Bavarija. Schwangau, Fussen, Linderhof, Bad Tolz

Bavarija. Schwangau, Fussen, Linderhof, Bad Tolz

Ne ką mažiau nei Karališkosios pilys, apie kurias rašiau pirmajame Bavarijos įraše, man patiko ir vieta, kur buvome apsistoję. Mažytis Schwangau kaimelis įsikūręs alpių slėnyje, karališkųjų pilių papėdėje. Kaimelyje ramu ir tylu, žaliuoja pievos, ganosi karvės ir karts nuo karto pravažiuoja ne tik turistiniai autobusai, bet ir vienas kitas traktorius 🙂 . Yra nemažai jaukių viešbutukų ir apartamentų nakvynei, nedidelių jaukių restoranėlių, kelios parduotuvės ( mes apsipirkinėjome Rewe tinklo parduotuvėje ) . Taip pat keltuvas į Tegelberg kalną, vasaros rogučių trasa ir, jei turėsite daugiau laiko – terminiai baseinai ir pirtys, kur galėsite atsipalaiduoti mėgaudamiesi šiltu vandeniu su vaizdu į Noišvanšteino pilį.

Mūsų mažieji keliautojai Schwangau kaimelyje.

Schwangau pievos ir Noišvanšteino pilis tolumoje.

Mūsų nakvynės namelis Haus Alpenrose. Paprasti, kaimiško stiliaus jaukūs kambariai,su nedidele virtuvėle. Mūsų viešnagės metu buvo vos 2 laipsniai šilumos ir sniego, tad, vakare sugrįžus, buvo jauku rasti įjungtą šildymą.

Schwangau bažnytėlė.

Schwangau pievos.

Šiame mažyčiame karališkame kaimelyje susitiko visa, iš skirtingų Europos kampelių į Vokietiją atskridusi, mūsų šeima. Ir čia mes šventėme Daliaus gimtadienį. Gimtadienio vakarienei pasirinkome tradicinį vokišką restoraną Hotel Restaurant Helmerhof. Skanus maistas, jauki aplinka, malonus aptarnavimas. Yra vaikų žaidimų kambarys viduje ir sūpynės vaikams lauke. Visos kelionės po Bavariją metu mes ragavome tik vokišką maistą. Mums patiko įvairių rūšių šniceliai, dešrelės, blynų sriuba, bavariškos dešros salotos. Vaikams patiko tešlos virtinukai, panašūs į makaronus, tiekiami kaip garnyras prie mėsos patiekalų, o taip pat ir vieni su įvairiais padažais.

Vos 5 kilometrai nuo Schwangau yra Fussen miestelis. Tai aukščiausiai įsikūręs Bavarijos miestelis, esantis daugiau nei 800 metrų virš jūros lygio. Laiko pasivaikšioti po Fussen mes turėjome tik nedidelį tarpelį tarp dviejų juodų sniego debesų. Bet suspėjome apeiti nedidelį jaukų senamiestį su dailiais spalvotais namukais, fontanėliais, pėsčiųjų gatve ir jaukiomis mažesnėmis gatvelėmis. Ir dar suspėjo mums išlįsti saulutė tarp tų dviejų tamsių debesų, o miestelio gatvės buvo tuščios, tikriausiai, dėl prasto oro.

Prakiurus tiems dviems sniego debesims, mes prisėdome vakarienei turbūt pačiame turistiškiausiame Fussen miestelio restorane – Gasthof Krone. Bet buvo visai neblogai – maistas skanus, stogas virš galvos yra, o kaip atrakcijai kiekvienas gavome po milžinišką popierinį seilinuką 🙂 .

Iš karališkųjų pilių ir jaukių miestelių šalia jų ratuoti mūsų šeimos ekipažai pajudėjo į kitą Bavarijos regioną – Berchtesgaden. Važiavome dailiais alpių slėniais,  nedidelę dalį kelio pasirinkdami Vokietijos alpių kelią ( german alpin road arba Alpenstrasse ) . Tiesa, eigoje teko keisti maršrutą ir šiek tiek pavažiuoti greitkeliu, nes dalis Alpenstrasse buvo uždaryta dėl sniego ( gegužės vidury! ).

Trumpas sustojimas Linderhof rūmuose. Šie puošnūs, kalnų apsupti rūmai su sodu ir parku taip pat priklausė Bavarijos karaliui svajotojui Liudvikui II . Tai vieninteliai rūmai, kurių statybos buvo visiškai baigtos dar karaliui esant gyvam. Mūsų apsilankymo metu rūmai buvo tvarkomi, tad pagrindinio pastato grožį šiek tiek gadino du šalia stovintys statybiniai kranai. Rūmai yra labai gražioje vietoje, tarp alpių kalnų,su terasomis į viršų kylančiu sodu, skulptūromis ir fontanais.

Pietums mes sustojome nedideliame miestelyje Bad Tolz. Puošniausia yra pagrindinė miestelio gatvė skirta pėstiesiems. Gatvę puošia dailūs namai tapytais fasadais ir mes labai smagiai čia pasivaikščiojome, kartu surasdami restoranėlį su įvairiausiu šnicelių pasirinkimu pietums.

Iš Bad Tolz mūsų kelias toliau vingiuoja per Alpes į Berchtesgaden žemę, apie kurios lobius papasakosiu kitame įraše.

Reklama

Bavarija. Neuschwanstein ir Hohenschwangau pilys.

Bavarija. Neuschwanstein ir Hohenschwangau pilys.

Vokietijoje, Bavarijos alpių kalnuose stovi gražuolė Noišvanšteino pilis (Neuschwanstein). Tai viena gražiausių Vokietijos ir visos Europos pilių, kurią pamatyti svajojau jau seniai. Jos nuotraukų rasite beveik visuose Bavarijos turistiniuose bukletuose,  o šią pilį kasmet aplanko keli milijonai žmonių. Būtent nuo šios pilies mes pradėjome savo savaitės laiko kelionę po Bavarijos žemę.

Skaityti toliau “Bavarija. Neuschwanstein ir Hohenschwangau pilys.“

Savaitgalis Jūrmaloje

Savaitgalis Jūrmaloje

Ateina diena, kai norisi vėl įkvėpti gaivaus pajūrio oro, klausytis ošiančių bangų ir vėjo, susikurti atostogų nuotaiką ir pamiršti apie kasdienius reikalus. O dar man šį kartą norėjosi truputėlio prabangos, tad aš mačiau save atsipalaiduojančią burbuliuojančiame jacuzzi, o savo vaiką smagiai besiturškiantį baseine. Taigi, parašiau kelis laiškus į tokius norus galinčius išpildyti kompleksus Palangoje, bet arba aš juos atmečiau dėl kainos, arba jie mane dėl vietų nebuvimo. Taip mes vieną balandžio savaitgalį patraukėme į Jūrmalą, kur tikėjausi gauti visa tai ko norėjau ir dar truputėlį daugiau 🙂 .

Skaityti toliau “Savaitgalis Jūrmaloje“

Kemerų nacionalinis parkas

Kemerų nacionalinis parkas

Jau seniai svajojau aplankyti Kemerų nacionalinį parką ir jame esančią Kemerų pelkę ( Kemeru tirelis ). Tai dar viena priežastis, kodėl šiam savaitgaliui pasirinkome Jūrmalą. Vos pusvalandis kelio nuo Jūrmalos ir mes jau Kemerų turizmo informacijos centre. Čia šio bei to pasiklausinėjome ir gavome žemėlapį lietuvių kalba.

Skaityti toliau “Kemerų nacionalinis parkas“

Narcizai Druskininkuose

Narcizai Druskininkuose

Kiekvieną pavasarį Druskininkuose pražysta narcizai. Ne viena ir net ne kelios lysvės, o ištisa jūra narcizų. Ir manau, kad jau visa Lietuva buvo nuvykusi šios narcizų jūros pasižiūrėti, tik aš vienintelė vis dar buvau nemačiusi.  Šį saulėtą Velykinį savaitgalį pagaliau svajonė išsipildė ir aš pamačiau Druskininkų narcizus. Žinojau, kad jų tikrai daug, bet vis tiek labai nustebino. Jų tiesiog nerealiai daug! Šalia pėsčiųjų tako, jungiančio Druskonio ežerą ir Vijūnėlės tvenkinį, žydi apie pusė milijono narcizų ir 20 japoniškų sakurų. Ir nors žmonių tą Velykų savaitgalį buvo, turbūt, ne mažiau, nei žydinčių narcizų, aš buvau sužavėta.

Skaityti toliau “Narcizai Druskininkuose“

Pasivaikščiojimas prie Tytuvėnų ežerų

Pasivaikščiojimas prie Tytuvėnų ežerų

Kai praeitą vasarą lankėme Tytuvėnų vienuolyno ansamblį, poilsiui ir maudynėms nuvykome prie Bridvaišio ežero. Tą šiltą vasaros dieną ežero pakrantė ir poilsiavietė buvo pilnutėlė žmonių. Tada pasibuvome trumpai – tiesiog šiek tiek atsipūsti ir išsimaudyti. O kai atvykome prie Bridvaišio ežero šio ankstyvo pavasario savaitgalį, ežeras mus pasitiko ramus ir tylus, vienišas laukiantis vasaros ir lankytojų gausos.

Skaityti toliau “Pasivaikščiojimas prie Tytuvėnų ežerų“

Šaltinių takas ir Pyplių piliakalnis

Šaltinių takas ir Pyplių piliakalnis

“Nori džiaugtis gyvenimu – vaikščiok“ – tokį patarimą radome Šaltinių tako informaciniame stende. Prasidėjus pavasariui tų pasivaikščiojimų norisi dar daugiau ir vis ilgesnių, nes tikriausiai visiems po žiemos, kad ir kaip aktyviai gyventume, yra šioks toks užsisėdėjimo ir prabudimo iš žiemos miego jausmas.

Skaityti toliau “Šaltinių takas ir Pyplių piliakalnis“