Man laikas skrieja pašėlusiu tempu! Kelionės, kol kas tik artimos, keičia viena kitą ir lieka neaprašytos tinklaraštyje. Tad kol vasara dar neįpusėjo, noriu pasidalinti mūsų maršrutu po Aukštaitijos kraštą. Mes keliavome rugsėjo pradžioje, o šis maršrutas nuostabiai tiks ir vasarai, dar papildomai įtraukiant ir maudynes bei poilsį prie ežerų, kurių šiame krašte tikrai gausu. Turtingoje nuostabia gamta ir lankytinomis vietomis Aukštaitijoje mes keliavome dvi dienas ir pamatėme tikrai nemažai. Piliakalniai, apžvalgos bokštai, dvarai, smagios pažintys gyvūnų ūkyje, medumi kvepiantis bitininkystės muziejus. Apie viską po truputi papasakosiu ir, žinoma, bus daug nuotraukų.

Cirkliškio dvaras. Dvaro pastatas statytas XIX amžiaus pirmoje pusėje ir priklausė bajorų Mostovskių giminei. Šalia dvaro yra išlikęs ir senas dvaro parkas, kuriame auga daug senų medžių – eglių, maumedžių, ąžuolų, klevų. Per parką veda pasivaikščiojimo takas, kuris įrengtas senųjų takų, kuriais vaikščiojo dvariškiai, vietoje. Tad, apžiūrėjus dvarą, smagu buvo pasižvalgyti po senajį parką. Miško takus keitė medinių lentelių takas drėgnesnėse parko vietose. Takas nuo dvaro sodybos veda iki Perkūno piliakalnio, galima rasti pažintinių stendų su čia augančių senųjų medžių aprašymais. Mums patiko nedidelis tvenkinys /ežerėlis su apžvalgos aikštele.

Lino Verdenės šaltinis teka šalia Sėtikio ežero, Širvėtos regioniniame parke. Šaltinėlį sudaro baseinėlis, iš kurio per akmenis teka trys nedideli kriokliukai. Šaltinėlis įteka į šalia esantį Sėtikio ežerą, taip nuolat jį maitindamas ir papildydamas vandeniu. Vietiniai žmonės tiki ir gydomosiomis šaltinėlio vandens galiomis, nemažai žmonių atvyksta vandens pasisemti Joninių naktį, kuomet vanduo tampa “gyvas“. Pats šaltinėlis nedidelis, tačiau tie trys kriokliukai – labai labai gražūs. Vandens čiurlenimas veikia kažkaip raminančiai, magiškai. Ir pati vieta be galo graži, sutvarkyta aplinka, įrengtos pavėsinės, suoleliai, tiltas į ežerą. Sėtikio ežeras nuostabus, man patiko tiek daug žalios spalvos atspalvių, kurie atsispindėjo tiek ežere, tiek žalumoje aplink jį. Nuostabi vieta.

Mitologinis takas Sirvėtos regioniame parke. Takas prasideda nuo Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro, kuriame yra įrengta vidaus ekspozicija apie lietuvių mitologiją. Taigi šis takas yra vidaus ekspozicijos tęsinys. Pro dailiai sutvarkytą tvenkinį takas ratu keliauja per Šventos mišką. Yra 17 skulptūrų, kurios įkūnija senovės lietuvių dievybes ir mitologines būtybes, taip pat informaciniai stendai apie jas.

Gražusis Kačėniškės piliakalnis stūkso Švenčionių rajone, Sirvėtos regioniniame parke. Iki piliakalnio veda naujai įrengtas 800 metrų ilgio pėsčiųjų takas. Šalia tako įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė. Jau pats takas iki piliakalnio labai gražus. Veda kildamas ir leisdamasis kalvomis per mišką, vėliau dailiu mediniu taku per aukštapelkę. Pats Kačėniškės piliakalnis man – vienas gražiausių lankytų piliakalnių Lietuvoje. Nuo pailgos piliakalnio keteros atsiveria puikūs vaizdai į patį piliakalnį ir šalia esantį Mergežerio ežerą. Nuostabi vieta!

Paliesiaus dvaras Ignalinos rajone. Šiuo metu dvare veikia viešbutis, sveikatingumo klinika, kepyklėlė, restoranas. Taip pat vyksta koncertai ypatinga akustika garsėjančioje Paliesiaus dvaro koncertų salėje. Aplink dvarą esančiuose miškuose įrengti pasivaikščiojimo takai. Mes užsukome tik trumpam pasidairyti po dailiai sutvarkytą dvaro aplinką. Iš tiesų, norėčiau čia apsistoti nakvynei, pavakarieniauti ir pasiklausyti koncerto, nes visa dvaro aplinka įkvėpė, kad tai turėtų būti puiki patirtis.

Jei planuojamame maršrute yra apžvalgos bokštų, tai aš visada noriu pamėginti į juos įkopti, kas man, turinčiai aukščio baimę, yra šioks toks iššūkis ir savęs nugalėjimas. Šioje kelionėje kopėme net į tris.

Vilkakalnio apžvalgos bokštas stovi ant aukštos kalvos Ignalinos mieste. Pats bokštas nėra labai aukštas, bet kadangi yra aukštai ant kalvos, užlipus į viršų tikrai galva sukasi nuo aukščio. O ir konstrukcija tokia šiek tiek siūbuojanti. Atsiveria gražūs vaizdai į Žaliąjį ežerą ir aplink jį įsikūrusį žiemos sporto centrą. Prieš daugiau nei 50 metų šioje vietoje stovėjo medinis šuolių su slidėmis tramplinas, kuris, beje, buvo dar aukštesnis už apžvalgos bokštą.

Šiliniškių ( Ginučių ) apžvalgos bokštas. Tai telekomunikacijų bokšte įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria graži aplinkinių miškų ir ežerų panorama. Bokštas aukštas ir kopimas į jį tikras iššūkis aukščio bijotojams. Laiptai statūs, gana kiauri, o ir pats bokštas aukštas. Žodžiu, nesitikėjau, kad pavyks įkopti.

Lygumų apžvalgos bokštas Švenčionių rajone. Nėra labai aukštas, bet atsiveria plati panorama. Nuošaliai, vidury laukų vienišas šis bokštas stovi, bet smagu buvo į jį užkopti. Viršuje yra informaciniai stendai apie matomas apylinkes.

Ladakalnis – turbūt žymiausia ir lankomiausia kalva/apžvalgos aikštelė Aukštaitijoje. Nuo 176 m aukščio kalvos, stūksančios tarp Ūkojo ir Linkmeno ežerų, matosi graži Aukštaitijos panorama ir net 6 ežerai. Manoma, kad ant šios kalvos buvo senovės baltų deivės Lados šventovė.

Ginučių piliakalnio kompleksas – visai netoli Ladakalnio, taip pat tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų. Tai du piliakalniai, tiesa gana vešliai apaugę medžiais, tad vaizdas nėra toks platus kaip nuo Ladakalnio. Bet ežerai apačioje matosi gražiai. Senais laikais čia buvo gyvenvietė ir Linkmenų pilis.

Ginučių vandens malūnas buvo pastatytas XIX amžiaus antroje pusėje ant Srovės upelio ir veikė iki 1968 metų. Dabar malūnas yra valstybės saugomas paminklas su išlikusia senovine, rekonstruota įranga. Malūne veikia ekspozicija, pasakojanti apie duonos kelionę nuo grūdo iki stalo. Aplinka aplink malūną labai graži. Užtvenktas upelis kaskadomis krenta žemyn, o karštą vasaros dieną galima pasimaudyti ir išbandytį šių kaskadų srovės stiprumą.

Paukščių kaimas – viena smagesnių aplankytų vietų šioje mūsų kelionėje. Tai privatus ūkis, kuriame auginama nemažai paukščių ir kitų gyvūnų, priimami lankytojai, jie gali gauti vaišių gyvūnams pamaloninti – ir pirmyn į naujas pažintis. Mūsų – miestiečių ir kaimo nelabai mačiusių keliautojų kompanijoje buvo nemažai smagių emocijų 🙂 .

Senovinės bitininkystės muziejus įsikūręs Stripeikių kaime, Ignalinos rajone. Nuostabi vieta, mums buvo tikras kelionės desertas, nes tai jau paskutinis objektas šioje išvykoje. Labai graži ir jauki muziejaus aplinka, rodos visas oras ten kvepia pievomis, gėlėmis ir medumi. Ekspozicija išsidėsčiusi erdvioje teritorijoje, yra vidaus ir lauko ekspozicijos. Čia sužinosite viską apie bites, bitininkavimą ir bitininkystės istoriją. Ekspozicija interaktyvi, gausi gražiai nufilmuotos vaizdinės medžiagos. Teritorija didelė, ją puošia aviliai ir tautodailininkų skulptūros apie bitininkystę. Yra poilsio erdvių, sūpynių vaikams. Keletas avilių įrengti su stikline sienele, tad galima stebėti avilio gyvenimą.

Tiek mūsų įspūdžių iš savaitgalio kelionės Aukštaitijoje. Objektus lankėme per dvi dienas, nakvynės vietą rinkomės Ignalinoje. Buvo labai gražus rytas, tad pasimėgavome ežero, šalia kurio buvome apsistoję, ramybe ir pasivaikščiojome aplinkiniuose miškuose. Kaip gaiviai, pamenu, tuomet kvepėjo rudens rytas.

Gražių vasaros kelionių! Apie savąsias, tikiuosi, jau greitai papasakosiu.

2 mintys apie “Savaitgalis Aukštaitijoje

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.