Viena gražiausių ir mums didžiausią įspūdį palikusių Bavarijos vietų -Konigssee ežeras, tyvuliuojantis Berchtesgaden nacionaliniame parke. Išvertus ežero pavadinimą, jis reiškia – Karalių ežeras. Ir iš tiesų, Konigssee atrodo karališkai ir didingai, apsuptas masyvių Alpių kalnų sniegu padengtomis viršūnėmis. Ežeras yra beveik 8 kilometrų ilgio ir 190 metrų gylio. Po ežerą pirmyn atgal ramiai ir tyliai plaukioja turistiniai laiveliai. Ir būnant Berchtesgaden žemėje yra tiesiog privaloma plaukti laiveliu per Konigssee ežerą. Nes tik taip pamatysi visą ežero grožį ir didybę. Konigssee ežeras yra pats švariausias Vokietijoje, o daugiau nei prieš šimtą metų čia įkurtas laivynas savo laiveliams plukdyti naudoja tik elektrą. Argi ne puikiai sugalvota?

Atvykus į miestelį Schonau am Konigssee, rasite dideles automobilių parkavimo aikšteles. Nuo jų visai netoli pėstute iki ežero ir laivelių prieplaukos. Ant savo bilieto rasite pažymėtą laivelio numerį ir išvykimo laiką. Bilietų kasos yra čia pat prieplaukoje, bet mes buvome nusipirkę bilietą internetu (tai galite padaryti šiame puslapyje). Mūsų plaukimo dieną, ryte, eilių nebuvo, bet teko skaityti, kad sezono metu ( liepa, rugpjūtis ) tenka pastovėti eilėse po valandą ar net ilgiau. Taigi, verta atvykti anksčiau. Laivelių plaukimo grafikai irgi nurodyti internetiniame puslapyje. Bilietai yra dviejų rūšių – iki tarpinės stotelės Šv. Bartolomėjaus bažnyčios ir iki galutinio taško – Saleto. Pirkite iki Saleto, tarpinėje stotelėje galėsite išlipti pasivaikščioti, o toliau tęsti kelionę sulaukę kito laivelio su tuo pačiu bilietu.

Mes išplaukiame vienu pirmųjų rytinių laivelių. Laivelis plaukia ramiai ir lėtai, mes grožimės ramiu ežero vandeniu, jį supančiais kalnų masyvais, nuo kalnų srūvančiais kriokliukais. Aukščiausias iš ežerą supančių kalnų – Watzmann. Laivelio kapitonas pasakoja apie praplaukiamas vietas, bet tik vokiečių kalba, kurios mūsų kompanijoje niekas nesupranta. Vienoje ežero vietoje tarp kalnų laivelis sustoja ir vienas iš įgulos narių užgroja trimitu. Tyloje skambanti trimito melodija atsimuša į kalnus ir aidu sugrįžta atgal. Labai graži ši plaukimo akimirka, net vaikai nutyla pakerėti garso. Priartėjame prie tarpinės stotelės – šv. Bartolomėjaus bažnyčios, kurios raudoni kupolai labai dailiai atrodo ežero ir kalnų fone. Čia galima išlipti, pasivaikščioti aplink ar eiti į tolesnį žygį vienu iš kalnų takelių. Skaičiau, kad galima užkilti ir į Watzmann kalną.

Atplaukiame į Konigssee ežero pabaigą ir galutinę stotelę Saleto. Nuo čia taip pat yra įvairių pasivaikščiojimo ir žygių maršrutų, netoli prieplaukos veikia restoranėlis, tad galima pasistiprinti prieš kelionę. Kitoje pusėje matosi medinė trobelė, ten galima paskanauti šviežio alpių karvyčių pieno bei sumuštinių su sūriu ir kumpiu. Šalia esančiose ganyklose ganosi karvytės su skambančiais dideliais varpeliais po kaklu. Į šias ganyklas jos atplukdomos laiveliu, truputį panašiu į tą, kuris plukdo turistus. Ir mes matėme, kaip atplaukė visa banda karvyčių ir veršelių ir keliavo į ganyklas, skambindamos savo varpeliais ir varovų ( piemenų? ) lydimos.

Atplaukus iki Saleto, patogiu ir plačiu takeliu tarp kalnų būtina nueiti iki šalia esančio mažesnio kalnų ežero Obersee. Takelis tikrai smagus pasivaikščiojimui, eiti lengva, o vaikams dar lengviau, nes aplink yra pilna didžiulių akmenų, į kuriuos tiesiog būtina įkopti 🙂 . Atsivėręs Obersee ežero vaizdas mane sužavėjo. Neįsivaizdavau, kad gali būti toks lygus tarsi veidrodis vanduo ir jame atsispindintys kalnai.

Mes leidomės į žygį į kitą Obersee ežero pusę iki tos nuotraukoje tolumoje matomos kalnų trobelės. Kelias jau nėra toks patogus kaip iki Obersee ežero, bet nėra sunkus. Takelis veda mišku, kartais atverdamas Obersee ežero vaizdus, grindinį vagoja akmenys ir šaknys.

Viena vieta yra kiek sudėtingesnė, nes reikia perlipti uolą. Tad būtina avėti patogią avalynę ir įsivertinti savo jėgas ir savo vaikų pajėgumą. Lipti reikia gana stačiai, takelio grindinys nelygus. Sugrįžti reikės irgi tuo pačiu keliu – kylant į uolą ir leidžiantis žemyn.

Pakeliui akį džiugina atsiveriantys ežero vaizdai, tad vis norisi sustoti pasigėrėti reginiu ir pasižiūrėti, kiek atstumo liko iki kalnų trobelės.

Atėjus  trobelėje nusiperkame šalto vandens ir prisėdame pasigėrėti šia kelionės akimirka. Čia, šioje ežero pusėje, gerokai mažiau turistų ir tvyro visiška ramybė. Šioje vietoje norisi pabūti ilgiau, čia tarsi sustoja laikas, išsivalo mintys. Tikiu, kad ši vieta yra vienas gražiausių šios planetos kampelių ir esu laiminga už galimybę čia būti. Nuo šios vietos dar galima eiti keletą kilometrų iki krioklio, bet šios atkarpos mes nebenueiname.

Šiais – dviejų gražuolių ežerų – vaizdais atsisveikiname su Berchtesgaden žeme. Ką dar įdomaus čia galima nuveikti, skaitykite šiame įraše. O mes keliaujame susipažinti su Bavarijos sostine Miunchenu.

 

1 mintis apie “Berchtesgaden žemė. Konigssee ir Obersee ežerai

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.