Kategorija: Marokas’2006

Marokas su Novaturu

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): apie maistą

Man labai patiko Maroko virtuvė. Įvairiausiais prieskoniais gardinti, aromatingi ir sultingi patiekalai, daug troškinių su daržovėmis ir vaisiais, mėsa – aviena, vištiena, jautiena – nuostabaus skonio ir minkštumo, tiesiog tirpsta burnoje.  Nemažą sumaištį sukeldavo mūsų grupė, užsukusi papietauti į kokį nedidelį mažo miestelio restoranėlį. O dar gi mes keliavome ramadano metu. Pamenu, vieno restoranėlio darbuotojai gerokai pasimetė, ir pasiskambinę išsikvietė savininką. Tik jam atvykus, buvo pradėta ruošti mums pietus. Tad kai kur tikrai ilgokai užtrukdavome pietaujant ar vakarieniaujant. Bet visur pavalgydavome labai skaniai.

Tradicinė Maroko arbata – stipri ir saldi žalioji arbata su daug daug šviežios mėtos.

From Marokas
From Marokas

Marokas neatsiejamas nuo apelsinų (iš vaikystės prisimenam). Todėl neretai mėgavomės nuostabiomis šviežiai spaustomis sultimis.

From Marokas

Mano mėgstamiausias patiekalas – vištienos tadžinas su citrinomis ir alyvuogėmis

From Marokas
From Marokas

Daliaus mėgstamiausias – jautienos tadžinas su figomis ir riešutais.

From Marokas

Kuskusas su troškintomis daržovėmis

From Marokas

Puošnūs, nuostabiai dekoruoti restoranėliai miestuose.

From Marokas

Prieš valgį – nusiprausti rankas, žinoma.

From Marokas
From Marokas

Kartais arbatos atnešdavo tokie keisti personažai 🙂

From Marokas
From Marokas

Teko valgyti ir paprastame name viename kaimelyje. Maistas ne mažiau skanus nei restorane.

From Marokas
From Marokas

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): poilsis prie vandenyno

Po savaitės kelionių grįžome į Agadyrą pailsėti savaitei prie vandenyno. Apsistojome nuostabiame rytietiško stiliaus viešbutyje Sofitel ir mėgavomės vandenynu su savo potvyniais ir atoslūgiais, nuostabiu smėlio paplūdimiu ir šiltu vandeniu.

Ko gero čia prasidėjo mūsų “nuotraukų šuolyje“ tradicija 🙂

From Marokas

Paplūdimys ilgiausias, tikras malonumas pasivaikščioti. Tiesa, iš vienos pusės remiasi į karališką rezidenciją, tai raiti sargybiniai turistus vis pavaikydavo 🙂

From Marokas

Dalius irgi truputį gali atsiplėšti nuo žemės 🙂

From Marokas

Sofitelio vaizdai aplink baseiną.

From Marokas
From Marokas

Galima pailsėti ir hamake.

From Marokas

Vakare viešbučio vaizdai įgaudavo naujų spalvų.

From Marokas
From Marokas

Mūsų kambarys. Tikrai prabangus.

From Marokas

Čia mes po vakarienės jau. Balti viešbučio chalatai išryškina įdegį …

From Marokas

Buvome nusipirkę ekskursiją, kur jojome kupranugariu. Nepasakyčiau, kad labai patogu 😦

From Marokas

Nors Rūtai kupriukas pasirodė visai mielas.

From Marokas

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): Kasablanka ir Essaouira

Kasablanka ir Essaouira buvo mūsų trumpos tarpinės stotelės važiuojant tolimą kelią atgal į Agadyrą. Į Kasablanką atvykome vėlai vakare, tiesiai į viešbutį nakvynei. Ryta aplankėme turbūt didžiausią miesto įžymybę – Hasano 2 -ojo mečetę. Mečetė nauja, milžiniško dydžio, spindinti prabanga.

From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas

Išvykus iš Kasablankos, mūsų laukia ilgas kelias iki Agadyro , 500 kilometrų. Poilsiui sustojame kurortiniame miestelyje Essaouira. Įsikūręs pusiasalyje, skalaujamas didžiulių vandenyno bangų, šis miestelis dar vadinamas vėjų, menininkų, hipių miestu. Gražus ir romantiškas, norėtųsi čia praleisti daugiau laiko.

From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): Rabatas

Rabatas. Dabartinė Maroko sostinė. Labai trumpai jame buvome, taigi visur bėgte.

Karaliaus rezidencija. Man labai patiko karališkoji apsauga – baltais drabužiais ir raudonom kepurėm. Karaliaus šiuo metu rezidencijoje nėra – tai rodo išjungti fontanai, o kai karalius yra – fontanai įjungiami.

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

Karaliaus Mohamedo V – ojo mauzoliejus, ir Hasano minaretas. Šis minaretas pradėtas statyti 1195 metais, ir turėjo būti didžiausias ir aukščiausias minaretas musulmoniškam pasaulyje. Bet, deja, jis liko nebaigtas , pasiekęs tik 44 metrų aukštį, tai tik pusė jo numatyto aukščio. Ši vieta man – viena gražiausių Maroke.

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

Rabato žydroji, arba jūrinė medina. Atsiverianti į Atlanto vandenyną. Graži, gaivi, svajinga. Tik teko bėgti tom gatvelėm, kad spėtume iki saulėlydžio dar ir prie vandenyno.

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): Meknesas

Meknesas. Šis miestas trumpai buvo Maroko sostinė. Tai buvo valdovo Moulay Ismail valdymo metais. Į valdžią jis atėjo 1672 m. valdė 55 metus. Jis miestą pavertė tvirtove, apjuosė jį milžiniškom gynybinėm sienom su įpūdingais vartais, mieste pastatė daug mečečių, rūmų, grūdų saugyklų – milžiniškų pastatų – jose buvo palaikoma vienoda temperatūra ir drėgmė, ant stogo buvo pasodinti sodai temperatūrai palaikyti. Buvo saugoma kalnai grūdų, kad miestas nebadautų karo metu. Šalia didžiulės vandens saugyklos ir arklidės.

Miesto panorama

From Marokas

 

From Marokas

Vartai

From Marokas

Grūdų saugyklos

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

Valdovo Moulay Ismail mauzoliejus

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

Suvenyrų parduotuvėlėje. Babušai – tradicinė marokiečių avalynė.

From Marokas

 

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): Volubilis

Volubilis. Tais laikais, kai šias žemes valdė Romos imperija, romėnai įsteigė šį miestą, kaip savo administracijos centrą. Tai labai gerai išlikę romėniški griuvėsiai, kolonos, arkos, pirtys, gatvių alėjos kur buvo gyvenamieji namai. Volubilis garsus išlikusiomis mozaikomis, realistinės vaizduoja šeimos narius, gyvūnus, nerealistinės – dievus, mitų fragmentus.

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): Fesas

Fesas – seniausias Maroko imperatoriškasis miestas. Panorama.

From Marokas
From Marokas

Karaliaus rūmai.

From Marokas
From Marokas
From Marokas

Daugiausia turistų Fese pritraukia jo senamiestis, Medina el-Bali. Mes irgi ten praleidome daugiausia laiko. Vartai – įėjimas į Mediną.

From Marokas

Feso senamiestis labai didelis. Tai 10 tūkstančių gatvelių raizgalynė, nemažai iš jų net neturi pavadinimo ir nėra pažymėtos žemėlapyje. Taigi, pasiklysti Feso senamiestyje labai lengva. Pasiklydus, svarbu atsiminti – šiame labirinte yra kelios pagrindinės “ alėjos “, kurios visada nuves prie senamiesčio vartų. O kaip jas surasti? Tiesiog eikite ten, kur eina pagrindinė minia. Jei beviltiškai pasiklydote – tikrai sutiksite vietinių berniukų, kurie tik ir laukia, kad už keletą pinigėlių padėtų jums nueiti ten, kur norite. Kai kurios gatvelės tokios siauros, kad eidamas abiem alkūnėm lieti namų sienas. Laimė, Feso medinoje yra uždraustas motorizuotas transportas, nes jei būtų kitaip, tame gatvelių labirinte dar reiktų saugotis daugybės motorolerių, kaip kad buvo Marakeše. Bet ir be jų reikia būti budriems. Kuo gi gabena vietiniai daugybę prekių ir nešulių? Asilais bei mulais, žinoma. Taigi, jei išgirsti šaukiant “balek!“ – traukis – ateina mulas su nešuliu. Vienoj siaurutėj gatvelėj Dalius nejuokais įstrigo su odos rietimais apsikrovusiu mulu, bet laimė, šiaip ne taip prasilenkė. Visame senamiestyje -begalinis turgus, įvairiausių amatų dirbtuvės ir prekyba.

From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas

Feso senamiestis garsus savo nuostabiais pastatais, jų sienų raižiniais ir ornamentais. Vieni iš jų – medresos – religinės mokyklos, kur studijuojamas islamas ir koranas. Viduje yra nuostabus vidinis kiemas, maldų salė, šonuose galerija su mokinių celėmis.

From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas

Čia buvo tiesiog gyvenamasis namas, dabar atviras turistams kaip muziejus. Iš lauko jis visiškai niekuo neišsiskiria, bet įėjus pro nedideles duris į vidų, atsiveria visas grožis.

From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas

Fesas garsėja savo amatais. Keramikos dirbtuvės. Viskas rankų darbo. Ornamentai ir raštai nuostabūs.

From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas

Audimo centras. Nuostabiausių spalvų ir raštų audiniai.

From Marokas

Bet nuotraukų iš ten beveik nėra, nes aš pamačiau daiktą, kurį be proto užsimaniau įsigyti, čia ir dabar. Tad teko pravesti nemažas derybas su vyru, nes daiktas nemažas , ir jį teks tampytis visą likusią kelionės dalį, ir jis užims daug vietos lagamine, ir t.t, tad teko įjungti “ visa kelionė bus be jo sugadinta, ir būsiu nelaimingiausia pasaulyje“ veido išraišką, ir tas daiktas po šiai dienai mūsų miegamajame.

From Marokas

Odos raugyklos. Arba odos apdirbimo centras. Būnant Feso senamiestyje, jį būtina aplankyti. Tai vienas seniausių Maroko amatų, kurio technologija nesikeičia jau daugelį šimtų metų. Jį surasti galima pagal žemelapį, arba…pagal kvapą. Odos rauginimui ir dažymui naudojamos natūralios medžiagos, štai kelios iš jų : balandžių išmatos, karvės šlapimas, žuvų taukai, gyvulių riebalai ir smegenys, chrominės druskos. Kvapas – baisus. Kuo arčiau eini prie tų raugyklų, tuo kvapas stipresnis. Bet pamažu pripranti prie to, ir jis nėra toks jau labai pykinantis. Pradžioje įeini į kelių aukštų odos dirbinų parduotuvę, iš jos išeini į terasą, kur ir atsiveria visas odos raugyklų vaizdas, ir žinoma kvapas. Jautresniems turistams pasiūloma šviežios mėtos šakelių. Mums neprireikė. Vis galvoju, čia dirbantys žmonės, kaip jie kvepia po darbo dienos? Ar įmanoma tą kvapą “nusiprausti“? Manau – odos raugyklų kvapas , švelnesne forma, tvyro visame senamiestyje. Tiesiog ten būdamas nejauti to. Štai ir aš, parduotuvėlėje nusipirkau odinę kuprinytę. Ir ji tikrai nesmirdėjo.

From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas

Štai mes, po dienos Feso senamiestyje, sėdim kavinukėje su mūsų kelionės draugais. Šalia manęs – mano naujoji  kuprinytė ( oranžinė ). Ji visiškai nesmirdi. Bet. Ji pradėjo smirdėti…grįžus namo. Vos ištraukiau ją iš lagamino ir išpakavau iš maišelio, supratau, kad parsivežiau ne tik kuprinytę, bet ir Feso odos raugyklų kvapą. Vėdinau, pusę metų laikiau balkone, deja, kvapas buvo jos neatskiriama dalis.

From Marokas

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): Marakešas

Marakešas. Miestas įsikūręs beveik šalies centre. Sudaro oranžinio miesto įspūdį dėl savo pastatų spalvos.  Aukščiausias miesto pastatas – Kutubijos mečetės minaretas – 77 metrų aukščio. Kodėl jis aukščiausias – ogi todėl, kad draudžiama statyt aukštesnius už jį pastatus. Tad šis minaretas matomas iš bet kurios miesto vietos, ir teoriškai Marakeše neįmanoma pasiklysti – visada matai minaretą, ir eidamas link jo išeisi į miesto centrą. Į Kutubijos mečetės vidų kitatikiams įėjimas negalimas.

From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas

Miesto senamiestis – medina, apjuostas gynybine siena. Pasivaikščiojimas po mediną – tai pasivaikščiojimas po chaotišką pasakišką pasaulį. Siaurų ir platesnių gatvelių raizgalynė, daugybė žmonių, vietinių ir turistų. Daugybė nuolat pypsinčių motorolerių, taip pat asilų bei mulų, traukiančių didžiausius krovinius – tik spėk dairytis kad nepapultum po ratais ar kanopom. Gatvelėse nuolat vyksta prekyba – džalabai ( taip Maroke vadinama tradicinė arabų apranga ), babušai ( tradicinė jų avalynė ), odos dirbiniai, keramika, Aladino lempos, įvairiausi prieskoniai ir žolės, riešutai ir datulės. Prieskoniai, kepamas maistas, asilai ir mulai su savo kvapais – visi tie susimaišę kvapai ir triukšmas ne juokais susuka europiečiui galvą.

Medinos širdis – Djemna El Fna aikštė. Čia beveik visą parą vyksta veiksmas, nenutyla muzika ir šurmulys. Ypatingai visas veiksmas ir šurmulys sustiprėja jau sutemus, vakare. Iš toliau aikštė atrodo tarsi knibždėlynas žmonių, virš jo tvyro dūmai nuo kepamo maisto. Daugybė lauko restoranėlių –  tokie ir restoranėliai – tiesiog prekystaliai su išdėliotu maistu, atvira ugnis, ant kurios jis kepamas, ir suolai su staliukais valgytojams. Žonglieriai, akrobatai, beždžionių dresuotojai, ugnies rijikai, kobrų kerėtojai, būrėjai, istorijų pasakotojai, tatuiruočių meistrai – visa tai Djemna El Fna aikštėje. Tiesiog užburia, tarsi arabiškose pasakose. Žinoma, apsukrūs meistrai už viską ima pinigėlius – sustojai pasižiūrėti ar nukreipei į kažką kamerą – reiškia susidomėjai reginiu, o už reginį reikia mokėti. Kiek mokėti – ogi tiek kiek  negaila. Tikrai užburia – sustoji paklausyti pasakojamos istorijos,  arabų arba prancūzų kalba, ir ji tave užburia – pajauti kad negali atsitraukti, ir net pradedi suprasti istoriją. Tikrai unikali vieta.

From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas

Bahijos rūmai. Šie rūmai buvo pastatyti didžiajam sultono viziriui ( viziris, tai pagrindinis sultono patarėjas, savotiškas ministras pirmininkas, sultono dešinioji ranka ). Tas viziris buvo žymus ne tik tuo, kad turėjo savo rūmus, bet dar ir tuo, kad iš pradžių jis buvo sultono vergas, ir buvo toks protingas, kad sugebėjo iš vergo pakilti iki sultono vizirio. Rūmai labai gražūs, ypač žavi lubų bei sienų puošyba, ornamentai, puošnūs vidiniai kiemeliai su fontanais. Tačiau nėra išlikę jokių daiktų ar baldų, nes viskas buvo išplėšta, o likę daiktai saugomi Kasablankos muziejuje. Man įdomiausia buvo apžiūrėti kambarius, kur gyveno vizirio žmonos – jų jis turejo 4 – tiek, kiek leidžiama musulmonui. Vizirį su žmonomis linksminti ateidavo muzikantai, kuriems buvo išduriamos akys, kad nematytų vizirio žmonų grožio. Na, ir žinoma haremas, kur gyveno vizirio vergės, jų jis galėjo turėti kiek tik širdis geidžia.

From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas

Nuostabaus grožio Mažorelio sodai. Juos įkūrė prancūzų dailininkas Žakas Mažorelis, surinko daugybę retų augalų iš viso pasaulio. Vėliau šie sodai priklausė prancūzų dizaineriui Yves Saint Laurent. Tikrai verta aplankyti šiuos puikius sodus, kur oras maloniai vėsus ir drėgnas, kur tikrai gera pasivaikščioti čiulbant daugybei paukščių.

From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): pradžia

Savo trisdešimtąjį gimtadienį nutariau sutikti Maroke. Visiškai kitokio klimato ir kitokios kultūros šalyje. Tuo metu dar nebuvome įvaldę savarankiško keliavimo, tad vykome su kelionių agentūra Novaturas, su turistų grupe bei lietuviu gidu. Mūsų maršrutas buvo imperatoriškieji Maroko miestai – Marakešas, Fesas, Meknesas, Rabatas, Kasablanka, Atlanto vandenyno pakrantėje įsikūręs Essaouira, ir poilsis prie vandenyno Agadyre.

Po 6 valandų skrydžio Vilnius – Agadyras , mes jau Maroke. Spalio mėnesį – trumpom rankovėm! Pirma diena ir nakvynė Agadyre, o sekantį rytą išvykstame į kelionę.

From Marokas
From Marokas
From Marokas

Jau leidžiantis lėktuvui, atkreipiau dėmesį į raudonai oranžinį Maroko kraštovaizdį. Beveik šalies centre – Atlaso kalnai. Žemė aplink kalnus – tarsi saulės nudažyta tokia oranžine arba gelsva spalva. Net besiganančios avių bandos – ir tos oranžinės spalvos. Mačiau net ir asiliuką oranžinį. Tarp kalnų, slėniuose, didžiulės vandens saugyklos. Lygumose auga palmės ir alyvmedžiai.

From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas

Argano medis, auga tik Maroke. Bandyta jį auginti kitose šalyse, tačiau nesėkmingai. Jo vaisiai turi mažas labai aliejingas sėklas, iš kurių spaudžiamas argano aliejus, plačiai naudojamas kosmetikoje, gydymo procedūroms, maistui. Tuos argano medžius labai mėgsta Maroko ožkos – jos ganosi juose. Dažnai, tiesiog važiuojant autobusu, pakelėje gali pamatyti ožkų kaimenę, sulipusią į argano medžius iki pačios viršūnės.

From Marokas

Raudonas smėlis nedidelėje pusdykumėje.

From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas
From Marokas