Kokio oro tikėtumėtės, jei vyktumėt į Romą spalio pabaigoje? Taip, žinojau, kad oras – visiška loterija. Tik norėčiau, kad visą savaitę nepiltų lietus. O daugiau – visoks oras bus gerai. Bet šiandieną mes turėjome tai, ko tikrai nesitikėjime spalio pabaigoje. +27 šilumos!

Taigi šį saulėtą ir karštą rytą mes metro atvažiavome iki Flaminio stotelės ir atvykome į vieną didžiausių Romos aikščių – Piazza del Popolo. Į aikštę įeiname pro šiaurinėje pusėje esančius Tautos vartus – kadaise čia buvo miesto riba. Prie vartų – Liaudies Švč. Mergelės Marijos bazilika, pastatyta XI amžiuje, vėliau restauruota Lorenzo Bernini.

Ovalo formos aikštės viduryje stovi 25 metrų aukščio egiptietiškas obeliskas, kuris buvo atgabentas į Romą dar 10 metais prieš Kristų. Aplink obeliską – fontanas su egiptietiškais liūtais, kuriems iš nasrų trykšta vandens srovės.

Kitoje aikštės pusėje yra bažnyčios dvynės – Stebuklingosios Švč.M.Marijos ir Šventojo kalno Švč.M.Marijos. Deja, viena iš jų ( nežinau kuri ), restauruojama ir visiškai uždengta pastoliais.

Aikštės šonus juosia mūrinė siena, taip aikštei suteikdama ovalo formą. Kiekvienoje sienos pusėje yra po fontaną: vienoje Romos deivės, o kitoje – Neptūno fontanas.

Plieskia saulė ir taip karšta, kad sūneliui ( ir ne tik ) labai norėtųsi išsimaudyti kuriame nors fontane ( smagiausia, žinoma, būtų centriniame ). Kol dar taip nenutiko, keliaujame iš Popolo aikštės į Pincio kalvą ir ten esančius Borghese vilos sodus.

Borghese šeima buvo kilusi iš Sienos miesto Toskanoje. Romoje jie  pasistatė savo dvarą su parku. Šiandien tai trečias pagal dydį Romos miesto parkas, užimantis beveik 80 hektarų plotą.

Pavėsingi takeliai, dangų remiančios pušys, fontanėliai ir pati Borghese vila – ši tvanki diena buvo kaip tik pasivaikščiojimui po tokį parką.

Po pasivaikščiojimo parke metro važiuojame iki Circo Massimo stadiono. Nuo ten keliaujame link Tibro upės, per ją vedančio Garibaldi tilto į Trastevere rajoną.

Circo Massimo stadione prieš 2000 metų Romos gyventojai rinkdavosi žiūrėti vežimų lenktynių bei kitų renginių. Šiai dienai iš anų laikų stadiono liko tik kelios laiptų liekanos bei tuščia erdvė, čia rengiami įvairūs koncertai.

Praeiname pro Kosmedino Švč. M. Marijos baziliką. Šioje bazilikoje yra teisybės burna – didžiuliame marmuro skritulyje pavaizduotas barzdotos būtybės veidas pražiota burna. Kieno tai veidas, tik spėliojama – gal dievo Jupiterio. Arba dievo Okeano. Buvo tikima, kad toji burna nukanda ranką melagiams.

Aš trumpam užbėgau į šią baziliką patikrinti tos teisybės burnos. Radau ją ir prie jos nusidriekusią kokių penkių autobusų japonų turistų eilę. Kiekvienas jų fotografavosi įkišęs ranką į teisybės burną. Taigi, man padaryti nuotraukos vien teisybės burnos, galimybių nebuvo 🙂 .

Keliaujame toliau į Trastevere tiltu per Tibro upę.

Trastevere rajonas anksčiau priklausė prastuomenei ir yra vienas seniausių Romos rajonų. Vaikštinėdami painiose gatvelėse rasite daugybę įvairiausių paduotuvėlių, barų ir tratorijų. Rekomenduojama čia apsilankyti vakare, tuomet rajonas atgyja ir šurmuliuoja vietinių ir turistų minios. Mums vaikštinėjant po Trastevere, rajonas buvo ganėtinai ramus. Ir man pasirodė  kažkoks nutrintas, nušnerkštas. Taip, jis išlaikęs senovės laikų dvasią, tai matyt toks ir turi būti. Bet pasivaikščioti klaidžiomis Trastevere gatvelėmis mums patiko. Žinoma, prieš tai prisėdus rimtai užvalgyti, nes nepailsėjus ir nepasistiprinus pasivaikščiojimui jėgų jau niekam nebuvo likę.

Vaikštinėjant Trastevere gatvelėmis.

Trastevere rajono širdis – švč. M. Marijos bazilikos aikštė. Ją puošia fontanas, laikomas seniausiu Romos fontanu, pastatytas dar antikinės Romos laikais. Ir, žinoma, Trasteverės švč. M. Marijos bazilika, seniausia bažnyčia Romoje.

Artėjant vakarui, reikėjo vykti namo, nes mūsų šeimos graikiškoji dalis šiandien išskrenda į Atėnus. Trasteverėje metro nėra, bet žinojome, kad iš čia iki mūsų namų važiuoja autobusas. Čia kilo šiokių tokių bėdų. Autobusų stotelę tai radome be problemų ir autobusas atvažiavo. Bet bilietėlių pas vairuotuoją nusipirkti negalima. Bilietus reikia pirkti kioske. Ne problema, suradome mes ir kioską ( ne, žinoma, ne prie autobusų stotelės ). Ir kioskas turėjo lygiai vieną bilietą autobusui. Nes bilietėliai, žinote, baigėsi. Taigi stabdome taksi, į jį sėda graikai plius mūsų mama. O tie, kurie netilpo, keliauja pėstute. Nes, kaip ir rašiau anksčiau, geriausi ratai Romoje – kojos 🙂 .

Užtai mes dar palepinome save ledais 🙂 .

Grįžtant namo, dar užsukome nusipirkti šio bei to užkąsti ir daugiau šį vakarą jau niekam nebeturėjome jėgų. O be to, reikia išsimiegoti prieš rytojų, juk neisi į Vatikaną pavargęs 🙂 .

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s