Atostogos Koso saloje. Penkta diena.

Vakar, būdami Koso miesto uoste, pasidomėjome ekskursijomis laivu į Nisyros salą. Vakare pasiskambinome pasiimtais kontaktais ir rezervavome bilietus šiam rytui iš Kardamenos uosto.

Vulkaninės kilmės Nisyros sala yra mažulytė –  vos 8 km skersmens. Šią vieną mažiausių Dodekaneso salyno salų suformavo ugnikalnių išsiveržimai. Nisyros ugnikalnis yra vis dar aktyvus, tik šiuo metu miegantis. Paskutinis jo išsiveržimas įvyko prieš 700 metų. Į vieną didžiausių ugnikalnio kraterių, pavadintą šv. Stepono ( Stefanos ) vardu, leidžiama nusileisti ir po jį pasivaikščioti. Ugnikalnis ir pasivaikščiojimas po jo kraterį buvo mūsų šios dienos pagrindinė atrakcija. Bet ir pati Nisyros salelė man labai patiko. Ši mažulytė apvalios formos salelė turi savo sostinę (labai gražiu pavadinimu – Mandraki) su 660 gyventojų. Be sostinės saloje yra dar trys kaimeliai – Paloi ( 239 gyventojai ), Nikia ( 61 ) ir Emporeios su vos 27 gyventojais. Mes lankysimės tiktai sostinėje ir, žinoma, ugnikalnyje. Į ekskursijos paketą įeina plaukimas laivu pirmyn atgal, važiavimas autobusu į ugnikalnį ir atgal.  Ir dar turėjome laisvo laiko salos sostinėje.

Taigi po pusryčių savo viešbutyje atvykstame į Kardamenos uostą. Prie mūsų laivo būriuojasi nemažas būrys ketinančių plaukti. Tiesą sakant, būrys toks nemažas, kad atrodo, jog tikrai visi norintys netilps į dviaukštį laivą. Kuriame, beje, pasižiūrėjus nuo kranto, laisvų vietų nėra – jis jau pilnas anksčiau atvykusių. Bet gi neįleistų, jei vietų nebūtų, tiesa? Tad gauname savo bilietus ir lipame į laivą. Mūsų nemažai šeimynai rasti vietų visiems kartu nepavyksta, bet visi gauname sėdimas vietas – aš su vyru ir sūneliu pirmame aukšte, o sesuo su vyru ir mama – antrame. Plaukimas neprailgsta, žvalgomės į tolstančią Kardameną ir Koso salos krantus, o jau neužilgo matosi ir Nisyros sala, ir sostinės Mandraki uostas.

Išplaukiame iš Kardamenos uosto.

IMG_2550

Plaukiame, jūra visiškai rami.

IMG_2557

Nisyros sala

IMG_2692 IMG_2563

Atplaukus į Nisyros salos sostinės uostą, iš karto keliaujame į autobusą, kuris mus veš į ugnikalnį. Laivų į salą atplaukė ne vienas, autobusų taip pat daug. Autobusai sunumeruoti, tereikia susirasti savo numerį. Pajudame link ugnikalnio. Vingiuotas kelias kyla vis aukščiau ir aukščiau į kalnus. Kuo aukščiau kylame, tuo keliukas siaurėja, posūkiai staigėja. Serpantinas tikrai verčia užsimerkti turinčius aukščio baimę. Tad kuo toliau, tuo mažiau žiūrėjau pro langą. O pro jį matėsi tikrai nebloga panorama ir pats ugnikalnio krateris. Aš tuo tarpu buvau užsimerkusi arba žiūrėjau į autobuso sėdynes ir galvojau apie tai, kad vairuotojas kasdien važiuoja šiuo keliu turbūt jau ne vienerius metus, ir autobusas mūsų ne vienintelis, ir kelias tas pakankamai saugus…

Atvykus į vietą iškart pajutome stiprų sieros kvapą, kylantį iš ugnikalnio. Pirmą kartą “gyvai” matau ugnikalnio kraterį. Žmonės jame lyg skuzdėliukai. Tokie ir esame, palyginus su gamtos stichija.

Kraštovaizdis prie ugnikalnio.

IMG_2574

Ugnikalnio krateris.

IMG_2569 IMG_2570 IMG_2577

Leidžiamės žemyn į kraterį.

IMG_2579 IMG_2580 IMG_2584 IMG_2586

Karšta, bet ne nuo saulės, o nuo karščio, kuriuo alsuoja tas krateris. Sieros kvapo karštis, įkaitusi žemė, vietomis kylantys garai iš žemės. Kažin, ar dar kada teks vaikščioti veikiančio ugnikalnio krateryje. Tikiuosi jis dar miegos kurį laiką, tas ugnikalnis.

IMG_2600 IMG_2599

Pasivaikščiojus po kraterį, visus užkaitusius ir beveik sieroje išvirtus, autobusas greitai ir saugiai parvežė atgal į Mandraki. Tada turėjome laisvo laiko pasivaiščioti po salos sotinę.

Iš uosto keliaujame gilyn į miestelį. Po kraterio labai norisi prisėsti bei atsigaivinti vėsiais gėrimais, šiek tiek atsipūsti. Kavinukių ir tavernų miestelyje netrūksta, tad greitai įsikuriame terasoje su vaizdu į jūrą šiek tiek atsigaivinti.

IMG_2617IMG_2613_Fotor_Collage

Atsigaivinę ir pailsėję, vaikštome Mandraki gatvelėmis. Mažos salelės – žavi mažytė sostinė. Siauros gatvelės, balti namukai, spalvotos langinės, vazonėliai, gėlės, balkonėliai. Katinai, snaudžiantys saulės atokaitoje. Kad miestelis būtų toks žavus, valdžia yra įvedusi tam tikras statybos ir apdailos taisykles. Langinės ir durys turi būti medinės ir dekoruotos rankomis. Namai ne aukštesni nei 2 aukštų ir panašiai.

IMG_2688_Fotor_Collage

IMG_2646_Fotor_CollageIMG_2615IMG_2688_Fotor_Collage02

Ant uolos matosi baltas Panagia Spiliani vienuolynas, kurį visi salos aprašymai rekomenduoja aplankyti.

IMG_2642 IMG_2640

Bet mes į vienuolyną nebenueiname. Karšta, reikia aukštai kopti, o sūnelis pavargęs, tad tektų jį nešti. Tad pasukame kitu keliu, kur randame akmenuotą paplūdimį ir pasiliekame jame maudynėms. Krantas gana greitai gilėja, dugnas akmenuotas, prie kranto lūžta bangos. Tad įlipimui į jūrą labai praverčia maudymosi batai.

IMG_2652 IMG_2653 IMG_2669 IMG_2660

Po maudynių keliaujame siauromis Mandraki gatvelėmis į uostą. Pakeliui sūnelis primena, kad šiandien pamiršome papietauti. Laiko prisėsti pietums nebeturime, tad perkame maistą išsinešimui. Uoste mūsų laukia laivas. Šį kartą gauname vietas susėsti visi kartu ir pavargę, bet pilni įspūdžių, plaukiame atgal į Koso salą.

Pamojame tolstančiai žavingai Nisyros salai.

IMG_2695

 

Reklama

One thought on “Atostogos Koso saloje. Penkta diena.

  1. Nuostabi ir graži Koso salos gamta, tikrai traukia turistus. Bet dabar čia per daug problemų su tais migrantais. Labai daug jų Koso saloje. O ir skrydžiai į Koso salą labai atpigę, bet grynai dėl to, kad labai suprastėjo sąlygos turistams. O gaila..

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s