Kelionė į Taliną, pirma diena. Tartu.

Šio pavasario atostogoms norėjome netolimos kelionės automobiliu. Estijos sostinėje Taline aš nesu buvusi. Apie Talino grožį nemažai skaičiau ir girdėjau labai teigiamų ten buvusių žmonių atsiliepimų. Taigi , atostogų kryptis aiški – Estijos sostinė Talinas. Pakeliui pasirinkome aplankyti kitą Estijos miestą – Tartu.

Keliavome pačiame gegužės viduryje, taikydami Daliaus gimtadienį  atšvęsti jau Taline. Keliaujant gegužės mėnesį, turbūt visi tikisi saulės ir šilto oro.Tikriausiai kokį šimtą kartų tikrinome išankstines orų prognozes, pradėdami geras dvi savaites prieš kelionę. Ir taip kiekvieną dieną iki pat kelionės ryto.  Orus mums žadėjo lietingus. Teko nusiteikti, kad lietaus gausime  kiekvieną savo kelionės dieną. Tad į bagažą po skėtį kiekvienam įsidėjome privaloma tvarka. Bet vis dėlto, dar kelionės rytą prisėdau patikrinti, kokią gi turėsime popietę šiandien Tartu. Lietaus šiandienai jau nebežadėjo, o apniukęs dangus ne bėda.

Taigi, ankstyvą rytą, pasikrovę automobilį, išvykstame. Rytas, tiesą sakant, gavosi vidutiniškai ankstyvas. Nes, kai nereikia suspėti į autobusą ar lėktuvą, o kelionės transporto priemonė stovi savame kieme… Likus penkioms minutėms iki suplanuoto išvykimo laiko randi save dar dedančią kažkokią pamirštą smulkmeną į lagaminą, o savo vaiką lakstantį po namus  su pižama. Bet, nepaisant nedidelio užvėlavimo, išvykstame dar pakankamai laiku.

Iki Estijos miesto Tartu mūsų laukia virš 500 kilometrų. Rytas apniukęs, dulkia smulkus lietus. Bet važiuoti smagu, visur gaivi žaluma, žydi sodai, geltonuoja rapsų laukai. Berniukas skaičiuoja karves. Galiu pasidžiaugti, kad mūsų berniukas ilgesnius atstumus automobiliu atlaiko gana neblogai. Bet, žinoma, reikia rasti užsiėmimų. Nes juk įsidėtas chupa chups ledinukas būna išvyniotas dar neišvažiavus iš savo kiemo ( gerai, kad mama turi įsidėjusi atsarginių, kurių prireiks įpusėjus kelionei ). O klausimas – ar dar toli, kada atvažiuosim? – būna užduotas dar neišvažiavus iš miesto ir kartojasi šimtus kartų. Vienas mėgstamiausių žaidimų automobilyje – ko nors ieškoti dairantis pro langus. Karvių, arkliukų, mėlynų mašinų, traktorių. Pirmam pamačiusiam – taškas 🙂

Šios kelionės pradžioje, anksti kėlę, ilgai neištveria ir suaugusieji. Pirmas sustojimas daromas dar neišvažiavus iš Lietuvos – via Baltica kelyje esančioje Statoil degalinėje. Nes labai labai norisi kavos ir bandelių.

Pasikrovę energijos, keliaujame toliau. Įvažiavus į Latviją, dangus vis labiau pilkėja, lietus stiprėja. Galų gale dangų aptraukia taip, kad atrodo ne diena, o vėlyvas vakaras. Lietus pila kaip iš kibiro. Siaubingiausiai lyja. Galiu pasakyti, kad Latviją mes ne pravažiavome, o praplaukėme. Vietomis jaučiausi, lyg ne automobilyje sėdėčiau, o povandeniniame laive. Dangus užtrauktas juodai, be jokios prošvaistės. O juk aš šiandien patikrinau prognozes – Tartu nežadėjo lietaus. Bet iki Tartu likus mažiau nei 200 kilometrų, nei aš, nei visas automobilio ekipažas tuo nebetikėjome. Planus pasivaikščioti po miestą pradedame keisti, svarstydami apie ilgus pasisėdėjimus Tartu kavinėse, pro langus žiūrint į liūtį.

Bet be reikalo mes puolėme į pesimizmą. Įvažiavus į Estiją, lietus pradėjo silpnėti, o prie Tartu nustojo lyti. Taigi pasivaikščiojimo planai lieka galioti.

Pirmiausia įsikuriame savo užsisakytuose dviejų miegamųjų apartamentuose. Pasitinka šeimininkė, apartamentai erdvūs ir tvarkingi, yra viskas ko reikia. Įsikūrę, keliaujame į miestą. Gyvename netoli centro, tad visur keliaujame pėstute. Miesto žemėlapį randame apartamentuose.

Tartu – universitetinis miestas, dauguma jo gyventojų vienaip ar kitaip susiję su Tartu universitetu, kuris yra seniausias Estijoje, įkurtas 1632 metais. Miestas visada pilnas jaunimo ir veiksmo. Tikrai, mums einant link miesto centro, žmonių ir šurmulio vis daugėjo.

Mums pakeliui pirmiausia buvo Toomemagi kalvos. Tai seniausia Tartu miesto dalis. Toomemagi kalvose yra išlikę katedros griuvėsiai. Kadaise buvusi didinga katedra kartu su šalia buvusia tvirtove buvo sugriauta Livonijos karo metu. Toomemagi kalvose yra  Estijos mokslininkų ir šviesuomenės veikėjų skulptūrų bei legendomis garsių tiltų.

Katedros griuvėsiai

Angelų tiltas. Prieš žengiant ant jo, reikia sugalvoti norą ir jis išsipildys 🙂

Mažas akmeninis tiltelis veda į bučinių kalnelį. Pasibučiavusios ant šio kalnelio poros gyvena ilgai ir laimingai 🙂

Paminklas Jaakui Petersonui. Mokslo trokštantis jaunuolis iš vargingos šeimos pėsčiomis atkeliavo iš Rygos į Tartu. Jaunuolis buvo labai gabus mokslams ir atsirado norinčių apmokėti jo studijas universitete.

Karlas Ernstas fon Baeras. Embriologojos pradininkas, pirmasis aprašęs, kaip vyksta žinduolių apvaisinimas.

Nuo Toomemagi kalvų keliaujame į miesto centrą.

Tartu miesto centre pailgos formos Rotušės aikštė, kurioje šį šeštadienį verda gyvenimas. Aikštės puošmena – fontanas, kurio centre – po skėčiu besibučiuojančių studentų porelė. Apie šį fontaną skaičiau tokį prietarą – jei nusiplausi jame rankas, visą gyvenimą daug ir gerai mokysies. Berniuko net prašyti nereikėjo, plovėsi rankas labai nuoširdžiai, jei būtų kas leidę, būtų ir visas išsimaudęs :).

Rotušės aikštėje pilna kavinių, berniukas norėtų eiti į kiekvieną iš jų. Bet dar šiek tiek pasivaikštome po miesto centrą.

Rotušės aikštėje yra pastatas, vadinamas Estijos svyrančiu Pizos bokštu. Dalis pastato pamatų buvo ant senosios miesto sienos, o dalis ant medinių polių, kurie laikui bėgant susmuko.

Smagu pasivaikščioti ir aplink esančiomis gatvelėmis, dar norėjosi surasti ir Tartu universiteto pastatą.

Tėvo ir sūnaus skulptūra

Tartu universitetas

Gražiai dekoruotas vienas iš universiteto pastatų – pro langus žvelgia dėstytojai ir profesoriai.

Ir pagaliau išaušo berniuko laimės valanda ( čia po tos, kai plovėsi fontane rankas ). Prisėdome vienoje iš Tartu kavinių pavakarieniauti ir valgyti ledų. Jaučiuosi labai gerai – vėl kelionėje, vėl pirmas vakaras toli nuo namų, dienos planas pavyko ir stiprus, bet malonus nuovargis tik dabar pasijaučia.