Šiemet kartu su Velykomis atėjo ir pavasaris. Tas tikrasis, kai įkvepi oro ir jauti, kad jis kitoks. Kai saulė šildo taip, kad norisi padėti į šoną pirštines ir šalikus. Tokiomis dienomis norisi vaikščioti miškais bei šlaitais, leisti galvoje pūsti pavasariškiems vėjams. Kad išpūstų visas užsibuvusias per ilgai mintis ir pažadintų iš žiemos miego. Miške žalumos dar beveik nesimato. Bręsta pumpurėliai, žemė padengta pernykščiais lapais. Bet jau čiulba paukščiai ir jauti, kad po tais pernykščiais lapais tikrai bunda nauja gyvybė.

IMG_4543_Fotor_Collage

Trapūs žiedeliai dar tik stiebiasi į saulę, bet jų jau nemažai, tik reikia paieškoti. Žinoma, žmonės taip pat nepatingėjo pažibuokliauti. Aš linkusi palikti žibutes šlaituose toliau mėlynuoti. Juk nuskintos jos žydi labai trumpai.

IMG_4484 IMG_4489 IMG_4492 IMG_4512 IMG_4521 IMG_4545 IMG_4548

Saulės nušviestame miške dar skraidė citrinų spalvos drugeliai. Ne vienas ir ne du. Nutūpdami vos pusei sekundės ir vėl toliau skrisdami,  kažkur labai skubėdami.

Velykinis savaitgalis buvo puikus. Ne veltui sūnelis klausė, kada vėl bus Velykos 🙂

IMG_4439_Fotor_Collage

Beje, Kaunas pasipuošė Velykoms irgi puikiai 🙂

IMG_4583

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s