Bavarija. Schwangau, Fussen, Linderhof, Bad Tolz

Bavarija. Schwangau, Fussen, Linderhof, Bad Tolz

Ne ką mažiau nei Karališkosios pilys, apie kurias rašiau pirmajame Bavarijos įraše, man patiko ir vieta, kur buvome apsistoję. Mažytis Schwangau kaimelis įsikūręs alpių slėnyje, karališkųjų pilių papėdėje. Kaimelyje ramu ir tylu, žaliuoja pievos, ganosi karvės ir karts nuo karto pravažiuoja ne tik turistiniai autobusai, bet ir vienas kitas traktorius 🙂 . Yra nemažai jaukių viešbutukų ir apartamentų nakvynei, nedidelių jaukių restoranėlių, kelios parduotuvės ( mes apsipirkinėjome Rewe tinklo parduotuvėje ) . Taip pat keltuvas į Tegelberg kalną, vasaros rogučių trasa ir, jei turėsite daugiau laiko – terminiai baseinai ir pirtys, kur galėsite atsipalaiduoti mėgaudamiesi šiltu vandeniu su vaizdu į Noišvanšteino pilį.

Mūsų mažieji keliautojai Schwangau kaimelyje.

Schwangau pievos ir Noišvanšteino pilis tolumoje.

Mūsų nakvynės namelis Haus Alpenrose. Paprasti, kaimiško stiliaus jaukūs kambariai,su nedidele virtuvėle. Mūsų viešnagės metu buvo vos 2 laipsniai šilumos ir sniego, tad, vakare sugrįžus, buvo jauku rasti įjungtą šildymą.

Schwangau bažnytėlė.

Schwangau pievos.

Šiame mažyčiame karališkame kaimelyje susitiko visa, iš skirtingų Europos kampelių į Vokietiją atskridusi, mūsų šeima. Ir čia mes šventėme Daliaus gimtadienį. Gimtadienio vakarienei pasirinkome tradicinį vokišką restoraną Hotel Restaurant Helmerhof. Skanus maistas, jauki aplinka, malonus aptarnavimas. Yra vaikų žaidimų kambarys viduje ir sūpynės vaikams lauke. Visos kelionės po Bavariją metu mes ragavome tik vokišką maistą. Mums patiko įvairių rūšių šniceliai, dešrelės, blynų sriuba, bavariškos dešros salotos. Vaikams patiko tešlos virtinukai, panašūs į makaronus, tiekiami kaip garnyras prie mėsos patiekalų, o taip pat ir vieni su įvairiais padažais.

Vos 5 kilometrai nuo Schwangau yra Fussen miestelis. Tai aukščiausiai įsikūręs Bavarijos miestelis, esantis daugiau nei 800 metrų virš jūros lygio. Laiko pasivaikšioti po Fussen mes turėjome tik nedidelį tarpelį tarp dviejų juodų sniego debesų. Bet suspėjome apeiti nedidelį jaukų senamiestį su dailiais spalvotais namukais, fontanėliais, pėsčiųjų gatve ir jaukiomis mažesnėmis gatvelėmis. Ir dar suspėjo mums išlįsti saulutė tarp tų dviejų tamsių debesų, o miestelio gatvės buvo tuščios, tikriausiai, dėl prasto oro.

Prakiurus tiems dviems sniego debesims, mes prisėdome vakarienei turbūt pačiame turistiškiausiame Fussen miestelio restorane – Gasthof Krone. Bet buvo visai neblogai – maistas skanus, stogas virš galvos yra, o kaip atrakcijai kiekvienas gavome po milžinišką popierinį seilinuką 🙂 .

Iš karališkųjų pilių ir jaukių miestelių šalia jų ratuoti mūsų šeimos ekipažai pajudėjo į kitą Bavarijos regioną – Berchtesgaden. Važiavome dailiais alpių slėniais,  nedidelę dalį kelio pasirinkdami Vokietijos alpių kelią ( german alpin road arba Alpenstrasse ) . Tiesa, eigoje teko keisti maršrutą ir šiek tiek pavažiuoti greitkeliu, nes dalis Alpenstrasse buvo uždaryta dėl sniego ( gegužės vidury! ).

Trumpas sustojimas Linderhof rūmuose. Šie puošnūs, kalnų apsupti rūmai su sodu ir parku taip pat priklausė Bavarijos karaliui svajotojui Liudvikui II . Tai vieninteliai rūmai, kurių statybos buvo visiškai baigtos dar karaliui esant gyvam. Mūsų apsilankymo metu rūmai buvo tvarkomi, tad pagrindinio pastato grožį šiek tiek gadino du šalia stovintys statybiniai kranai. Rūmai yra labai gražioje vietoje, tarp alpių kalnų,su terasomis į viršų kylančiu sodu, skulptūromis ir fontanais.

Pietums mes sustojome nedideliame miestelyje Bad Tolz. Puošniausia yra pagrindinė miestelio gatvė skirta pėstiesiems. Gatvę puošia dailūs namai tapytais fasadais ir mes labai smagiai čia pasivaikščiojome, kartu surasdami restoranėlį su įvairiausiu šnicelių pasirinkimu pietums.

Iš Bad Tolz mūsų kelias toliau vingiuoja per Alpes į Berchtesgaden žemę, apie kurios lobius papasakosiu kitame įraše.

Reklama

Savaitgalis Jūrmaloje

Savaitgalis Jūrmaloje

Ateina diena, kai norisi vėl įkvėpti gaivaus pajūrio oro, klausytis ošiančių bangų ir vėjo, susikurti atostogų nuotaiką ir pamiršti apie kasdienius reikalus. O dar man šį kartą norėjosi truputėlio prabangos, tad aš mačiau save atsipalaiduojančią burbuliuojančiame jacuzzi, o savo vaiką smagiai besiturškiantį baseine. Taigi, parašiau kelis laiškus į tokius norus galinčius išpildyti kompleksus Palangoje, bet arba aš juos atmečiau dėl kainos, arba jie mane dėl vietų nebuvimo. Taip mes vieną balandžio savaitgalį patraukėme į Jūrmalą, kur tikėjausi gauti visa tai ko norėjau ir dar truputėlį daugiau 🙂 .

Skaityti toliau “Savaitgalis Jūrmaloje“

Kemerų nacionalinis parkas

Kemerų nacionalinis parkas

Jau seniai svajojau aplankyti Kemerų nacionalinį parką ir jame esančią Kemerų pelkę ( Kemeru tirelis ). Tai dar viena priežastis, kodėl šiam savaitgaliui pasirinkome Jūrmalą. Vos pusvalandis kelio nuo Jūrmalos ir mes jau Kemerų turizmo informacijos centre. Čia šio bei to pasiklausinėjome ir gavome žemėlapį lietuvių kalba.

Skaityti toliau “Kemerų nacionalinis parkas“

Žiemos žygis Panemunės šile

Žiemos žygis Panemunės šile

Pirmasis šių metų savaitgalis išaušo snieguotas ir stipriai vėjuotas. Mes į kuprinę įsidėjome sumuštinių, meduolių, termosą vaisinės arbatos ir iškeliavome į žiemos žygį Panemunės šilo takais. Miške vėjo nesijautė, bet akis lipdė krentančios snaigės, o, išėjus prie upės, šiaurės vėjas gairino skruostus. Buvo smagu pasivaikščioti žiemišku mišku, įkvėpti pilnus plaučius šalto gaivaus oro. Miške įrengtoje didelėje lesyklėlėje – paukštelių antplūdis, ji dūzgė tarsi bičių avilys. Daugiausia buvo zylučių, bet tik jas ir atpažinau iš ryškių geltonų pilvelių. Sūnus čiuožė beveik nuo visų rastų kalnelių, o aš prisiminiau savo vaikystę, kuomet visos žiemos buvo baltos ir šaltos 🙂 .

Skaityti toliau “Žiemos žygis Panemunės šile“

Savaitgalis pajūryje

Savaitgalis pajūryje

Pamenu, kai buvome jaunesni ir su Dalium dar tik draugavome, į pajūrį ne sezono metu važiuodavome dažnai. Ir visai būdavo nesvarbu, koks oras. Tikriausiai net netikrindavome orų prognozių. Ir vaikščiodavome pajūriu ar saulė šviestų, ar šlabdriba kristų bei vėjai draskytųsi. Dabar gi – esame išlepę ir pajūrin žiemą važiuojame, kai orų prognozės džiugina. Arba kai vyksta koks nors renginys. Štai pernai į Klaipėdą važiavome, kai vyko Klaipėdos šviesų festivalis. Apie šią išvyką papasakojau ir tinklaraštyje (rasite paspaudę ant šios nuorodos).

Skaityti toliau “Savaitgalis pajūryje“