Nedidelis Tsambika vienuolynas – bažnyčia buvo pastatytas ant aukštos kalvos, nuo kurios atsiveria vienas gražiausių panoraminių vaizdų Rodo saloje. Legenda pasakoja, kad vietinis piemuo ant kalvos viršūnės pamatė šviesą, užlipo pažiūrėti ir rado Dievo Motinos ikoną. Ši ikona kiek anksčiau buvo pradingusi iš vienuolyno Kipre. Salos gyventojai keletą kartų bandė ikoną gražinti, bet stebuklingu būdu ji  vėl sugrįždavo ant kalno Rodo saloje. Taip vieta tapo šventa ir ikonos radimo vietoje buvo pastatytas vienuolynas. Šiandien tai piligrimystės vieta, tikima, kad ji stebuklingai padeda poroms, trokštančioms susilaukti kūdikio.

Einant į Tsambika vienuolyną teks užkopti 300 laiptelių į kalną. Karštą vasaros dieną tai nebuvo taip jau labai lengva 🙂 . Laipteliai gana patogūs, o kad psichologiškai būtų lengviau eiti – yra sunumeruoti. Taip pat yra keletas vietų su poilsio suoleliais. Nors mums labai patogu buvo prisėsti pailsėti ir tiesiog ant laiptelių.

Užkopus radome nedidelę baltą bažnytėlę.  Viduje kvepia smilkalais, pilna degančių žvakučių, o Dievo Motinos koplytėlėje daugybė vaškinių kūdikių figūrėlių ir net tikrų kūdikių nuotraukų. Stebuklas veikia.

Nuo viršaus atsiverianti panorama tikrai verta to 300 laiptelių kopimo. Tad, jei keliaujate po Rodo salą, užkopkite – atsiveriantys vaizdai padės pamiršti, kaip sunku buvo lipti, o gera žinia yra ta, kad lipti atgal buvo visiškai lengva.

Šalia vienuolyno yra Tsambika papūdimys, jis puikiai matosi iš viršaus nuo Tsambika vienuolyno. Tai pats puikiausias ( mano nuomone ) Rodo salos paplūdimys. Platus, smėlėtas, su žydru vandeniu ir tobulai tolygiai gilėjančia jūra. Nors žmonių daug, bet nesijauti esantis minioje, nes paplūdimys platus ir ilgas. Tobula vieta maudynėms, vaikų žaidimams ir pasivaikščiojimams pajūriu.

Septynių šaltinių slėnis – Epta Piges – pavėsinga vieta gražiame pušyne. Čia teka septyni šaltiniai, kurie vasaros metu yra mažučiai, vos trykštantys iš uolų. Šaltiniai sunumeruoti, kad visus surastume. Pagal akmenuotą vagą matosi, kad iki šaltinių teka upelis, tačiau vasaros metu jis išdžiūvęs, kaip ir visos upės Rodo saloje. Likusi tik akmenimis nusėta upelio vaga. Tačiau šaltiniai čiurlena, suteka į upelį, kuris įteka į žmonių suformuotą dirbtinį ežerą.

Iki ežero ėjome požeminiu tuneliu, per kurį teka vanduo. Tunelis yra siauras, žemas ir visiškai tamsus, juo teka vėsus vanduo ir tenka bristi. Tunelio ilgis 186 metrai, taigi teko bristi ne taip ir trumpai ir, prisipažinsiu, einant visokių minčių buvo kilę (žemės drebėjimas… tunelio užgriuvimas… ). Pradėjus eiti, kelio atgal nėra, nes tunelis siauras, juo eini ne vienas ir eismas vienos krypties. Kažkurioje tunelio vietoje yra anga į viršų, kad pasižiūrėtume, kaip giliai po žeme esame. Tai, žinokite, buvome tikrai giliai 🙂 . Sakoma, kad perėjus šį tamsų tunelį yra atjaunėjama ir atleidžiamos visos nuodėmės. Bet nežinau, ar man tai galios, nes tunelyje šiek tiek pasišviečiau telefono lempele – nerimavau  dėl priekyje skuodžiančio savo bebaimio sūnelio.

Važiuojant toliau į kalnus nuo Epta Piges, yra gražus mažutis vienuolynas Agios Nektarios. O prie jo auga didžiulis tuščiaviduris medis, į kurio vidų galima įeiti.

Pasivaikščioję po vienuolyną, kylame toliau į kalnus. Kelias labai vaizdingas, aplink gražūs pušynai ir slėniai. Rodas savo istorijoje turėjo laikotarpį, kai salą valdė italai. Tai buvo tarp pirmojo ir antrojo pasaulinio karo. Jau septynių šaltinių slėnis ir jo dirbtinis ežeras su kriokliu yra sukurtas italų. O važiuojant toliau į kalnus radome kelis italų valdymo laikus primenančius miestelius.

Eleousa miestelio centrinė aikštė. Vienoje pusėje graži atrestauruota bažnyčia. Italų valdymo laikais buvo romos katalikų, o dabar – graikų ortodoksų. O priešais bažnyčią ir šoninėje pusėje – pastatai vaiduokliai, primenantys istoriją. Labai daug šios sienos galėtų papasakoti, o Daliui su sūneliu buvo smalsu pasivaikščioti ir po apleistų pastatų vidų. Vienas jų, esantis priešais bažnyčią, buvo sanatorija, skirta sergantiems plaučių ligomis . O šoninis pastatas su arkomis buvo turgaus ir parduotuvių vieta. Pavažiavus vos keliolika metrų į viršų – vis dar puikiai atrodantis itališkas fontanas.

Nuo Eleousa kelias kyla dar aukščiau į kalną. Aplink vien uolos, dideli akmenys ir pušys. Taip atrodo, tarsi kelias į niekur, jausmas, lyg pačiu uolos pakraščiu važiuotum. Pakeliui, tarp pušų ir akmenų, maža bažnytėlė.

Šis mistiškas kelias mus atvedė į dar vieną italų valdymo laikus menantį miestelį – Profitis Ilias. Vien pušys ir uolos aplink. Dar aukščiau ant uolos vėl pastatas vaiduoklis – buvusi Mussolini vila ir koplytėlė. Miestelio centre pagrindinis pastatas – nuo senų laikų išlikęs, atrestauruotas ir vis dar veikiantis viešbutis, kuris man atrodė tarsi iš senų kino filmų. Gal esate matę klasikinį detektyvinį serialą “Puaro“ ? Va čia puikiai įsivaizduočiau šio serialo herojus. Beje, mačiau vieną “Puaro“ seriją, kur veiksmas vyko Rodo saloje  būtent italų valdymo laikotarpiu.

Pasivaikščioję ir atsigaivinę gėrimais senojo viešbučio bare, labai linksmu serpantinu nuvažiuojame į ramų Apollona kaimelį, kuriame yra kelios  puikiai vertinamos tavernos. Tavernos šeimininkas mus sutiko labai šiltai, patarė ką gardžiausia užsakyti ir mes pavalgėme labai skaniai ir nebrangiai. Netoliese buvo vyninė, kur užsukome padegustuoti vietinių vynuogynų vynų bei šviežio medaus.

Tiek istorijų iš Rodo šį kartą. Beje, ar žinojote, kad drugelių slėnį taip pat atrado italai? Kitoje pasakojimo dalyje nusikelsime į viduramžius ir riterių laikus. Keliausime į salos sostinę – Rodo miestą.

 

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.