Aplankyti populiarujį Anykščių medžių lajų taką knietėjo jau senokai. Bet vis atidėliodavom. Norėjosi ten atsidurti ne savaitgalį, nes buvau prisiklausius apie minias žmonių, ten plūstančių savaitgalio dienomis ir ypač šiltuoju metų laiku. Spalio mėnesį, mano gimtadienio proga, turėjome dvi savaites atostogų. Tad buvo puiki proga darbo dieną nuvykti į Anykščius. Anykščiuose, be lajų tako, yra ir kitokios veiklos, o dar mums atostogos, taigi vykome kelioms dienoms – pramogauti ir pailsėti.

Dvi nakvynes užsakėme Spa Vilnius Anykščiai. Mums patiko. Aplinka atpalaiduojanti ir visiškai atostoginė. Labai skanus maistas restorane ( puikūs naminiai aviečių ledai ). Spa procedūrų neišbandėme, bet kas vakarą eidavome į baseiną ir jacuzzi. Sūnelis plaukiojo pasikrykštaudamas ir nuoširdžiai taškydamasis. Bet lygiai aštuntą mes jau eidavom lauk iš baseino, palikdami kitus viešbučio svečius mėgautis ramybe ( su vaikais į baseiną galima tik iki 20 val. ).

img_8640

img_8638

Anykščių Šv. Mato bažnyčia. Aukščiausia bažnyčia Lietuvoje, bokštų aukštis 79 metrai.

img_8632-1

img_8614-1 img_8599_fotor_collage

Žinoma, ta, kuri bijo aukščio, inicijuoja kopimą į bažnyčios bokštą. Labai aukštai, laiptai permatomi, kojos vos užnešė.

img_8584_fotor_collage

Anykščiai turi puikių pasivaikščiojimo takų, o saulėtomis rudens dienomis pasivaikščiojimas tikras malonumas. Puikus takas eina palei Šventosios upę. O su dviračiais galima nuvažiuoti ir iki Arklių muziejaus Niūronyse.

img_8845-1

img_8854-1

img_8603-1

img_8623-1

img_8616-1

img_8633-1

Lajų taką aplankyti susiruošėme ryte, po gardžių pusryčių mūsų viešbutyje. Nuo Spa Vilnius yra takas per mišką, kuris veda iki pat lajų tako. Bus kokie 3,5 kilometro. Taigi, susiruošiame eiti pėsčiomis. Bus smagu pasivaikščioti, o ir nereiks sukti galvos, kur dėti automobilį, jei kartais jau bus suvažiavę minios lankytojų.

img_8641-1

img_8647-1

Netrunkame prieiti ir lajų taką. Jo bokštas atrodo didingai. Žmonių nėra, automobilių aikštelė tuščia, mes, turbūt, būsime pirmieji lankytojai.

img_8659

Pirmiausiai einame prie Puntuko akmens. Berniukui rūpi, kaip gi tas velniukas, kuris taikėsi akmenį ant Anykščių bažnyčios numesti, šį akmenį pakėlė.

img_8663-1

Nuo Puntuko akmens takelis kyla į viršų ir veda į lajų tako pradžią.

img_8679-1

Perkame lankytojo bilietus ir keliaujame lajų taku. Žengiu susikaupusi. Gerai tai , kad aukštėja pamažu, taigi gali po truputi pratintis prie aukščio. Įrengta saugiai – bortai aukšti, tinklas tankus. Ir žmonių nėra, tai gal gi nenugrius 🙂

img_8684-1

img_8694-1

img_8697-1

img_8699-1

img_8705-1

Panorama nuo bokšto viršaus.

img_8716-1

img_8727-1

O čia mes su sūneliu jau apačioj, du skruzdėliukai 🙂

img_8720-1

Burbiškio dvaras, esantis 8 km nuo Anykščių. Dvaro rūmai, 1853m pastatyti Lietuvos – Lenkijos didikų Venclovaičių giminės, yra restauruoti.

img_8744-1

img_8776-1

img_8778-1

Nuo Burbiškių dvaro sukame link Rubikių apžvalgos bokšto. Šis prie Rubikių ežero esantis apžvalgos bokštas yra 15 metrų aukščio.

img_8786_fotor_collage

Šis bokštas – tikras siaubo filmas turintiems aukščio baimę. Permatomas, skaidrus, trapus, vėjo perpučiamas. Nuotraukoje matosi Dalius su berniuku jau viršuje. O aš… Aš apačioje. Užlipau gal iki pusės jo. Ir tada supratau, kad jis per trapus trims žmonės, jei lipsiu tolyn –  subyrės. Tad, gelbėdama vyro ir sūnaus gyvybes, nusileidau žemyn 🙂 O į viršų užlipti verta. Panorama nuo bokšto viršaus.

img_8801-1

img_8800-1

img_8795-1

Grįžtant į Anykščius sūnelis užmigo pietų miegelio automobilyje. Tad suplanuotas laimės žiburio lankymas grėsė neįvykti. Na ką gi, neįlipau į Rubikių bokštą, tai gal bent laimės žiburį įveiksiu. Palikau vyrą su berniuku automobilyje ir ramiai, be jokio baimės jausmo, užlipau į laimės žiburį.

img_8815_fotor_collage

Dar aplankėme Anykščių menų inkubatoriuje esantį Cosmos paukščių taką. Pramoga trunka gal tik kokias 5 minutes, bet tikrai įspūdinga. Veidrodžių ir šviesų pagalba sukuriama iliuzija, tarsi būtum begalinėse žvaigždėtose visatos erdvėse.

img_8824-1

img_8831-1

Aplankėme ir Arklio muziejų Niūronyse. Apžiūrėjome arklio traukiamas įvairiausias transporto priemones, drožinių ekspoziciją, apsilankėme kalvio dirbtuvėse ir audėjos troboje. Važinėjomės arklio traukiamu vežimaičiu.

img_8859-1 img_8869_fotor_collage img_8892-1

Vežėmės namo ir lauktuvių iš Anykščių – arbatos ir desertinio Anykščių vyno.

img_8937-1

Grįžtant namo pietavome kavinukėje Kavarske, garsioje savo mažučiais koldūnais. Kavinukė mažutė ir senoviška, bet koldūnai gardūs.

img_8935_fotor_collage

Į Anykščius dar sugrįšiu, nes dar liko daug nepamatyta. Kitam kartui norėčiau, kad tai būtų vasara, ir vėl kad būtų ne savaitgalio dienos.

Informacijos apie Anykščius ieškojau čia .

img_8771-1

 

Reklama

2 thoughts on “Anykščiai rudenį

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s