Anksčiau lankydamiesi Kačerginėje, keliaudavome jos kvepiančiais pušynais Šaltinių taku iki Pyplių piliakalnio. Šį kartą žygį pradėjome nuo Pyplių piliakalnio ir keliavome Nemuno pakrante vedančiu pėsčiųjų ir dviračių taku iki Kačerginės miestelio.
Pyplių piliakalnis dovanoja plačius vaizdus į Nemuno slėnį, matosi kitoje upės pusėje esantys miesteliai, Raudondvario bažnyčios bokštai. Piliakalnio aplinka sutvarkyta, akis džiugino gaivi pavasario žaluma ir žydėjimas.
Nuo Pyplių piliakalnio palei Nemuną į abi puses driekiasi patogus pėsčiųjų ir dviračių takas. Šiuo taku mes patraukėme į Kačerginės miestelį. Sūnus lėkė dviračiu, o mes treniravome kojytes būsimiems pėsčiųjų žygiams 🙂 . Pakeliui sustojome prie Danieliaus Sodeikos skulptūros dviračiui (tokia pat yra ir kitos Nemuno pusės take iki Kulautuvos).
Buvo smagu pasivaikščioti ir pačiame Kačerginės miestelyje, tarp ošiančių pušų ir dailių miestelio vilų. Pirmą kartą, po ilgo karantino, papietavome lauko kavinėje. Visai netikėtai Kačerginės centre esančiame Liepų parke atradome fotografijų parodą, nukeliančią į 1919 – 1939 metų Kauną. Man, kaip gimusiai ir augusiai Kaune, tai buvo labai įdomu! 33 nuotraukos, darytos 1919 – 1939 metais, iš KTU emerito Antano Bartkaus asmeninės kolekcijos. Džiaugiuosi, kad spėjau pamatyti, nes paroda veikė tik iki gegužės 7 dienos.
Tokie mūsų įspūdžiai iš Kačerginės, kai visai netoli namų – kelionė/žygis/atradimai – viskas viename. Dėl corona pandemijos atšaukėme dvi labai lauktas ir planuotas keliones. Tačiau kažką praradus, ieškai atradimų kitur. Tad, šiomis aplinkybėmis, malšinsime kelionių alkį arčiau namų, atrasdami naujas ir lankydami seniai matytas vietas .
Privatus žvilgsnis į pasaulį 