš parko, dar atsisveikinimui gepardas.

Impalos

Ir safari pabaigiame dramblių šeimyna.

Toliau mūsų laukia ilgas kelias iki Nairobio, ten sėdame į lėktuvą, ir valandos skrydis į Mombasą. Mombasos oro uoste mus pasitinka iš anksto užsakyta pervežimo agentūra, ir nuveža mus į viešbutį. Kelionė ilga, į viešbutį atvykstame jau vakare. Man ji dar ir sunki, nes pakeliui į Nairobį susergu – sukyla labai aukšta temperatūra, bloga, ir pilve uraganas. Tad nelabai ką ir pamenu, skrydžio net visai nepamenu – buvau atsijungus. Sekančią dieną viešbutyje išsikviečiu gydytoją. Pasirodo – vidurių infekcija, dažnam keliautojui Afrikoje atsitinka. Gydytojas duoda vaistų (antibiotikų) ir į vakarą jau beveik sveika!

Kelionė į Keniją: Masai Mara (7 diena)

Kovo 11.

Šiandien dieną pradėjome viešnage Masajų kaime. Tik įėjus į jų kaimelį, man pirma mintis buvo apsisukti ir sprukti iš ten. Ten iš tiesų kraupoka. Jie gyvena taip siaubingai nešvariai, tiesiog gyvena šūde. Nežinau, gal kiti, kokie labiau turistiniai kaimai ir tvarkingesni, bet šis, tai vaje vaje. Molinės trobelės sustatytos ratu, per viduri tuščias plotas, visa žemė nusėta mėšlu, o toji žemė tai net ne žemė, bet senas mėšlas. Daugybė musių, tik spėk baidyti, ir smarvė. Purvini, snarglini ir apmusiję vaikai. Augina jie karves ir ožkas, dieną gano laukuose, o nakčiai parsivaro į kaimą, kad jų nesuėstų plėšrūs žvėrys, tai jos ten ir prišika baisiausiai. Niekaip nesuprantu, tai kodėl gi nepastačius tiems gyvuliams atskiro aptvaro? Pašoko jie mums savo tautinius šokius, ir vyrai, ir moterys. Moterys skustom galvom. Daugpatystė, vyrai gali turėti 3 – 6 žmonas. Žodžiu, jei turtingas, tai gali žmonų turėti kiek nori. Žmona kainuoja 10 karvių. Tuokiasi vyrai 25 – 30 metų, moterys 17 – 20 metų. Berniukas tampa vyru kai sumedžioja liūtą. Vidury to mėšlyno yra vieta, kur vyksta berniukų apipjaustymas. Pakvietė į namelį į svečius. Siaubingai mažai vietos, labai tamsu, pilna dūmų nuo laužo, ant kurio verda valgyt. Aplink laužą sėdi mama ir vaikučiai. Yra net 4 “kambariai“ – na tokios “kamurkės“ – tėvų miegamasis, vaikų miegamasis, kambarys jaunom karvėm ir kambarys jaunom ožkom. Valgo jie mėsą ir pieną su krauju, nevalgo nei vaisių nei daržovių, nes neužsiima žemdirbyste. Pavaišinau aš namelio gyventojus lietuviškais saldainiais, ir visi liko patenkinti. Paskui dar apžiūrėjom jų suvenyrų turgelį, kur moterys prekiauja jų pačių gamintais papuošalais. Nieko nepirkau, tik apdalinau vaikučius ir moteris saldainiais, o supuolė jų visas pulkas. Dar aplankėm mokyklą, kur susirenka vaikai iš šio ir gretimų kaimų. Ten jau nebuvo taip nešvaru, paaukojom pinigėlių mokyklai, vaikų maitinimui. Tuo ir baigėm savo viešnagę pas Masajus. Jie tikrai galėtų gyventi geriau, švariau. Bet , matyt, nenori – jiems ir taip gerai.

Kaimelis ir vaikai.

Moterys

Vyrai

Masajų šokiai uždegė ir mūsų Julių.

Trobelėje

Suvenyrai

Mokykla

Taigi, toliau jau važiuojame į game drive. Šiandien važiuosime toli, prie upės kur gyvena begemotai. Pietus pasiėmėm su savim dėžutėse.

Antilopės Gnu ( Wildebeest ). Kokios jos man keistos!

Antilopės Gnu su mažyliu.

Su jau ūgtelėjusiu mažyliu

Linksmieji zebriukai

Gervė

Na ir štai vėl sutinkame liūtus.

Paaugliai liūtukai – mergytė ir berniukas.

Liūtas karalius

Ir karalienė. Keista tai, kad patinai liūtai beveik nemedžioja. Medžioja patelės, o sumedžiotą grobį pirmiausia atiduoda patinams, ir kai jie pasisotina, tuomet jau ėda jos.

Driežiukas

Paukštukas, pavadinimo nežinau.

Na ir štai, po ilgoko kelio – upė.

Iki begemotų einame pėsčiomis su ginkluota palyda

Korokodilas. Baisiai neįdomus gyvūnas. Guli tarsi rąstas ir nė krust.

Begemotai. Upėje jų labai labai daug, o diena tikrai karšta, tad jie mirksta vandeny, leidžia maudymosi prunkštimus ir atodūsius, išlenda trumpam įkvėpti oro ir vėl panyra. Tik vos keli toli išlipę ant kranto.

Mūsų pietūs poilsiavietėje. Ir mūsų gidas – vairuotojas. Jis labai mums patiko, dirba tikrai profesionaliai, labai malonus ir kuklus žmogus.

Paukštelis prie savo lizdo

Topi antilopė.

Šerniukas

Dešrų medis

Jo vaisius – dešras labai mėgsta drambliai.

O štai ir dramblys. Šis patinas jau senas, oda labai raukšlėta, ir guzas ant šono.

Štai tokia ši diena. Pavakariais sugrįžus į viešbutį, jau tik poilsis, baseinas ir vakarienė.

Kelionė į Keniją: Masai Mara (6 diena)

Kovo 10d.

Anksti atsikėlę, papusryčiavę, išvykstame, važiuosime į Masai Mara nacionalinį parką. Tik išvažiavę iš viešbučio pamatome leopardą. Jis tyko pievoje besiganančios gazelės. Bet gazelė jį mato, ir laikosi atstumo.

Taigi, paliekame Leopardą ir Nakuru ežerą, ir važiuojame tolyn. Laukia ilgas kelias, kelionėje užtrunkame apie 6 val. , į pabaigą kelionės labai suprastėjo keliai, važiavome baisiais neasfaltuotais keliukais. Vaizdai pakeliui.

Atvykstame į Masai Mara parką, įsikuriame Mara Sopa lodge. Apsigyvename nameliuose.

Baseinas.

Skelbimų lenta prie registratūros. Nurodytos valandos, kuriomis būna elektra ir šiltas vanduo.

Šis viešbutis skiriasi nuo kitų. Labai daug turistų, šurmulys. Mat į šį parką važiuoja iš Mombasos, kur kelių dienų safari perkasi į poilsines keliones atvažiavę turistai. Čia jau išgirdom ir rusiškai kalbant. Restorane per pietus pilna žmonių, prie maisto eilutės. Prie baseino laisvų gultų nėra.

Viešbučio nameliai išsidėstę puikiame sode. Teritorijoje gyvena labai simpatiškos beždžionėlės. Tik labai svarbu saugoti daiktus, jos mėgsta juos vogti. Kambariuose ant langų yra tinklai nuo beždžionių.

Po pietų, baseino ir poilsio išvažiuojame į game drive, kuris buvo nuostabus. Masai Maros parke gamta labai labai graži. O ir diena šilta ir saulėta.

Gepardas. Jie vienišiai, ir ne visada pavyksta juos pamatyti, o čia – tiesiog sau vartosi ant žolytės.

Tad prie jo, susisiekę racijomis, skuba vis daugiau mikriukų.

O mes važiuojame toliau. Pulkai antilopių. Ta tamsi viduryje, truputi panaši į karvę, vadinasi antilopė Gnu. Įsivaizdavau jas elegantiškesnes.

Nuostabiosios žirafos. Čia trečia rūšis – Masai žirafa.

Šioje nuotraukoje, dešinėje pusėje, matosi mažiausios pasaulio antilopės – Dik Dik. Labai jau mažutės, gyvena poromis, straksi per žoles tarsi zuikučiai.

Topi antilopės

Atvažiuojame prie liūtų poros. Liūtas giliai įmigęs, liūtė saugo jo miegą, o už jų krūmokšnius šlamščia dramblys.

Dramblio šlamštimas pažadina liūtą

Porelė pasuka tolyn

Bet staiga liūtą prispiria reikalas. Bando slėptis už krūmelio, o fotoaparatai tik spragsi.

Na ir pagaliau rado ramesnę vietelę.

Šakalai. Mažučiai, man primena tokius lenciūginius šuniukus.

Masai maros panorama.

Buivolai.

Ir štai pagaliau – mano taip lauktas dramblys. Patelės gyvena bandomis, o patinai vienišiai. Drambliai visą dieną keliauja ir ėda – jiems reikia suėsti baisiniai didelį kiekį maisto.

Paukštis, nesu tikra, bet gal grifas?

Vakarienė viešbutyje.

Po vakarienės hole gėrėme arbatą ir žiūrėjome masajų šokių pasirodymą. Labai patiko.

Po to ėjome į terasą, iš kur žiūrėsime kaip bus maitinami laukiniai gyvūnai, dažniausiai hienos. Laukiame. Tamsu, tik toli krūmynuose žybsi laukiančių gyvūnų akys. Daug akių. Du vyrai su ginklais nuneša maišus su maistu, išpila. Tik jie nueina, ir prasideda puolimas. Baisinis. Puola daugybė hienų ir per keletą minučių viską sudoroja ir išsinešioja. Taip pat ir šakalai. Hienos labai didelės, įsivaizdavau jas mažesnes. Nesimpatiškos. Foto, deja, nėra, per tamsu buvo.

Kelionė į Keniją: Lake Nakuru (5 diena)

Kovo 9.

Keliamės švintant. Pateka saulė, ir pro debesis pasirodo Mount Kenya.

Po pusryčių išvažiuojame. Važiuojame prie Lake Nakuru, 3,5 val. kelio. Pakeliui vėl gaiviai žalia gamta, ir skurdūs kaimeliai. Viename miestelyje kertame ekvatorių. Žinoma, jis pažymėtas. Ir ne vienoj vietoj. Per tą miestelį važiuojant yra gal kokie 5 – 6 ekvatoriai, rodos , kad ne kirstum, bet išilgai ekvatoriaus važiuotum. Mat kiekvienas nori, kad sustotum būtent prie jo ekvatoriaus – o gal kartais nupirksi suvenyrų.

Pakeliui dar sustojame prie Thomsono krioklio.

Prie to krioklio labai jau pristoja vietiniai. Kviečia užeiti į jų parduotuvėles, kur prekiauja suvenyrais, už tuos suvenyrus, aišku, prašo žiauriai didelės kainos, o tie suvenyrai baisūs, taip pat ir parduotuvėlė, dulkina, purvina. Labai prašo, kad fotografuotume juos persirengusius senoviniais rūbais, taip pat jų spalvotus driežus, chameleonus. Na, nepavyksta visai išsisukti, taigi vietiniai :

Chameleonas.

Atvykstame prie Lake Nakuru į Sarova Lion Hill Lodge. Apsigyvename nameliuose.

Restoranas

Baseinas

Drugelis, atskridęs pietaujant restorane.

Nakuru ežeras

Papietavę, pailsėję prie baseino, išvažiuojam į game drive. Šis parkas nedidelis, o gyvūnų nemažai, tad jie neišsibarstę, nereikia daug važinėti ir ieškoti, gali nuolat stebėti.

Babuinai

Čia matosi, kokios būta stiprios audros, medžiai išvartyti.

Stručiai.

Zebrai. Ši rūšis vadinasi Plains Zebra, jų dryžiai stambesni, eina ir per pilvuką. Jie labai smagiai loja bendraudami tarpusavyje.

Vis dar žindomas kūdikis, nors jau beveik su mama lygus.

Impala

Thomsono gazelė

Rotšildo žirafa. Jų kailio raštas kitoks nei anksčiau matytų, ir kojos baltos.

Afrikos buivolai. Ganosi didžiulėmis bandomis. Ir mums važiuojant pro jų bandą, vienas patinas, gal kažko supykęs, puolė vytis mūsų mikriuką. Išsigandom nejuokais, kas puolė iš galo į mikriuko priekį, kas medžio artimiausio dairytis, o dar mūsų vairuotojas ėmė ir sustojo. Šaukiam – don’t stop! Pasirodo, kai mikriukas sustojo, buivolas irgi sustojo, ir nubėgo sau, nebeįdomu jau.

Nakuru ežere gyvena daugybė flamingų. Taigi atvažiuojame į pakrantę jų pažiūrėti. Deja, dangus labai apsiniaukęs, o flamingai toli, tai didelio įspūdžio nėra.

Iš toli atrodo, kad medis žydi baltais žiedais. Privažiavus arčiau, pasirodo, kad medis pilnas gandrų. Čia jie atskrenda žiemoti iš Europos. Daugybė gandrų.

Baltieji raganosiai. Tik labai jau išsivartę purve.

Šie jau švarūs, nusiprausę.

Vakare viešbutyje vakarojame prie laužo, ir žiūrime šokių pasirodymą.

Vakarienė. Šiame viešbutyje maistas skanus, ir labai gražiai patiektas, ypač desertai.

Po vakarienės, grįžus į kambarį, visada rasi paklotą lovytę.

Kelionė į Keniją: Samburu – Mt Kenya (4 diena)

Kovo 8 d.

Vėl keliamės anksti, 5:45. Šiandien jau išvykstame iš Samburu, bet dar prieš pusryčius išvažiuojam į rytinį game drive. Šiandien apsiniaukę, tad nematome saulėtekio. Gamta bunda, oras vėsus.

Pusryčiaujanti žirafa

Oriksai

Zebrai

Truputi sušalę babuinai.

Marabu

Grįžę į viešbutį, papusryčiaujame ir jau išvykstame iš šios nuostabios vietos. Tolesnis mūsų tikslas – Serena Mountain lodge prie Mount Kenya (aukščiausias kalnas Kenijoje – 5199 m.). Atstumas 250km, važiuojam 3,5 val. Labai varganai atrodo vietinių trobelės iš šiaudų ir molio, apdengtos geltonu polietilenu nuo lietaus. Labai daug skurdo čia. Mergytė prašo tušinukų ir saldainių, rodydama į delniuką, kad rašo, ir į burnytę, kad valgo. Nieko neturiu po ranka, o lagamine pilna saldainių (nupirkau ir vežu specialiai masajų vaikams ), bet nėra kaip išimti. Vos sustoja mikriukas trumpam, tuoj prieina vietinai, siūlo pirkti vaisius, suvenyrus, prašo pinigų, tušinukų, klausia, iš kur mes. Ir niekas nežino tokios Lietuvos, sako juokaujat, nėra tokios šalies Lietuva. Net gailėjomės , kad neturim su savim Europos žemėlapio.

Šiandien apsiniaukę, ir beveik visą kelionės laiką tai stipriau, tai silpniau lyja. Atvykstame prie Mount Kenya, kurio visai nesimato per debesis.

Čia tokie žali ir tankūs miškai, tiesiog džiunglės ir aš niekaip nesuprantu, kaip čia gali gyventi tokie dideli gyvūnai kaip buivolai ir drambliai, kaip jie prasibrauna pro tuos miškus. Ir kaip jiems nešalta. Dar išvažiuojant iš Samburu, gidas mus įspėjo, kad išsiimtume iš lagaminų šilčiausius rūbus, nes prie Mount Kenya bus nerealiai šalta. O naktį išvis bus žiauriai šalta. Na, nelabai išsigandome mes atvykę iš savo lietuviškos žiemos.

Atvykstame į Serena Mountain lodge. Čia neturėsime game drive, gyvūnai čia stebimi iš balkonų. Viešbutis ant pastolių, medinis, susiliejęs su mišku, visi balkonai į mišką ir vandens telkinį, prie kurio ateina gyvūnai. Dažniausiai čia lankosi buivolai ir drambliai. Gali ateiti , o gali ir ne, čia jau kaip pasiseks. Čia nakvosim vieną naktį .

Viešbutis

Vaizdas iš balkono

Kambarys

Įsikuriam ir einame pietauti. Labai skanus čia maistas. Salotos ir desertai švediškas stalas, o sriuba ir pagrindinis patiekalas iš meniu, galima rinktis iš dviejų variantų.

Per pietus man neramu – gal kas atėjo iš gyvūnų. Lekiu žiūrėt. Ir – taip, atėjo! Didžiulė buivolų banda.

Buivolai atėjo prie pat viešbučio parupšnoti žolytės, tad bėgame žemyn į tokius bunkerius, specialiai įrengtus stebėti gyvūnus, toks kaip pusrūsis, su atvirais langais su grotomis. Iš čia buivolai visai arti, snukiai tiesiog priešais tave. Šiaip Afrikiniai buivolai gana pavojingi gyvūnai, jei jam nepatiksi ir jis ims tave vytis, tai nuo jau nepabėgsi. Nebent lipsi į medį.

Mergaitė

Berniukas

Po pietų einame į pasivaikščiojimą po džiungles. Prieš tai kiekvienas pasirašome, kad susipažinome su visais pavojais ir žinome, kad gali nutikti tas ir anas, o kas aš neskaičiau ( prirašyta visas lapas ), kad nepersigalvočiau dėl to pasivaikščiojimo.

Gauname specialią avalynę

Ir aprangą.

Ir išvykstame. Su dviem palydovais. Gidu, ir apsauga su kalašnikovu.

Purvas nerealus, brendame takeliais per džiungles. Labai baisu! Šlama, šnara, stūgauja, riaumoja, atrodo, kad tik ir taikosi kažkas užpulti, štai visai švieži leopardo pėdsakai, štai užuodžiame buivolo kvapą. Aš vis dairausi, kur mūsų ginkluotas berniukas. Kad būtų netoli, jeigu ką.

Gidas

Ateiname į tokią proskyną, kur padaryti suoliukai ir staliukai iš rastų, ir ten geriame arbatą su brendžiu, valgome pyragą. Po arbatėlės tose džiunglėse nebe taip ir baisu.

Taigi tokia diena. Kažkokia užburianti vieta. Tose džiunglėse jaučiausi taip keistai, tarsi vaikščiočiau po kokį kitą, pavojingą pasaulį.

Tiesiog gera pasėdėti viešbučio balkone, stebėti mišką, klausytis įvairiausių garsų, kvėpuoti gaiviu vėsiu kalnų oru. Pamiršti viską pasaulyje, mintys bet kokios galvoje skraido. Stebi antilopes bushbuck ir waterbuck ( nežinau lietuviško vertimo ), mangustus, paukščius. Ir lauki – gal kartais ateis dramblys. Noriu jį pamatyt.

Waterbuck

Bushbuck

Per vakarienę galima užsisakyti, kad naktį pažadintų, jei ateis norimas pamatyti gyvūnas. Žinoma, užsisakome dramblį. Grįžę į kambarį randame paklotas lovytes ir įdėtas pūsles su karštu vandeniu, mat gi čia “labai šalta“. Na, juokingas toks šaltis. Dar ilgokai sėdime balkone, klausomės garsų, stebime mišką: pešasi dvi laukinės antys, ateina pulkas bushbuck, tamsoje žybsi mangusto akys.

Naktį niekas nepažadina. Dramblys neatėjo…

Kelionė į Keniją: Samburu (3 diena)

Keliamės anksti, 5:45, išeinu į balkoną, dar visiškai tamsu, tik garsų begalybė. 6:30 išvažiuojame į game drive. Kaip tik saulėtekis. Ir dvi granto gazelės, žaisdamos jos grumiasi, tyloje kaukši ragai, o fone iš kalnų teka saulė. Galėčiau žiūrėti ir žiūrėti tokį vaizdą, koks vis tik gražus yra pasaulis.

Impala berniukas

Impala mergaitė.

Po nuostabaus saulėtekio ir antilopių, toliau ilgokai važinėjame ir nesutinkame jokio gyvūno. Safaris toks jau laimės dalykas – tu niekad nežinai, ką sutiksi, gali važinėti kelias valandas ir nieko nematyt, o gali per vieną game drive pamatyt krūvą gyvūnų, ir net visą didijį penketą. Čia priklauso nuo sėkmės, na, ir tikriausiai nuo gido profesionalumo. Bet apima toks azartas, dairaisi, ieškai, labai praverčia, žinoma, žiūronai, bet mes turėjom tik vienus. Jautiesi tarsi kokioje medžioklėje, tik medžioji ne su šautuvu, o su fotoaparatu. Šiaip medžioklės aš nesuprantu, kaip galima šauti į tokį grožį. Bet azartas ieškant, jis tikrai yra.

Ir tada pasirodė jos. Žirafos. Gyvūnas, kurį labiausiai svajojau pamatyti. Daug žirafų, visai arti, prie pat kelio. Net užgniaužė kvapą, kurį laiką girdėjosi tik aikčiojimai ir fotoaparatų spragsėjimas. Pasirodo , yra trys žirafų rūšys, skiriasi jų kailio raštai. Šios vadinasi reticulated giraffe. Smalsios, pasižiūri į mūsų mikriuką – kas čia tokie atvažiavo.

Tik taip susidėliojusios kojas jos pasieka žemę.

Vėl zebrai. Labai linksmi ir gražūs gyvūnai. Yra dvi rūšys. Šiame parke gyvena Grevy’s zebra, jų kailiuko dryžiai smulkesni, ir pilvukai balti, tuo jie skiriasi nuo kitų, kuriuos sutiksime kituose parkuose. Nėra dviejų vienodai dryžuotų zebrų, visų dryžiai skirtingi, kaip kad nėra dviejų žmonių su vienodais pirštų antspaudais.

Šios nuostabios antilopės vadinasi mažasis Kudu. Mergaitė.

Berniukas.

Na, ir jau grįžtant į viešbutį, babuinas.

Po puikaus rytinio safari grįžtame į viešbutį pusryčių. Visas maitinimas – pusryčiai, pietūs ir vakarienė – mums yra įskaičiuoti į kelionės kainą, tik per pietus ir vakarienę reikia mokėti už gėrimus. Maistas šiame viešbutyje skanus, nepaprastai skanūs čia vaisiai, ir vaisių sultys.

Visą dieną, iki 16 valandos turime laisvą, tad galime mėgautis saule ir baseinu, pietaujame, vėl maudomės ir deginamės. Game drive visada būna anksti ryte ir po pietų. Tokia jau yra tvarka, tokiu laiku matyt yra didžiausia tikimybė pamatyti daugiau gyvūnų. Taigi 16 val vėl vykstame į game drive. Sutinkame ir daugiau tokių keliautojų, vien iš mūsų viešbučio pajuda gal kokie 5 – 6 mikriukai. Yra labai rimtai pasiruošusių keliautojų, su gerais žiūronais ir fotoaparatais su didžiuliais objektyvais. Popietė saulėta ir karšta.

Mano gražiosios žirafos. Jos turi suėsti nerealų kiekį maisto, tad ištisai rupšnoja lapelius nuo baisiniai spygliuotų medžių. Turi labai lankstų liežuvį, su kuriuo išrenka lapelius ir neįsiduria į baisinius spyglius.

Ir tada pradedame liūtų medžioklę. Nors visi gyvūnai yra labai gražūs ir įdomūs, bet, atvykus į Keniją, būtina pamatyti didijį penketą – Liūtą, Dramblį, Buivolą, Raganosį ir Gepardą. Taigi, šiandien mūsų tikslas – liūtas, ir gidas iškart pasako, kad važiuosim į tą vietą, kur matėm vakar liūtę su mažyliais besislapstančią, gal pavyks pamatyt iš arčiau. Bet paskui gidas susisiekia su kitais gidais ( jie turi racijas ), kad yra liūtai kitoj vietoj. Tad viską metę, lekiame tenai. Skubame, važiuojam kartais jau ne keliu, bet tiesiog kur tiesiau, truputi per brūzgynus. Taip pasirodo yra svarbu atvežti turistus prie Liūto. Ir štai – dvi liūtės pražygiuoja visai pro mūsų mikriuką, lėtai, tingiai, mat labai karšta. Net akies krašteliu nepasižiūrėdamos į mus ir mūsų mikriuką, tarsi būtume koks krūmas.

Kelionė į Keniją: Nairobis – Samburu (2 diena)

Kovo 6d.

Keliamės anksti. 7 ryto jau susitinkame su Siema, vaikinu iš agentūros, su kuriuo susirašinėjome. Aptariame safario programą. Viskas bus taip , kaip ir planavome, tik pakeitė mums pirmą viešbutį Samburu parke – mat dėl liūčių buvo potvynis, ir užsėmė tą viešbutį, evakuavo visus turistus. Mes išvykdami žiūrėjome orų prognozes, matėme, kad galim gauti nemažai lietaus, bet kad bus potvyniai, tikrai nesitikėjome. Na, gal tas baisusis lietus jau pasitraukė.

Taigi. 7:30 išvykstame. Iki Samburu parko laukia ilgas kelias, važiuosime 6 valandas. Kelias duobėtas, kai kur galima sakyti jo visai nėra, taigi nemažai atsikratome. Bet tai netrukdo mums gurkšnoti Tusker alų ( sustojome viename kaimelyje ir apsipirkome supermarkete ). Stebina Afrikos gamta, visur gaiviai žalia, aš galvojau, kad Afrikos peizažas gerokai rudesnis.

Važiuojame pro miestelius ir kaimelius, visur šurmuliuoja gyvenimas, daug turgelių, tik viskas labai jau skurdu.

Miesteliuose namukai skurdūs, bet labai spalvingi, vietiniai mėgsta ryškias spalvas.

Įvažiuojame į Samburu nacionalinį parką.

Mūsų viešbutis Samburu Simba Lodge.

Na, ką aš galiu pasakyti – čia yra nuostabu. Mūsų kambarys namelyje antrame aukšte, su vaizdu į savaną ir kalnus

Įėjimas į namelį

Vaizdas iš balkono

Baseinas

Papietavę, išsimaudę baseine, išvykstame į pirmą game drive. Labai labai faina važinėti, grožėtis nuostabia gamta, ieškoti gyvūnų. Gyvūnai fantastiškai gražiai atrodo laukinėje gamtoje. Keista, kad jie nebijo mūsų mikriuko, nepuola bėgti nuo jo, o netgi smalsiai pasižiūri. Išlipti iš mikriuko, žinoma, kategoriškai draudžiama – čia laukinė gamta.

Šioje foto matosi, kad būta stipraus lietaus.

Samburu parko peizažas

Zebrai

Granto gazelės

Granto gazelės

Afrikinis didysis einis. Tai sunkiausias pasaulyje skraidantis paukštis. Jis sveria 17 – 19kg.

Vainikuotoji pempė

Liūtė. Ši liūtė buvo su trim mažyčiais liūtukais ( juos įžiūrėti buvo galima tik su žiūronais ), ir labai nenorėjo mums rodytis, taip pat labai slėpė savo mažylius.

Žirafinė gazelė ( gerenuk )

Šiaip būnant viešbutyje irgi galima stebėti paukštelius, kurie labai gražūs, spalvoti. Medžiuose susisukę iš šiaudų lizdelius, tokius kaip inkilėlius. O garsų įvairovė – daugybė paukščių balsų, ir dar cikados.

Inkilėlis.

Šio paukštelio pavadinimo nežinau.

Rusvapilvis blizgusis varnėnas

Senegalinė pempė

Po įspūdingos dienos, skani vakarienė restorane.

Kelionė į Keniją: Nairobis (1 diena)

Kovo 5d.

Po pietų nusileidžiame Nairobio oro uoste. Prie pasų kontrolės nusiperkame vizas, vizos kaina 25 doleriai žmogui. Iš mūsų neima vieno 50 doleriu banknoto, mat Kenijoj daug kur neima senesnių nei 2000 metu dolerių banknotų, į tai reikia atkreipti demesi keičiantis pinigus kelionei, mes pražiopsojom. Pasiimam bagaža, kurio ilgokai laukiame, kiekvieną lagaminą patikrina tarnybinis šuo ( matyt ieško narkotikų ), tai mano lagaminas toks truputį apseilėtas. Taigi, jau su lagaminais, išeiname iš oro uosto, su nedideliu nerimu, ar mus kas nors pasitiks. Juk tiktai elektroniniu paštu susirašinėjome su viena Kenijos agentūra, suderinome maršrutą, sumokėjome pinigus, ir sutarėme, kad mus pasitiks oro uoste. Jokio patvirtinimo neturime, tik elektroninius laiškus. Bet viskas gerai, mus pasitinka mūsų gidas, kuris lydės mus viso Safario metu.

Taigi susėdame į mikriuką, ir vykstame į mūsų pasirinktą viešbutį. Nairobyje tiktai pernakvosime. Nerealiai karšta. Ir dar papuolame į baisinius kamščius, mat piko valandos. Gatvėse mašinų, perpildytų mokyklinių autobusiukų knibždėlynas. Turgeliai, kur prekiauja vaisiais, daržovėm, kažkokiom bambuko lazdom, ir šiaip daug kuo, net gyvom vištom, kepa kukurūzus. Nešvaru ir šiukšlina. Moterys nešulius neša ant galvų. Labai daug žmonių, ir visi juodaodžiai, į mus žiūri su susidomėjimu. Mes – keturi baltieji masėje juodų žmonių. Reikės prie to priprasti. Gidas perspėja, kad nefotografuotume žmonių.

Taigi pagaliau atvykstame į viešbutį

Fairview Hotel.

Jis kaip oazė Nairobio chaose ir nešvaroje.

Pagaliau, po ilgų skrydžių galima pailsėti ir atsigaivinti baseine.

Vakarienė ir Kenijos alus. Skanus…

Kenija: pries kelione

Sveiki.
Stai pries akis jau ir nauja kelione – siemet vaziuojame i didziuli zoologijos soda po atviru dangumi – Kenija.
Sikart keliaujame keturiese. Keliones pradzia – kovo 4 d., ketvirtadienis.
Marsrutas:
skrydis Vilnius – Londonas su Aerlingus,
skrydziai Londonas – Dubajus – Nairobis su Emirates (vel!),
viena nakvyne Nairobyje,
septyniu dienu safaris marsrutu Nairobis-Samburu-Mt Kenya-Nakuru-Masai Mara-Nairobis,
skrydis Nairobis-Mombasa su Kenya Airways,
sesios nakvynes Voyager Beach Resort viesbutyje,
skrydis Mombasa-Nairobis su Kenya Airways,
skrydziai Nairobis-Dubajus-Londonas su Emirates,
nakvyne Londone,
skrydis Londonas-Vilnius su Aerlingus.
Griztame kovo 20, sestadieni.

Kūtvėlos kelionės ir klajonės

Pasaulis pagal Vaidą

Dolce Vita by Laura

Gyvenimas palapinėje

Apie šeimos keliones su vaikais

Didelis mažas pasaulis

Arūnos kelionės ir rankdarbiai

Noriu ir keliauju

%d bloggers like this: