Pirmas savaitgalis, kuomet po ilgo karantino vėl buvo atvertos savivaldybių sienos, išaušo saulėtas ir pavasariškai šiltas. Nors gamtoje dar trūko žalumos, tačiau pavasarį jautėme girdėdami begales paukščių balsų, o keliaujant mišku akis džiugino tūkstančiai žibuoklių.
Žuvinto biosferos rezervatas unikalus paukščių gausa ir įvairove. Čia peri ar migruojant renkasi kaip poilsio vietą daugiau nei 240 paukščių rūšių, tarp jų ir vienas rečiausių Europoje paukščių – meldinė nendrinukė. Daugiausia paukščių gyvena nendrėmis ir švendrais apaugusiame Žuvinto ežere ir aplink jį plytinčiose drėgnose pievose. Taip pat svarbi migruojančių paukščių apsistojimo vieta yra netoliese esantis Žaltyčio ežeras ir šešta pagal dydį Lietuvoje Amalvos pelkė su sekliu Amalvos ežeru. Saugomai Žuvinto rezervato teritorijai priskiriamas ir čia ošiantis Buktos miškas, vertingas savo skroblynais, čia augančiomis augalų ir grybų rūšimis.
Toks sutapimas, kad tik įvažiavus į Žuvinto rezervato teritoriją, beveik šalia mūsų praskrido ir pievoje nusileido dvi gervės. Žinoma, sustojome pasigrožėti. Gervės, aišku, lėtai žingsniavo tolyn nuo mūsų link miško, bet vis tiek buvo labai labai gražu. Rudenį Žuvinte apsistoja didžiuliai besiruošiančių išskristi gervių būriai. Įsivaizduoju, koks geras jausmas būtų juos stebėti.
Visai netoli nuo sutiktų gervių radome ir paukščių stebėjimo platformą su vaizdu į tolumoje esantį Amalvos ežerą.
Gamtinis takas Amalvos pelkėse. Amalvos pelkė – viena didžiausių Suvalkijoje. Su ja susipažinti nutiestas medinis takas, įrengta apžvalgos platforma ir keli informaciniai stendai. Tai pats trumpiausias pelkių takas, kuriuo man teko vaikščioti – vos 121 metro ilgio. Nors ir trumputis, bet buvo smagu juo pasivaikščioti ir pasižvalgyti nuo apžvalgos bokštelio. Sūnui buvo džiaugsmo, nes ant medinių lentelių sutiko driežiuką.
Žuvinto ežero gamtos takas vingiuoja mediniu lieptu per nendrynus tolyn į ežerą ir baigiasi apžvalgos bokšteliu. Stenduose aprašomi čia gyvenantys paukščiai. Paukščių balsų girdėjome daugybę, taip pat matėme jų pulkus, tik labai iš toli. Tad tikrai praverstų stipresni žiūronai. 410 metrų ilgio takas naujas ir labai gražus. Skaičiau, kad verta čia apsilankyti anksti ryte. Jau įsivaizduoju tą ežero ramybę, tekančią saulę, besisklaidantį rūką ir bundančius paukščius… Atvykus darbo dieną, daugiau informacijos ir ekspoziciją apie Žuvinto ežero paukščius galima apžiūrėti lankytojų centre.
Nedidelė, bet man labai graži Daukšių bažnyčia.
Informaciją apie Žuvinto rezervato lankytinas vietas radau jų inernetinėje svetainėje, kur viskas patogiai sudėta į žemėlapį.
Gražaus pavasario visiems!
Privatus žvilgsnis į pasaulį 