Atostogos Koso saloje. Ketvirta diena.

Šiandien po pusryčių važiuojame į ant kalvos išlikusius viduramžių pilies griuvėsius – Antimachia Castle. Išlikę pilies gynybinės sienos, keletas pastatų fragmentų, taip pat kelios mažulytės bažnytėlės. Kalvos viršūnėje košia iš koto verčiantis bei visas šukuosenas akimirksniu išdraskantis vėjas. Vietovė labai išdžiūvusi, vos viena kita kruopelytės žalumos. Prie įėjimo pasitinka tautiniu kostiumu pasipuošęs graikas, kuris siūlosi fotografijai. O paskui už ją prašo atlygio. Apie jį buvau iš anksto pasiskaičiusi ir įamžinti jį nuotraukoje man kažkodėl nesinorėjo.

Antimachia pilies griuvėsiai ir panorama atsiverianti nuo jų.

IMG_2329

IMG_2359 IMG_2357 IMG_2353 IMG_2328

Bažnytėlės.

IMG_2330 IMG_2331_Fotor_Collage

Vaikštinėjant pilies griuvėsiais, einant tomis storomis gynybinėmis sienomis ant uolos krašto ir pučiant baisulingam vėjui, tikrai nesijaučiau labai saugiai. Tad buvau labai atsargi ir rimtai nusiteikusi. O sesuo leido sau vėl bandyti mano sveikatą nesuprasdama, kodėl nuo to man galėtų sustoti širdis :). Argi galima ramia širdimi fotografuoti tokį vaizdą?

IMG_2358

Mes su vyru (kaip vyresni bei protingesni) elgėmės kur kas atsargiau 🙂

IMG_2365 IMG_2371

Su vėjo išpūstomis galvomis bei šukuosenomis ir vos nenugarmėję nuo uolų, važiuojame į kur kas ramesnę vietą. Važiuojant nuo Antimachia link Kefalos, yra mažytė rodyklė ” Plaka”. Link jos jau važiuojame siauresniu keliuku į mišką. Plaka – tai laukinė pušų giraitė, kurioje gyvena povai ir katinai. Pasakojama, kad kažkada žmogus atvežė į šią giraitę jam nereikalingus povus. Jie sėkmingai išgyveno, gausino giminę, prie jų prisijungė niekieno katinai ir dabar sėkmingai visi toje giraitėje gyvena. Ir traukia turistus :). Turistai čia ypač laukiami su vaišėmis. Vaišėmis – balta duona/batonu – pasirūpinome iš anksto Carrefour prekybos centre. O taip, jie tikrai mėgsta batoną. Ir povų ten tikrai daug. Taip pat ir katinų. Kai kurie povai labai drąsūs ir batoną bandė patys pasiimti tiesiai mūsų sūneliui iš rankų. Pramoga tikrai smagi ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

IMG_2407 IMG_2427 IMG_2432 IMG_2440

Pamaitinę povus, grįžtame į savo viešbutį, kur bare papietaujame ir mes patys. Truputi pailsėję, išvažiuojame į Koso miestą. Didžiausias salos miestas Kosas yra salos sostinė ir pagrindinis salos uostas. Palikę automobilį netoli uosto, einame uosto krantine. Iš čia matosi ir Turkijos krantai, kurie yra visai netoli nuo Koso salos. Koso uosto pakrantė, o taip pat ir pagrindinis įėjimas į miestą prie miesto vartų mūsų apsilankymo metu (o tikiu – ir dabar) buvo pilna pabėgėlių palapinių. Ir, deja, gerokai jų prišiukšlinta. Nenorėjau daug fotografuoti, gerbdama jų privatumą, tad nuotraukų iš Koso uosto turiu nedaug. Iš Koso uosto  vykdomos ekskursijos į netoli esančias salas bei Turkijos Bodrumo kurortą. Uoste pasidomėjome dėl ekskursijų bei pasiėmėme keletos laivų atstovų kontaktus.

Koso uosto krantinė ir tolumoje Turkijos krantai.

IMG_2445 IMG_2446

Koso miesto vartai ir gatvė iėjus pro juos.

IMG_2447 IMG_2448

Svarbiausi Koso miesto lankytini istoriniai objektai išsidėstę labai netoli vienas nuo kito, visur lengva apeiti pėstute. Istorijos mėgėjai tikrai čia ras ką patyrinėti ir visą dieną.

Mes pirmiausia aplankome Hipokrato medį, kuris yra visai prie miesto vartų. Koso sala yra Hipokrato, žymiausio antikinės Graikijos gydytojo, gimtinė. Hipokrato medžiu yra laikomas senas platano medis. Pasakojama, kad prieš 2400 metų Hipokratas mokė savo studentus būtent šioje vietoje, slėpdamasis nuo karštos saulės po platano medžiu. Dabartiniam šioje vietoje augančiam platanui 500 metų.  Medis tikrai senas, didelis, paramstytas, kad nuo senatvės nenulūžtų.

IMG_2452 IMG_2457

Žvilgsnis į Koso uostą ir gatvę nuo miesto vartų.

IMG_2458 IMG_2459

Koso miesto pilis – Neratzia pilis, pastatyta šv. Jono ordino riterių gynybai nuo otomanų. Visą lankomą teritoriją supa pilies sienos, kuriomis galima apeiti ratu ir pasižvalgyti. Nuo čia atsiveria graži panorama į jūrą, matosi gretimų salų bei Turkijos krantai. Pačios pilies likę tik sienų bei pamatų griuvėsiai, kolonų fragmentai. Teritorija nemaža ir tikrai smagu pasidairyti. Įėjimas į pilį mokamas.

Nuotraukos iš Neratzia pilies.

IMG_2463 IMG_2462 IMG_2465 IMG_2470 IMG_2475 IMG_2478 IMG_2486

Senovinių griuvėsių bei istorijos mėgėjai dar turėtų apsilankyti senovės Odeone – tai vieta, skirta muzikiniams ir teatro renginiams. Vėliau Odeoną iš graikų perėmė romėnai ir ten vyko gladiatorių kautynės. Taip pat archeologinių atradimų vietoje – senovinėje Agoroje.

O mes keliavome pasivaikščioti po Koso senamiestį. Prieiname miesto aikštę, kurioje yra turgaus pastatas, mečetė Defterdar musulmonų šeimoms. Eidami toliau, praeiname ortodoksų bažnyčią, pavadintą šv. Paraskev vardu. Koso senamiestis labai jaukus. Grįstos gatvelės vinguriuoja tarp baltų namų, pilna suvenyrų krautuvėlių, tavernų ir kavinukių. Vienoje suvenyrų parduotuvėlėje dirbanti mergina pasisveikina lietuviškai. Graikijoje gyvena nuo mažų dienų, bet vis dar puikiai kalba lietuviškai. Prisėdame kavinukėje, kur mus aptarnauja taip pat lietuvaitė – už graiko ištekėjusi ir jau keletą metų Kose gyvenanti mergina.

IMG_2490 IMG_2492 IMG_2494 IMG_2495 IMG_2498

Toliau šios dienos programoje mūsų laukė saulėlydis ir vakarienė Zia kaimelyje kalnuose. Kelias į Zia kaimelį vingiuoja kalnais į viršų. Atvažiuojame jau saulei besiruošiant leistis. Zia kaimelis traukia turistus savo autentiškais mėlynai baltais nameliais, siauromis gatvelėmis bei panorama ir saulėlydžiu. Tad turistų čia vakare tikrai daug. Atvykę automobiliais ir autobusais. Parkinge prie kaimelio vietos mūsų automobiliams  nelabai yra. Gerai, kad sesuo su vyru važiuoja pirmi, ir nuvažiuoja giliau į kaimelį. Ten surandame, kur prisiparkuoti. Zia gatvelės užpildytos suvenyrų parduotuvėlėmis ir tavernomis. Pagrindinė žmonių masė apžvalgos aikštelėje laukia saulėlydžio. Mes, sesers iniciatyva, pirmiausia užsisakome staliuką jų rekomenduotoje tavernoje su puikia lauko terasa (taverna Oromedon). Nes paskui, saulei nusileidus, tikrai nebegausime vietų. O tada jau galime ramiai pasivaikščioti ir palydėti saulę. Aš truputėlį blaškiausi: norėjosi paklaidžioti siauromis Zia gatvelėmis, o kartu buvo baisu pražiopsoti saulėlydį. Taip ir puldinėjau tai šen, tai ten, apžvalgos aikštelėje žmonių daug, kelis kart pamečiau saviškius, paskui vėl atradau. Palydėję saulę, ėjome vakarienės. Vakarienė buvo puiki. Iš to skanumo ir alkanumo pamiršau nufotografuoti, prisiminiau, kai jau lėkštės buvo pustuštės. O berniukui desertą – ledus – atnešė papuošę fejerverku (žvake-fontanu). Berniukas buvo sužavėtas. Klausė, ar šiandien jo gimtadienis :).

IMG_2539_Fotor_CollageIMG_2537_Fotor_Collage

IMG_2545 IMG_2511 IMG_2513 IMG_2526

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s