Du gruodžio šeštadienius Rumšiškių liaudies buities muziejus kvietė į Adventinį miestelį. Dažniausiai laukdami Kalėdų lankomės kalėdinėse mugėse, miesto aikštėse prie puošnių eglučių. O šį kartą Rumšiškių muziejus pasiūlė kiek kitaip laukti Kalėdų ir prisiminti senąsias tradicijas, kuomet eglutė būdavo puošiama tik Kūčių vakarą.
Auginate berniukus ir jūsų namai pilni mašinyčių, trasų ir garažų? Negalite atsispirti akimis nenulydėję gatve pravažiavusio senoviško retro automobilio? Ieškote smagaus ir įdomaus muziejaus visai šeimai? Mėgtstate naujus, modernius su interaktyviomis pramogomis muziejus? Važiuokite į Rygą ir aplankykite Rygos automobilių muziejų. Sūneliui šis muziejus buvo pažadėtas mūsų šio rudens kelionės į Latviją metu ir, kai išaušo jo laimės valanda, lėkė į muziejų net pasišokinėdamas.
Gaujos nacionalinis parkas – vienas didžiausių parkų Baltijos šalyse. Parkas buvo įkurtas 1973 metais unikaliam gamtos paminklui, Gaujos upės slėniui, išsaugoti. Slėnio kraštovaizdis susiformavo slenkant ledynams ir yra unikalus savo itin kalvotu reljefu, smiltainio uolomis ir atodangomis. Be unikalios gamtos parke yra ir įspūdingų pilių bei dvarų. Tad čia ras ką veikti ir istorijos mėgėjai, ir gamtos bei ilgų pasivaikščiojimų miškais mylėtojai. O jeigu norisi visko, tai vieno savaitgalio sunkiai užteks 🙂 . Ypač tokiu laiku, kuriuo buvome mes – spalio pabaigoje, kuomet dienos trumpos ir temsta anksti. O dar ir oras buvo toks, kad kai kurias dienos atkarpas būtų galima pavadinti “dangus maišėsi su žeme“. Bet buvo ir ramesnių bei saulės spinduliukais pro debesų kamuolius nušviestų akimirkų, tad tikrai negalime labai skųstis dėl oro 🙂 .
Kartą paragavęs, negali sustoti. Taip, žinokite, nutinka ne tik su maistu. Mums taip nutiko su pėsčiųjų žygiais. Nes vos tik sugrįžę iš Trenkturo pajūrio žygio, iškart užsiregistravome į kitą ir su nekantrumu jo laukėme. Spalio pabaigoje Trenkturas organizavo sezono uždarymo žygį, kuris vyko Latvijoje, Gaujos nacionaliniame parke. Šio parko teritorija susiformavo traukiantis ledynams ir yra labiausiai kalvota vieta Baltijos šalyse. Čia daug skardžių, uolų, urvų ir smiltainio atodangų. Žygio organizatoriai perspėjo, kad čia bus galima pasijusti kaip tikrame kalnų žygyje ir teks įveikti nemažai pakilimų, nusileidimų ir laiptelių. Ar mes galėjome visa tai praleisti? Tikrai ne.
Mūsų keliaujanti šeima gana retai renkasi tolimesnes keliones po Europą automobiliu. Dažniausiai mes skrendame ir tada vietoje nuomojame automobilį. Nemėgstame ilgų kelionių automobiliu, kai reikia tiesiog nuvažiuoti daugybę kilometrų ir praleisti automobilyje daug valandų, kad pasiekti kelionės tikslą. Tiesą pasakius, rimtam ilgam eurotripe automobiliu nesame buvę. Bet karts nuo karto tenka važiuoti ir automobiliu. Taip nutiko ir šią vasarą, kai pagrindine kelionės ašimi tapo kalnų žygiai Slovakijos Tatruose. Tai negi skrisi dabar į Slovakiją? Žinoma, važiuojame automobiliu.
Man jau seniai norėjosi sudalyvauti organizuotame pėsčiųjų žygyje – su nustatytu maršrutu, užsibrėžtais įveikti kilometrais – ir pajusti tą bendrą žygeivišką atmosferą, kuomet susirenka daugybė pėsčiųjų žygių mylėtojų.
Yra Lietuva ir yra Žemaitija – tą jauti atvykus į Žemaitijos sostinę Telšius. Tvarkinga ir išpuoselėta, daili ir išdidi – tokia mus pasitiko Žemaitijos sostinė, miestas ant septynių kalvų, saugomas savo totemo – meškos – ir įkurtas žemaičių didvyrio Džiugo Telšio. Čia rasite ir Žemaitijos gaublį, ir Didžiąją žemaičių sieną, o užrašai ant objektų bus žemaičių kalba. Telšiai laukia ir myli turistus. Buvo sekmadienis, o mes radome atviras turizmo informacijos centro duris, darbuotoja mus pasitiko su šypsena ir patarimais, ką nuveikti šiame mieste. Šalia ir veikianti parduotuvėlė, kurioje galima įsigyti lauktuvių – įvairių saldumynų, sūrių, žolelių arbatų.
Vieną šiltą ir vėjuotą vasaros savaitgalį važiavome susipažinti su Žemaitijos sostine Telšiais. O pakeliui aplankėme ir keletą Žemaitijos piliakalnių, pasirinkdami, žinoma, didžiausius ir gražiausius. Visada smagu pasidairyti po žaliuojančią Lietuvą iš aukštai. O keliaujant per Žemaitijos piliakalnius atsiveria puikūs panoraminiai vaizdai.
Bavarijos sostinė Miunchenas yra trečias pagal dydį Vokietijos miestas, turintis 1,35 milijono gyventojų. Mes, atvykę iš ramių ir svajingų Bavarijos alpių kalnų ir ežerų, turėjome vieną dieną pažinčiai su šiuo dideliu, šurmuliuojančiu miestu. Miuncheno senamiestis ir pagrindiniai lankytini objektai lengvai apeinami pėsčiomis. Taip pat patogus susisiekimas metro, jei apsistojate toliau nuo miesto centro.
Viena gražiausių ir mums didžiausią įspūdį palikusių Bavarijos vietų -Konigssee ežeras, tyvuliuojantis Berchtesgaden nacionaliniame parke. Išvertus ežero pavadinimą, jis reiškia – Karalių ežeras. Ir iš tiesų, Konigssee atrodo karališkai ir didingai, apsuptas masyvių Alpių kalnų sniegu padengtomis viršūnėmis. Ežeras yra beveik 8 kilometrų ilgio ir 190 metrų gylio. Po ežerą pirmyn atgal ramiai ir tyliai plaukioja turistiniai laiveliai. Ir būnant Berchtesgaden žemėje yra tiesiog privaloma plaukti laiveliu per Konigssee ežerą. Nes tik taip pamatysi visą ežero grožį ir didybę. Konigssee ežeras yra pats švariausias Vokietijoje, o daugiau nei prieš šimtą metų čia įkurtas laivynas savo laiveliams plukdyti naudoja tik elektrą. Argi ne puikiai sugalvota?
Skaityti toliau “Berchtesgaden žemė. Konigssee ir Obersee ežerai“
Pasaulis pagal Vaidą
Apie šeimos keliones su vaikais
Privatus žvilgsnis į pasaulį 