Paskutinės mūsų dienos Romoje rytas išaušo apniukęs ir lietingas. Bet, patikrinus orų prognozes, lietus numatomas tik ryte, o įdienojus turėtų prasigiedrinti. Šiandien aš norėčiau nuvažiuoti į Tivoli miestelį, esantį apie 30 kilometrų nuo Romos. Jau seniai esu nusižiūrėjusi ten esančią Villa d’Este. Sakiau, jei kada būsiu Romoje, būtinai ten nuvažiuosiu. Taigi negaliu praleisti tokios progos. Mano kompanija nėra labai entuziastingai nusiteikusi mano planui. Bet pažadėjus, kad prasigiedrins, kad ten tikrai bus gražu ( labai tikiuosi! ) ir kad tikrai žinau, kaip ten nuvažiuoti, svarstyklės ima svirti mano naudai. Iš tiesų, būtų kelionės paįvairinimas, desertas ir relaxas visai kitokioje aplinkoje. Romoje pamatėm daug ir, manau, tikrai galime sau leisti išvyką už Romos ribų.

Na, o kol lyja, niekas taip nepraskaidrina nuotaikos kaip gardūs pusryčiai. Mūsų pusryčių kepyklėlė be įvairiausių bandelių  kepa ir nuostabius mažus desertus.

Po pusryčių, kol dar šiek tiek lynoja, keliaujame nusipirkti vaisių į netoli mūsų namų esantį dengtą turgų. Tai vienas didžiausių turgų Romoje – Mercato Trionfale, esantis via Andrea Doria gatvėje.

Apsipirkus ir pasidėjus gėrybes namuose, lietaus jau nebėra ir mes einame į metro. Į Tivoli galima nuvykti traukiniu arba autobusu. Aš pasirenku autobusinį variantą. Pradžioje važiuojame metro iki B linijoje esančios stotelės Ponte Mammolo. Išlipus toje stotelėje, dešinėje pusėje yra mėlynų Cotral autobusų stotis. Netrukus mes jau sėdime mėlynajame autobuse, kuris vyksta į Tivoli. Vairuotojas mus nuramina, kad pasakys, kur reikės išlipti, tad sėdime ramiai ir dairomės pro langus. Važiuojame apie valandą, pradžioje Romos priemiesčiais, paskui autobusas kyla į kalnus pro mažesnius miestelius.

Kalno šlaite įsikūręs Tivoli miestelis antikinės Romos laikais buvo pamėgtas turtingųjų Romos gyventojų. Tuo metu jis vadinosi Tiburas ir garsėjo gražia gamta, tyru oru bei švariu vandeniu. Šiandien galima pasivaikščioti po vienos didžiausių antikinės Romos kurortinių vilų – Villa Adriana – griuvėsius.

Renesanso laikais Tivolyje savo vilas pradėjo statytis popiežiai ir kardinolai. Šiai dienai yra lankomiausios dvi vilos: Villa Gregoriana ir Villa d’Este. Villa d’Este buvo pradėta statyti 1549 metais Pirro Ligorio kardinolui Ippolito d’Este. Ši vila laikoma vienu gražiausių renesansinių parkų Europoje.

Pradžioje pasivaikštome po vilos vidų.

Vidinis vilos kiemelis.

Balkonas. Argi ne puiku būtų tokiame balkone su puikiu vaizdu rytais gerti kavą?

Keliaujame į vilos sodą. Sodas išsidėstęs žemyn einančiomis terasomis, kurių kiekviena vis kitokia, su daugybe įvairiausių fontanų. Čia iš tiesų puiku. Sodas skendi žalumoje, o visur girdimas vandens čiurlenimas veikia atpalaiduojančiai. Pamažu leidžiamės laipteliais bei takeliais žemyn, kaskart atrasdami vis kitokį fontaną, vis kitą vaizdą, atsiveriantį į parką ir į pačią vilą.

Šiame, viename didžiausių parko fontanų, yra vargonai. Ir kas dvi valandas jie groja. Nepraleidome progos pasiklausyti vargonų muzikos akomponuojant vandens čiurlenimui.

Villa d’Este internetinis puslapis, kur rasite visą informaciją apie kainas ir darbo laiką.

Dieną praleidome labai šauniai. Po Romos šurmulio tai buvo tikra kurortinė diena.

Papietavę Tivoli miestelyje, vakarėjant sugrįžome į Romą. Pakeliui link namų, dar sustojome Barberini aikštėje pasižiūrėti Tritono fontano ir mažuliuko, bet labai gražaus, bičių fontano. Dar planuose buvo aplankyti netoli bičių fontano esančią Kapucinų Švč. Mergelės Marijos bažnyčią. Joje yra Kapucinų kripta, kurios meniški papuošimai yra padaryti iš žmonių kaulų bei kaukolių. Bet kaina už įėjimą į šią kriptą mums pasirodė tiesiog plėšikiška. Ir vietoj žmonių kaulų dekoracijų mes užsukome į ledainę pasmaližiauti. Sūnelis labai džiaugėsi šiuo mūsų pasirinkimu.

Pakutinį vakarą Romoje einame vakarieniauti į tą patį restoranėlį, kur šventėme mano gimtadienį. Randame atnaujintą meniu su naujais patiekalais ir labai skaniai pavalgome.

Atsisveikiname su Roma. Amžinuoju miestu, kuris turi begalybę nuostabių dalykų. Dalį jų mes apžiūrėjome ir paragavome. Ar sugrįšiu dar kartą? Būtų smagu, nors vienai dienai. Pasivaikščioti, išgerti puodelį kavos, suvalgyti ledų. O kol kas, jau neužilgo, mūsų laukia dar viena kelionė į Italiją. Skaitantys mūsų tinklaraštį tikriausiai pastebėjo –  esame įsimylėję šią šalį 🙂 .

Sudie, Roma.

 

 

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s