Ketvirtame pagal dydį Latvijos mieste Jelgavoje kasmet birželio mėnesį vyksta smėlio skulptūrų festivalis, kuriame įspūdingas smėlio skulptūras kuria menininkai iš įvairių šalių. Tinklaraštininkė Kūtvėla feisbuke pasidalino žinute, kad šiemet festivalio skulptūros bus paliktos ir atviros lankytojams visą vasarą. Tad mes pasinaudojome šia proga ir nuvažiavome į Jelgavą jų apžiūrėti 🙂 .

Pats Jelgavos miestas man patiko ne mažiau nei smėlio skupltūros. Per Jelgavą teka dvi upės – Lielupė ir Driksa, upėse yra kelios salos miesto centre. Pagrindinę Pašto salą ir miesto centrą jungia dailios ir modernios konstrukcijos pėsčiųjų tiltas. Tą šiltą liepos sekmadienį, kai mes lankėmės Jelgavoje, būtent prie upės, jos krantinėse ir saloje virė gyvenimas.

Man patiko, kad gyvenimas verda ne tik sausumoje, bet ir vandenyje. Upėje pilna didesnių ir mažesnių laivelių, taip pat valčių, Kanojų bei vandens dviračių. Visai smagu būtų tokį gyvą upės vaizdą matyti ir aplink Kauno Nemuno salą 🙂 . Dviem aukštais einančioje pėsčiųjų promenadoje palei upę įrengti dailūs 3 metrų aukščio kriokliai.

Aplink Pašto salą yra takas pasivaikščiojimams ir pasivažinėjimams dviračiu, įrengtas puikus paplūdimys, prie tilto yra restoranas, o Rotondoje – puiki kavinukė su gardžiais desertais ir ledais. Čia, saloje, taip pat yra ir smėlio skulptūros.

Prie pėsčiųjų tilto rasite skulptūrą. Tai trečio kurso studentas Jokūbas Cerinis. Jo skėčio rankena stebuklinga – reikia sugalvoti norą, paliesti rankeną ir noras išsipildys. Skulptūros autorius Karlis Ylė buvo įkvėptas studentiškos dainos “ Vakaras vėlyvas ir lietingas, Jelgavoje klaidžioja studentas “… Skulptūra tikrai žavi.

Jelgavos Šv. Trejybės bažnyčios bokštas. Bokšto pirmame aukšte yra turizmo informacijos centras. Kituose aukštuose – muziejus su moderniomis multimedijos ekspozicijomis apie Jelgavos istoriją ir simboliką, pirmuosius Latvijos prezidentus, Žiemgalos tautinio kostiumo raštus. Paskutinėje muziejaus salėje įrengtame terminale galima pasitikrinti savo žinias apie Jelgavą, kurių pasisėmei vaikščiodamas po muziejų. Dalius pabandė išlaikyti šį egzaminą 🙂 , o aš nebuvau tokia atidi faktams .

Paskutiniame, devintajame bokšto aukšte įrengta apžvalgos aikštelė su atsiveriančia puikia Jelgavos panorama. Aštuntame aukšte yra prancūziškas restoranas, kuris mums pasirodė šiek tiek per pretenzingas mūsų kompanijai, tad ledų ėjome į saloje esančią rotondą 🙂 .

Jelgavos pilis yra didžiausia baroko pilis Baltijos valstybėse. Tai buvusi Kuršo ir Žiemgalos hercogų rezidencija, o šiuo metu čia yra įsikūręs Latvijos žemės ūkio universitetas. Pilis kadaise buvusi tikrai labai graži ir įspūdinga, šiomis dienomis yra gerokai aptriušusi. Bet viena pilies pusė apdengta pastoliais, taigi vyksta restauracijos darbai. Kažkada ji bus prikelta naujam gyvenimui.

Na ką, pats laikas eiti apžiūrėti smėlio skupltūrų. Festivalio metu čia vyksta koncertai ir mugės, galima stebėti skulptūrų kūrimo procesą bei laureatų apdovanojimą. Bet žinokit, man tikrai labai patiko, kad atvykome ne festivalio metu. Jokio šurmulio ir masės žmonių, jokio jaudulio kad kažkur pamesi vaiką, kažkur neprieisi, ar kažkas įlindęs ne laiku, sugadins gerą kadrą nuotraukoje. Kokia puiki mintis palikti tas smėlio skulptūras pasigėrėti visai vasarai! Tik įdomu, kaip jos išsilaikė šitaip puikiai, juk vasara buvo su liūtimis ir vėjais.

Šių metų festivalio tema – teatras. Skulptūroms kurti buvo paruošta net 14 tonų smėlio, skulptūras kūrė menininkai iš šešių šalių.

Pirmają vietą komisija skyrė lietuvių menininkui Martynui Gaubai. Jis sukūrė dramblį vaizduojančią skulptūrą “Draugystė“. Labai graži skulptūra

Antroji vieta buvo skirta latvių menininkui Karlui Ilei. Jis sukūrė skulptūrą “Vieniša lėlė“. Irgi puiki. Ir vėl liūdna, kaip ir drambliukas.

Trečioji vieta atiteko menininkui iš Rusijos Aleksandrui Skarednovui – skulptūra “Aktorė“.

Šiaip visos skulptūros tikrai įspūdingos. Gal visai smagu būtų atvažiuoti pažiūrėti ir kitų metų festivalio skulptūrų, kartu suplanuojant nedidelę kelionę Latvijoje 🙂 .

Beje, žiemą, vasario mėnesį, Jelgavoje vyksta ir ledo skulptūrų festivalis. Jei pasitaikys graži žiema, gal visai smagu būtų apsilankyti 🙂 .

Dar noriu pasidalinti apie mums patikusią vietą, kurioje buvome apsistoję nakvynei. Maždaug 6 km nuo Jelgavos esantis viešbutis – sodyba Senlici. Savo teritorijoje jie turi sūpynių parką vaikams, kas mūsų sūneliui buvo pagrindinė šios kelionės “vinis“. Na taip, Jelgavoje jam patiko smėlio skulptūros, dar patiko Studentas Jokūbas ir ledai rotondoje. Bet sūpynės vaikams visada patinka labiausiai 🙂 . Dalis sūpynių yra nemokama, o susimokėjus 4 eurus, galima suptis ant visų po kiek nori kartų. Šalia yra restoranėlis, kur tiekia pusryčius viešbučio svečiams, į tą patį restoranėlį ėjome ir vakarieniauti.

Tai tiek įspūdžių iš Jelgavos. Gal dar atvažiuosime į kitus festivalius 🙂 .

 

Reklama

2 thoughts on “Jelgava ir smėlio skulptūros

  1. Aš į Jelgavą mėgstu nuvažiuoti, ten labai gražu, turizmo infrastruktūra visa sukurta. Šį kartą nespėjau laiveliu paplaukioti, tai rezgu sugrįžimą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s