Baltas Lindos miestas matosi jau iš tolo važiuojant link jo. Lindos miestą įkūrė dorėnai 10 amžiuje pr. Kr. Kurį laiką jis buvo svarbiausiu salos miestu, vėliau šį titulą perėmė dabartinė salos sostinė Rodas. Šiandien Lindos – baltų namukų ir siaurų gatvelių miestas su aukštai ant kalvos stūksančiais Lindos akropolio griuvėsiais.
Lindos sutraukia labai daug turistų. Į Lindos važiuoja visi, atostogaujantys Rodo saloje ir net Rodo uoste stojančių kruizinių laivų keleiviai vienos dienos ekskursijai. Miestas tituluojamas kaip gražiausias ir romantiškiausias Rodo saloje, taip pat turistus traukia ant kalvos stūksantys akropolio griuvėsiai ir nuo jų atsiverianti panorama į jūrą, Lindos miestą bei įlankas aplink jį. Kai mes paklausėme savo apartamentų šeimininko, ką jis galvoja apie Lindos, atsakė – smagu ir gražu ten nuvažiuoti vakarais, kai jau nedirba akropolis, nebūna turistinių autobusų ir nebe taip karšta. Dabar aš suprantu, kodėl.
Mes atvažiavome į Lindos 10 valandą ryto, išdidžiai galvodami,kad štai kokie mes ankstyvi, aplenksime minias ( nes, na, kas gi keliasi be proto anksti per atostogas? ). Ir radome mes parkavimo aikšteles jau pilnas automobilių ir autobusų, o einant link Lindos sutikome grupes turistų su gidais priešaky, jau traukiančius link autobusų po ekskursijų. O pirmyn ėjo naujos turistų grupės. Lindos – be galo gražus ir jaukus miestas. Bet visiškai užgrūstas miniomis turistų beigi prekyba suvenyrais ir viskuo, ką galėtų nupirkti turistai. Tik įėjus į miestą, papuolėme į žmonių kamštį ir netgi buvo kilusi mintis kuo skubiau iš čia evakuotis. Bet verta prasiskinti kelią ir paieškoti nuošalesnių gatvelių, ramiai jomis pasivaikščioti ir pasigrožėti miestu. Susirasti mažą jaukią kavinukę, prisėsti suvalgyti ledų ir atsigaivinti vėsiu gėrimu. Ar žinojote, kad Lindos miestas yra pati karščiausia Rodo salos vieta? Aš žinojau, buvau apie tai skaičiusi ir tam nusiteikusi. Bet buvo ne tai kad karšta, buvo tiesiog pragariškai karšta. Tikrai galvojau, kad vaikas gaus šilumos smūgį, pažiūrėjusi į jo paraudusius skruostus ir nuo prakaito šlapius plaukučius. Tad ėjome ledų ir vėsių gėrimų.
Lindos nėra automobilių eismo, siaurose gatvelėse gali sutikti nebent vieną kitą motorolerį. Į Lindos akropolį reikia kopti aukštyn į kalną. Nemažai turistų renkasi asiliukų taksi ir į akropolį joja ant asiliuko. Šio taksi punktas yra iškart prie įėjimo į miestą, ten kur mes papuolėme į žmonių kamštį. Ir paskui, vaikštinėdami po miestelį, matėme tuos asiliukus, lipančius viršun ar einančius žemyn. Man jų buvo truputuką gaila, juk karšta ir jiems, snukučiai liūdni. Asiliuko taksi kainuoja 8 EUR/žmogui, įėjimas į Lindos akropolį 12 EUR. Mes į akropolį nėjome, nes tiesiog buvo per karšta ir per sunku vaikui. Jei būčiau buvusi viena, tikrai būčiau skuodusi viršun, nepaisant išsilydymo nuo karščio ir pasižvalgiusi po tą akropolį. Tik, manyčiau, nebūčiau jojusi ant to liūdno pavargusio asilėlio.
Šalia Lindos yra keli patraukliai atrodantys paplūdimiai, kuriuose galima praleisti likusią dienos dalį po pažinties su miestu. Užlipus Lindos gatvelėmis aukščiau bei nuo apžvalgos aikštelių važiuojant link Lindos taip pat galima pasigrožėti Lindos miesto ir įlankų panorama.
Mes iš Lindos pasukome šiek tiek toliau ir nuvažiavome į nedidelį kaimelį prie jūros – Stegna. Kokia atgaiva ten buvo po karštojo Lindos. Ramus ir platus paplūdimys, jaukiai vandenyje besisupantys žvejų laiveliai, pakrantės tavernos, viliojančios gardžiu maistu. Vos atvažiavus norėjau tik vieno – kuo greičiau į vandenį. Sūnus dar reikalavo surasti kuprinėje jo nardymo akinius, vyras prašė surasti jo akinių dėklą, bet aš pasakiau – viskas, jei dabar pat neįlendu į vandenį, ištirpstu, išsilydau kaip tas besmegenis, vasarą atradęs. Ir tik po begalinio mirkimo jūroje ir pilno atvėsimo bei pailsėjimo, mes ramiai apsižvalgėme aplink bei be galo skaniai papietavome labai jaukioje tavernoje.
Tai tiek įspūdžių apie karščiausią mūsų atostogų dieną. Laukite tęsinio 🙂 .
Privatus žvilgsnis į pasaulį 
Su malonumu perskaičiau. Nuostraukos nuostabios. Jau noriu į Rodą 🙂