Labai džiaugiuosi, kad į šios vasaros savaitgalio kelionių maršrutus pavyko įtraukti šį pažintinį taką per pelkę. Pelkės ir jų gamta turi savo žavesio, kuriam nesu abejinga. Tad, planuojant savaitgalio kelionę apžiūrėti Jelgavos smėlio skulptūrų festivalio objektų, šis pažintinis takas buvo kaip tik pakeliui.

Mūšos tyrelio pažintinis takas įrengtas Žagarės regioniniame parke. Jis yra ilgiausias medinis takas Lietuvoje, nutiestas per pelkę, jo ilgis 3,6 km. Skaičiau, kad jį planuoja dar tiesti toliau, aplink visą Miknaičių ežerą, ir ateityje tai bus jau 7 km žiedinis takas. Dabar gi taip pat suvaikštome tuos 7 kilometrus, pirmyn ir atgal. Nes takas vienoje vietoje tiesiog baigiasi. Tiesa yra toliau mažas siauras pramintas takelis tarp aukštų meldų, bet juo eiti nerizikavome.

Kelionė iš Kauno užtruko, o dar iki pat tako teko važiuoti žvyrkeliais. Tad pasivaikščiojimą pažintiniu taku pradėjome pietumis šalia jo 🙂 . Su puikiu vaizdu į lietuviškus laukus.

Tako pradžioje radome apžvalgos bokštą, į kurį pakilus apžiūrėjome pelkę iš aukštai.

Toliau takas vingiuoja per pelkę, kurios augmenija atrodo gana skurdi – samanos, mažaūgės pušaitės, keletas berželių. Informaciniai stendai pasakoja, kad šioje pelkėje veši nemažai saugomų augalų rūšių bei gyvena nemažai retų paukščių. Eiti smagu, nors ir karšta, nėra medžių, kurie užstotų plieskiančią saulę.

Takas atveda prie Miknaičių ežero, kuris yra vienintelis natūralus ežeras Joniškio rajone. Ežeras didelis, apsuptas gaiviai žalios žalumos.

Apėjus dalį ežero, takas vėl veda per pelkę, skurdžią augmeniją pamažu pakeičia vešlesnė. Prieiname koplytėlę, nuo kurios takas jau veda mišku. Miške augalija kitokia, daug mėlynių, pataisų ir paparčių. O taip pat čia mus pasveikina uodai. Laimė, turime purškalą jiems atbaidyti.

Jau nebe lentų, o miško takeliais, galima nueiti iki Tyrelio akmens ir partizanų buveinės. Einant šiek tiek jautėsi, kad žemė netvirta po kojomis, toks kaip ir siūbavimas grunto, kas priminė, kad esame pelkėje. Taip pat aplink zvimbė pulkai uodų ir reikėjo žiūrėti po kojom, nes taką vagoja paviršinės medžių šaknys.

Tad visai gera buvo išeiti iš to miško ir sugrįžti atgal į medinį lentų taką per skurdesnės augalijos pelkę.

Take sugaišome tris valandas, ir nuėjome virš 7 kilometrų. Tikrai rekomenduoju, puikus pasivaikščiojimas.

O mūsų kelias toliau veda į Latviją, kur apsistosime puikiame viešbutuke su antikvariniu atrakcionų parku vaikams ir lankysimės Jelgavoje, kur apžiūrėsime šių metų smėlio skulptūrų festivalio grožybes.

Skaitykite jau netrukus 🙂 .

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s