Ruduo Kopenhagoje. Trečia diena.

Rytą Kopenhagoje pradėjome vėl išeidami į miestą pusryčiauti. Šį kartą pasirinkome labai gerų atsiliepimų turinčią kepyklėlę, kuri yra sąlyginai netoli nuo mūsų hostelio. Eiti pėsčiomis tereikėjo vos 10 – 15 minučių. Pirmadienio rytas Kopenhagoje kitoks nei savaitgalio rytai. Dviračių Kopenhagoje daug ir savaitgaliais, bet darbo dieną – jų daug kartų daugiau. Žmonės dviračiais važiuoja į darbą. Gatvėse yra atskiros juostos dviratininkams, jie stoja prie šviesoforų bei praleidžia perėjose pėsčiuosius. Žmonės gražūs, liekni ir elegantiškai apsirengę. Moterys gražios. Važiuoja sau dviračiu į darbą, per vėją ir dulksną, paltukas lengvas, plaukai vėjyje plevėsuoja, o šukuosena vistiek graži. Jei aš, tokiu oru, atvažiuočiau dviračiu nuo savo namų iki darbo, klientams dėl ištaršytos šukuosenos rodytis negalėčiau. 🙂

Ruduo Kopenhagoje. Antra diena

Diena tiesiog privalo prasidėti gardžiais pusryčiais, tiesa? Pusryčiaujame kepyklėlėje netoli mūsų hostelio.

Ruduo Kopenhagoje. Pirma diena.

Artėjant mano kasmetinei nelaukiamiausiai progai – Gimtadieniui, dairėmės, kur čia ta proga išlėkus papramogauti kelioms dienoms. Pagal mūsų norimą laiką ir bilietų kainas pasirinkome Kopenhagą. Pigiausi bilietai į vieną brangiausių Europos miestų 🙂 . Betgi pirma reikia susimokėti už bilietus, o apie kitas kelionės išlaidas tuo tarpu galima ir negalvoti 🙂 . Taigi, labai ankstyvą spalio pabaigos šeštadienio rytą, mes leidžiamės Kopenhagos oro uoste.