Kauno gatvės menas

Kur keliauti, kai negali niekur keliauti? Taip turbūt ir atrandi tai, kas visada buvo šalia, bet likdavo nepastebėta. Tad vieną dieną išsiruošėme į teminę ekskursiją po savo gimtąjį Kauną ieškodami gatvės meno. Gatvės menas gali kelti įvairias asociacijas ir sietis su nelabai meniškomis keverzonėmis bei užrašais. Betgi Kaune galima atrasti ir tikrų menininkų darbų, kurie labai puošia miestą. Pirmasis Kauno gatvės meno festivalis NYKOKA prasidėjo 2014 metais ir tuomet atsirado nemažai papuoštų Kauno miesto pastatų. O 2015 m. miesto savivaldybė inicijavo konkursą AKCENTAI.KAUNAS.LT, kur laukiami visi, turintys meninių idėjų Kauno viešosioms erdvėms. Taip kaskart vis atsiranda naujas miestą puošiantis objektas. Kai pradėjau domėtis, supratau, kiek daug jau yra  tapybos darbų įvairiose miesto vietose. Mes apėjome tik centre esančius objektus ir užkabinome keletą Šančiuose esančių kūrinių. Ir tai, manau, ne viską pamatėme.  Vaikštinėjant tuo pačiu tikslu antrą kartą, tikrai atrastume kažką naujo arba nematyto seno. 

Savo ekskursiją pradėjome nuo Kauno pilies aikštelės, kur ir puikavosi pirmasis gatvės meno objektas. Daugybę kartų matytas, bet tik dabar sužinojau jo pavadinimą ir autorius.  “Senelis išminčius“ – menininkų Tado Šimkaus ir Žygimanto Amelyno darbas ant buvusio Lituanica batų fabriko sienos. 

Pakeliui į senamiestį, Pilies gatvė 4. “Sugrįžau namo“, autoriai Tadas Vincaitis Plūgas, Timotiejus Norvila. 

Ernestas Zacharevič darbas “Be Pavadinimo“, Šv. Gertrūdos g.58. Visi jį esame matę, važiuodami šia, viena pagrindinių Kauno gatvių.

“Princesė ant žirgo“. Šeimos santykių institutas kartu su menininku Tadu Šimkumi organizavo vaikų piešinių konkursą “Apsaugok mano vaikystę“. Konkurso laimėtojos, pirmokės Gabijos Menkevičiūtės piešinys buvo perkeltas ant namo fasado – Nemuno gatvė 50,

Kiemo galerija, Ožeškienės gatvė 21A. Net keista, kad aš, būdama kaunietė, į šią galeriją po atviru dangumi užsukau pirmą kartą. Puošti šį gyvenamųjų namų kiemą pradėjo menininkas Vytenis Jakas, atsikraustęs gyventi į vieną iš šio kiemo namų. Jis norėjo paskatinti bendravimą ir bičiulystę tarp kaimynų, piešiniais papasakoti čia gyvenusių žmonių istorijas. Taip po truputi galerija plėtėsi, atsirasdavo vis nauji eksponatai ir plečiasi iki šiol. 

Išėję iš kiemo galerijos, keliaujame toliau ieškoti miesto centre pasislėpusių piešinių.

Žavingas “Rožinis dramblys“, autorius Vytenis Jakas, Ožeškienės gatvė 18A.

Morfai “Troba“ – taip papuoštas senas medinis namas Putvinskio gatvėje 36.

Piešinys ant Lietuvos radijo ir televizijos studijos sienos, Daukanto g.28 A. Tadas Vincaitis-Plūgas “LRT 90-mečio neofreska“.

Kauno paveikslų galerijos freska, ištapyta menininkų iš Brazilijos, brolių dvynių, pasivadinusių Os Gemeos.

Transformatorinė šalia Kauno paveikslų galerijos papuošta darbu “Perkūnas“, autoriai Tadas Vincaitis Plūgas, Tomas Dėžutė.

Vienas iš labiausiai man patikusių darbų – menininko Vytenio Jako kūrinys “Dežavu“ , nutapytas Kauno kamerinio teatro kiemelyje. “Vyriškis vaikščiojo mieste, pateko į vietą Kauno kameriniame teatre, kur jo dėmesį patraukė pievelėje augančios gėlės“ – taip veiksmą piešinyje apibūdina autorius V.Jakas . Piešinyje ir Franco Kafkos citata “Aš tikrai žinau, kad niekada nesilankiau šiame mieste, bet jaučiu… jau čia buvau.“ Mane sudomino rasta informacija, kad šis paveikslas “Dežavu“ yra dalis projekto “Septynios pievelės“. Taigi turi atsirasti dar šešios pievelės su žmogumi, uostančiu gėles. Tiesa, nebūtinai Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Labai norėčiau pamatyti visas!

Stiklo menininkės Valdos Verikaitės kūrinys ant lango stiklų “Teatro atspindžiai“. Ir žavus katinėlis apačioje. Ant medinio namo Kęstučio gatvėje, šalia įėjimo į Kauno dramos teatro kiemelius. Pačiuose teatro kiemeliuose – dar viena galerija po atviru dangumi – radome nemažai skirtingų menininkų darbų. Tiesa, ne į visas kiemo erdves patekome, kai kur buvo užrakinta. 

Morfai “Dovydas“, Kęstučio gatvė 26. Įspūdingai atrodantis piešinys šalia apleisto viešbučio – vaiduoklio, vis dar tebestovinčio Kauno centre.

Labai gražus piešinys – garsios žydų poetės Lea Goldberg portretas bei jos eilėraštis “Pušys“ lietuvių ir hebrajų kalbomis. Piešinio autorius Linas Kaziulionis. Kūrinio vieta – Kęstučio gatvė 18 – pasirinkta ne atsitiktinai. Šiuo numeriu pažymėtame name Kaune, Kęstučio gatvėje, prabėgo poetės vaikystė. 

Dar vienas nuostabus portretas – žydų mergaitė Rosian Bagriansky su savo mama Gerta. Autorius Tadas Vincaitis – Plūgas šį portretą tapė pagal tarpukariu darytą nuotrauką. Šeima išgyveno holokaustą, o mergaitės Rosian istorija – ypatinga. Rosian tėvai, Polis ir Gerta, siekdami išgelbėti dukrą, naktį prie Kauno geto tvoros iškasė duobę ir pro ją išstūmė mergaitę į buvusios savo darbuotojos Bronės Budreikaitės rankas. Bronė išgelbėjo mergaitę ir davė jai savo pavardę. Šis nuostabus piešinys yra Mickevičiaus gatvė 30, priešais Karininkų Ramovę.

Piešinys “Šiuolaikinės damos“ ant Kauno technologijos universiteto pastato sienos, Mickevičiaus gatvė 37. Autorius Linas Kaziulionis. Šios dvi moterys – Leonardo da Vinci paveikslų – “Dama su šermuonėliu“ ir “Gražioji Feronjė“ – herojės.

Volfas Engelman bravoro freska, autorius Žygimantas Amelynas, Kaunakiemio g. 2

Ir įspūdinga apynių siena, su apynių rūšių pavadinimais.

Nemuno krantinė prie M.K.Čiurlionio tilto. Čia daugybė Lietuvos ir užsienio gatvės piešėjų paliko savo darbų, krantinė labai spalvinga.

Labai didelis ir  įspūdingas meno kūrinys Šančiuose, ant drobės fabriko sienos, Drobės g. 62. Autoriai – “Gyva grafika“ komanda. Kūrinio pavadinimas “P.S“ – tai susirašinėjimas tarp dviejų jaunų žmonių, gyvenančių skirtinguose laikmečiuose. Labai gražus darbas.

“Jis ir ji’ , autorė Gražvyda Andrijauskaitė, Juozapavičiaus pr. 62. Ši nuostabi freska perkelta ant pastato nuo 10×10 cm apimties grafikos darbo. Du balandžiai simbolizuoja draugystę ir bendrystę.

Nuostabus paveikslas ant Nemuno kranto stovinčio daugiabučio sienos “Šančių laikai“, autorė Gražvyda Andrijauskaitė.

Taip pat Šančių gyvenimą atspindintis kūrinys įsikūrė ant Šančių autoserviso tvoros. Autorė – Audra Fiserienė – Toleikytė.

Žygimanto Amelyno piešinys “Žiema baigės“, Juozapavičiaus pr. 108. Autorius įamžino seno žmogaus per gyvenimą išjaustas emocijas, patirtas istorijas ir ragina labiau atkreipti dėmesį į vyresnius žmones, kurie mūsų visuomenėje yra net ne antrame, o trečiame plane.

Tiek spalvų ir istorijų suradome keliaudami po gimtąjį Kauną. Kaip ir rašiau pradžioje, gatvės meno kūrinių dar yra daugybė kitose miesto vietose ir rajonuose. Gal keliausim į antrą etapą ir aplankysime likusius. 

Kur ieškoti darbų, galite rasti Gyvosienos.kaunas.lt,  visitkaunas.lt sienografo užrašai .