Mūsų keliaujanti šeima gana retai renkasi tolimesnes keliones po Europą automobiliu. Dažniausiai mes skrendame ir tada vietoje nuomojame automobilį. Nemėgstame ilgų kelionių automobiliu, kai reikia tiesiog nuvažiuoti daugybę kilometrų ir praleisti automobilyje daug valandų, kad pasiekti kelionės tikslą. Tiesą pasakius, rimtam ilgam eurotripe automobiliu nesame buvę. Bet karts nuo karto tenka važiuoti ir automobiliu. Taip nutiko ir šią vasarą, kai pagrindine kelionės ašimi tapo kalnų žygiai Slovakijos Tatruose. Tai negi skrisi dabar į Slovakiją? Žinoma, važiuojame automobiliu.
Kad kelionė būtų kiek įmanoma komfortiškesnė, atstumą skaidome į keletą dalių. Dauguma keliaujančių pirmajam sustojimui renkasi Varšuvą. Bet mes Varšuvoje jau ne kartą buvę, daug apžiūrėję, o ir į didmiestį lįsti nelabai norisi. Tad pirmajam sustojimui pasirenkame dar nelankytus Nieborovo dvaro rūmus netoli Varšuvos.
Nieborovo rūmai ir parkas nuo 1774 iki 1945 metų priklausė didikų Radvilų šeimai ir tapo paskutine šios šeimos rezidencija Lenkijoje. 1945 metais visa didikų šeima buvo ištremta į Rusijos gilumą. Dvarą perėmė Varšuvos nacionalinis muziejus. Šiai dienai restauruoti rūmai ir juos supantis parkas yra Varšuvos nacionalinio muziejaus dalis.
Rūmų viduje išsaugoti Radvilas menantys baldai, paveikslai, porceliano ir stiklo dirbiniai. Po ilgos kelionės buvo smagu pasivaikščioti po didžiulį rūmų sodą, oranžeriją, taip pat po didikų Radvilų kambarius. Lankytojų šiam dvarui – muziejui tikrai netrūksta – šiltą vasaros sekmadienį prie bilietų kasos driekėsi visai netrumpa eilutė.
Visai netoli Nieborovo rūmų yra Arkadia parkas. Šį parką taip pat įkūrė Radvilų šeima ir jis šiai dienai priklauso Varšuvos nacionaliniam muziejui. Šis žalumoje paskendęs, šiek tiek apsamanojęs parkas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti truputi apleistas. Bet jis toks ir turi būti. Tai jam suteikia kitokį nei visų išpuoselėtų parkų įvaizdį ir mistišką nuotaiką. Ir būtent į šį parką traukia vestuvinių ir kitų proginių fotosesijų dalyviai, ypač į dienos pabaigą, kuomet vakarop pasisukusi saulė suformuoja dailius parko šventyklos atspindžius tvenkinyje.
Po ilgos kelionės iš Kauno šis apsilankymas rūmuose ir parkuose buvo tikrai neblogas variantas dienos pabaigai. Informaciją apie šiuos objektus rasite Varšuvos nacionalinio muziejaus internetiniame puslapyje.
Na o mes po ilgos dienos skubėjome į netoli esančiame kaimelyje užsakytą nakvynės vietą. Kur mūsų turėjo laukti baseinas ir vakarienė vietos restorane. Bet ne viskas taip sklandžiai vyksta, kaip norisi ir planuoji. Restoranas tą vakarą nedirbo, o ir aplink netoli esančių registratūroje dirbanti angliškai nekalbanti ir nesuprantanti mergina negalėjo rekomenduoti. Laimė, apdairiai turėjome įsidėję užkandžių iš Lietuvos. Baseinas vis dėlto veikė, tad dienos pabaiga pavyko ne tokia jau ir prasta.
Greitu laiku: nuotraukos ir pasakojimas iš kitos mūsų stotelės – Krokuvos.
Privatus žvilgsnis į pasaulį 
Puikus straipsniukas! Trumpai, aiškiai, ir kas man labai patinka su daug foto. Smagiau vaizdus matyti, nei sausas (ilgas) istorijas skaityti. Ačiū ir gerų kelionių! 😉
Ačiū labai už šiltą komentarą, smagu, kad patiko 🙂 .
iš tiesų nuostabu lankyti senus dvarus ir pilis, matyti tų laikų baldus ir paveikslus, bet reikia neužmiršti ir šių laikų kūrėjų, aplankyti ir juos, galbūt pasisemti idėjų savo namų interjerui.