Vokietijoje, Bavarijos alpių kalnuose stovi gražuolė Noišvanšteino pilis (Neuschwanstein). Tai viena gražiausių Vokietijos ir visos Europos pilių, kurią pamatyti svajojau jau seniai. Jos nuotraukų rasite beveik visuose Bavarijos turistiniuose bukletuose,  o šią pilį kasmet aplanko keli milijonai žmonių. Būtent nuo šios pilies mes pradėjome savo savaitės laiko kelionę po Bavarijos žemę.

Pasakų pilimi dar vadinamos Noišvanšteino pilies sumanytojas ir statybų iniciatorius buvo jaunas Bavarijos karalius Liudvikas II. Pilies istorija prasidėjo nuo kitos, taip pat pasaką primenančios – Hohenšvangau pilies ( Hohenschwangau ), kurią pastatė karaliaus Liudviko II tėvas karalius Maksimilijanas II. Dar prieš sukurdamas šeimą, Maksimilijanas išvaikščiojo apylinkių takelius, gražiausiose vietose įrengdamas apžvalgos aikšteles, iš kurių galima pasižvalgyti ir šiandien. Savo žmonai Marie, taip mėgusiai vaikščioti po kalnus, kaip gimtadienio dovaną Maksimilijanas nutiesė tiltą per gilų tarpeklį Pollat. Šiandien nuo šio tilto atsiveria vienas gražiausių vaizdų į Noišvanšteino pilį. Jaunasis princas Liudvikas II savo vaikystę praleido tėvo pilyje. Vaikštinėdavo tėvo pramintais alpių takeliais, žavėjosi slėnių kraštovaizdžiu bei viduramžių legendų motyvais išpuošta Hohenšvangau pilimi. Svajas ir fantazijas dar labiau sustiprino muzika – Liudvikas ištisomis dienomis klausydavosi Richardo Vagnerio operų, sukurtų legendų motyvais, ir tapatinosi su jų herojais. Vos 18 metų, po netikėtos tėvo mirties, Liudvikas tapo Bavarijos karaliumi. Viduramžių pasakų ir muzikos įkvėptas, Liudvikas II ėmėsi statyti savo pasakų pilį – Noišvanštein. Ne kaip karališką rezidenciją, o kaip priebėgą nuo visuomenės, savo slaptą poetišką pasakų pasaulį. Statybos užtruko gerokai ilgiau nei planuota. Liudvikas apsigyveno dar nebaigtoje statyti pilyje, bet taip ir nesulaukė statybų pabaigos. Savo pasakų pilimi pasidžiaugęs mažiau nei pusmetį, buvo paskelbtas neveiksniu ir perkraustytas į kitus rūmus Miunchene. Kur netrukus buvo rastas žuvęs neaiškiomis aplinkybėmis, kartu su savo psichiatru. Tokia istorija svajoklio karaliaus, kurio pasakų pilį lanko milijonai žmonių.

Į karališkąsias pilis galima atvykti dienos ekskursijai iš Miuncheno, atvykstant traukiniu iki Fussen miestelio, o nuo jo autobusu iki pilių. Arba apsistoti šalia pilių esančiuose miesteliuose – minėtame Fussen arba visai pilių papėdėje esančiame Schwangau. Apsistoję čia, galėsite į pilis atvykti anksčiau, kol dar didžiosios minios turistų bus tik pakeliui. Mes apsistojome Schwangau, tad pilys buvo visai čia pat. Automobilių stovėjimo aikštelės yra pilių papėdėje ( kaina 7 EUR dienai ). Netoliese bilietų kioskai, informacija, arklių karietos ir autobusų stotelė. Hohenšvangau pilis yra netoli, reikia truputi pakilti į kalną. O Noišvanšteino pilis yra aukštai ant kalno. Bet viskas paprasta. Nusigauti iki Noišvanšteino pilies yra keletas variantų. 1. Važiuoti autobusu iki Marienbrucke tilto, nuo tilto pasižvalgyti į pilį, tada pėstute leistis žemyn iki pilies. 2. Važiuoti į kalną arklių traukiamu vežimu. Jie stoja netoli pilies, bet dar reikės paeiti pėsčiomis į kalną iki pilies, o jei norėsite iki tilto, tai ir dar aukščiau. 3. Visur eiti pėsčiomis. Mes rinkomės šį variantą. Nėra taip toli ir sunku, tikrai drąsiai eikite. Užtrukome trumpiau nei nurodyta schemoje ir dar pasilakstėme kalnu aukštyn ir žemyn ieškodami iš debesies išnyrančios pilies 🙂 .

Pilių lankymo schema su visais takais.

Rytas mums išaušo visiškai apsiniaukęs, pilis ir kalną dengė tamsūs debesys, iš kurių karts nuo karto pabirdavo sniegas ir šlabdriba. Buvo gal kokie 2 laipsniai šilumos, o tankiame debesų šyde pasislėpusių pilių nesimatė nei truputėlio. Tačiau mes nenusiminėme ir kopėme į kalną, tikėdamiesi, kad užkopę rasime ir pilį. Pilis pasivaidena tarp debesų šydo tarsi vaiduoklis ir vėl pasislepia. Kopiame dar aukštyn iki Marianbrucke tilto.

Prie tilto nutaikykite progą tarp autobusų. Kai atveža autobusą ( atvažiuoja du vienas paskui kitą ), turistai iš jo masiškai būriu traukia ant tilto. Ten kurį laiką pasifotografuoja ir traukia žemyn prie pilies. Išleidę turistus autobusai važiuoja žemyn, sulaukę žalio šviesoforo signalo ( nes vienpusis eismas ). Ta žalia šviesa yra ženklas Jums eiti link tilto, nes turistai iš autobusų jau tenai ir greitai pasitrauks. O kai užsidega raudona – nauji autobusai jau pakeliui į viršų ir naujos turistų masės tuoj okupuos tiltą. Šie patarimai galioja ne turistinio sezono metu (  ne liepą ir rugpjūtį ), kol žmonių dar nėra tiek daug, kad patekti ant tilto nusidriekia nemažos eilės.

Mes ant tilto buvome visiškai vieni. Tiltas yra labai aukštai. Apačioje šniokščia upelis ir krioklys. Aukštis svaigina, o tilto lentos šiek tiek juda. Jausmas lyg kabotum tarp dangaus ir žemės, bet juk taip ir yra 🙂 .

Nuo tilto matėme tik debesų sieną, pilies nei kvapo. Pamenate, rašiau, kad laksčiau kalnu aukštyn žemyn ieškodama pilies? Tai va – mes nusileidome kiek žemyn iki tos vietos, kur stoja arklių vežimai. Ten yra restoranas, kur mes pailsėjome, sušilome, išgėreme kavos, suvalgėme pyrago. Ir tada mums pasirodė, kad dangus šviesesnis. Tuomet vėl skuodėme į viršų iki tilto ( lengva! ). Pakeliui matėsi žemai tarp debesų esanti Hohenšvangau pilis, tad suteikė vilčių. Ir vėl tarpas tarp autobusų, ir vėl mes ant tilto. Ir pilis yra!  Taip, nepamatėme mes tų atvirukinių vaizdų, kur pilis švari ir skaisti, saulės nušviesta. Bet mums patiko ji tokia, kokią mes matėme, ir tikiu kiekvieną kartą  ir kiekvienam ji vis kitokia. Bet magiška ir stebuklinga – tikrai, net didžiausią skepsį iš anksto turėjusį Dalių pilis sužavėjo. Stebuklas buvo jau vien tai, kad ši pilis tokią apsiniaukusią dieną išvis pasirodė.

Ramiai nusileidome nuo kalno ir apsukome ratą aukštyn iki Hohenšvangau pilies, o nuo jos žemyn iki dailaus kalnų ežero Alpsee. Dalis mūsų kompanijos buvo ir Noišvanšteino pilies viduje – irgi labai gražu ir įspūdinga. Į vidų įeinama su grupe bei gidu, ant bilietų nurodo laiką. Turas užtrunka 20 minučių, patiems žioplinėti ir kiek nori grožėtis negalima. Fotografuoti taip pat negalima. Tad spręskite patys, ar norite eiti į vidų. Bilietus turistinio sezono metu patariame rezervuoti iš anksto jų internetiniame puslapyje. Dalis pilies vidaus bei išorės yra restauruojama, daugiau informacijos rasite paspaudę ant šios nuorodos.

Esant giedram orui, verta užkilti į kalnus Tegelberg keltuvu. Tiek kylant keltuvu, tiek nuo kalno matosi gražūs pilies vaizdai. Mūsų gi diena buvo apsiniaukusi, tad nekilome, nes būtume matę tik debesis ir vienas kitą. Pilių zonoje yra restoranų ir kavinių, bet pavalgyti verčiau vykti į Schwangau arba Fussen, po kurį ir šiaip labai smagu pasivaikščioti. Apie jį bei kur skaniai pavalgyti skaitykite kitame Bavarijos įraše, su kuriuo tikiuosi neužtrukti.

Reklama

1 mintis apie “Bavarija. Neuschwanstein ir Hohenschwangau pilys.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.