Kelionė į Italiją. Sorano, Pitigliano, Sovana, Terme di Saturnia

Išaušo nuostabus saulėtas rytas kaime. Paukšteliai čiulba, iš lauko kvepia gaivia vėsa. Mums pusryčiai nuo 8:30 iki 10 val. Nutarėm eiti jau 8:30, kad anksčiau pradėt dieną. Tačiau! Daliaus telefonas, kuris yra ir mūsų žadintuvas, naktį nutarė persiprogamuoti ir persijungti į kitą laiką. Ir mes atsikėlėme visa valanda anksčiau nei planavome. Žinoma, tai pastebėjome, kai jau buvome po dušo ir susiruošę eiti pusryčiauti. Bet, kaip sakoma, anksti kėlęs, nesigailėsi. Išeinu pasivaikščioti. Nerealus rytas…Patekėjusi saulė nuspalvina Toskanos peizažą gaiviom spalvom, maloniai vėsu, oras tyras ir kvepia kaimu, o nuo kalvos į slėnį, visa baubdama, leidžiasi didžiulė avių banda.

P1100809

Pusryčiai čia puikūs. Supratau, kad svorio numesti šioje kelionėje tikrai nepavyks..Kaip ir rašiau anksčiau, pusryčius italai valgo saldžius. Miestuose tai buvo tiesiog bandelė. Bet mes esame kaime. Namuose kepti pyragai bei keksai. Bandelės. Naminės uogienės. Didžiulis puodelis cappuccino kavos. Virtuvėje sukasi šeimininko Luca mama, tik itališkai kalbanti moteris, ūkiška, su prijuoste, vis pasižiūri ar niekam nieko netrūksta. Virtuvė pas ją didžiulė, su puikia įranga tarsi geram restorane.

Po sočių pusryčių išvažiuojame. Maršrutą susidėliojome vakar vakare. Prie vyno taurės :). Važinėsime visą dieną, ir šiandien  navigacija mūsų nepavedė, puikiai dirbo savo darbą. Pakeliui grožimės aplinkiniais vaizdais, Daliui kiek sunkiau, nes jam tenka vairuoti. Keliukai siauri, vingiuoti, įkalnės ir nuokalnės, tad negali atsipalaiduot, mes nepratę prie tokių kelių. O vaizdai aplink tikrai džiugina akis. Kalnai ir slėniai, maži miesteliai tarp kalnų ir visur gaivi žaluma.

P1100824

P1100827

P1100828

P1100831

P1100837

 

Šios dienos mūsų kelionės tikslas – seni etruskų miestai. Etruskai – viena iš senovės pasaulio civilizacijų, gyveno pirmajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą, dabartinėje Toskanos teritorijoje.Vulkaninės kilmės tufo uolas, kurios yra Toskanoje, etruskai naudojo kaip statybinę medžiagą savo miestams, tad jie tarsi iš uolų išdygę. Kai kuriuos miestus jungia tufo uolose iškirsti tuneliai ir keliai. Sorano – pirmasis mūsų aplankytas etruskų miestas. Važiavome vingiuotu kalnų keliuku į viršų ir staiga už posūkio atsiveria Sorano vaizdas

P1100839

P1100842

 

Vaikštome siauromis senutėlėmis gatvelėmis. Kylame laipteliais aukštyn, leidžiamės žemyn, kai kurie namai apleisti, kai kurie gyvenami. Kai kur yra gilios tamsios skylės – angos, gal į kokį požeminių tunelių labirintą? Tame miestelyje tikrai net kvepia tokia bauginančia senove…drėgme..Kartais vienai nuklydus į kokią siaurą visiškai tuščią gatvelę net buvo šiek tiek nejauku.

P1100849

P1100850

P1100852

P1100854

P1100857

P1100859

P1100866

P1100871

P1100873

Važiuojame į kitą etruskų miestą, Pitigliano, išdygusį ant aukštos uolos. Neradę kur pastatyti automobilio, pravažiavome jį, bet ir labai gerai. Nes kelias mus nuvedė ant senovinio akveduko, nuo kurio Pitigliano panorama atsiveria visu grožiu. O sugrįžę jau radome atsilaisvinusią vietą pastatyti automobiliui.

P1100885

P1100889

P1100892

P1100899

 

Vaikštome po Pitigliano. Niekur neskubėdami, grožėdamiesi senoviniu miestu. Jis didesnis. Ne toks bauginantis. Gyvenimiškesnis. Daug daugiau žmonių. Nusiperkame po picos gabaliuką ( nediduką 🙂 ), suvalgome prisėdę ant suoliuko. Šiandien vakare mūsų laukia šeštadieninė vakarienė sodyboje. O žinant kokiais jie vaišina pusryčiais, į vakarienę norisi sugrįžti alkaniems. Na ir, mes nebūtume mes, jei nesurastume tame Pitigliane vyninės :), kur nusiperkame baltojo Pitigliano vyno.

P1100900

P1100904

P1100908

P1100910

P1100912

P1100915

P1100916

P1100920

P1100897

P1100922

 

Sovana – trečiasis etruskų miestas. Man jis pasirodė mažiausias, tačiau pats jaukiausias. Gal dėl tų daugybės gėlių vazonėlių, kuriais išpuoštos jo gatvelės. Gal dėl to, kad jis kažkoks…šiuolaikiškesnis. Gal dėl mažutės akmeninės katedros Duomo, kurios viduje taip jauku, vienuolių giesmės groja. Tuščias ir ramus miestelis buvo. Gal siesta? Visi ilsisi? Ir ten buvo vyninė 🙂 Ir raudonasis Sovanos vynas :).

P1100924

P1100925

P1100926

P1100928

P1100934

P1100935

P1100936

P1100929

P1100944

P1100949

P1100953

P1100956

 

P1100943

P1100938

P1100959

 

Na miestelių šiandienai jau užteks. Toskanos vulkaninė žemė turi ne tik iš uolų išdygusių etruskų miestų, akį džiuginančių kraštovaizdžių, bet ir natūralių terminių baseinų. Į vieną tokių – Terme di Saturnia – mes ir  važiuojame. Šiandien šeštadienis, nėra labai tinkama diena, nes labai daug žmonių. Bet  mums labai pakeliui. Nuo pagrindinio kelio link Saturnijos baseinų veda šalutinis nedidelis keliukas. Ir prie jo ženklas, akivaizdžiau net nebūna – Plyta. Bet – visi važiuoja pro ją, tik mano Dalius ne. Matosi ir karabinierių automobilis. Iš Daliaus suprantu, kad jei neisiu aiškintis padėties ( daugiau mašinos parkuoti nėra kur ), tai maudynių šiandien neturėsiu. Taigi, einu pas tuos karabinierius. Klausiu, kaip privažiuot, kur prisiparkuot. Jie ramiai paaiškina, sukite į tą keliuką, ten rasite aikštelę. Įsukame pro tą plytą, keliuko gale, dešinėje, didžiulis parkingas. Tai kam gi ta plyta??? Na, nesvarbu. Saturnijos versmės – tai natūralus geoterminis šaltinis, kuris suformavo kaskadas ir ežerėlius – baseinėlius. Vandens temperatūra 37 laipsniai ir jo kvapas prisodrintas sieros. Galima išsitepti ir gydomuoju purvu, ką ne vienas italas ir buvo padaręs :).

P1100964

P1100971_saturnija

Po maudynių siera “kvepiančiame“ vandenyje, atsigavę ir pagydyti, važiuojame namo. Dar turime spėti nusiprausti sierą bei persirengti vakarienei. Pakeliui namo vaizdai vėl džiugina akis.

P1100975

P1100989

P1100995

P1110002

 

Vakarienė Toskanos kaime, Bonello sodyboje, prasideda lauke. Stebime saulėlydį, šeimininkas visiems įpila prosecco, ant nedidelio staliuko padėta užkandžių – alyvuogių ir skrebučių su alyvuogių aliejum. Mūsų 20 svečių. Saulei nusileidus, einame į vidų, sėdame prie stalų. Gėrimai – raudonas namų vynas ir vanduo. Kiekvienam atnešama lėkštė su užkandžiais – skrudinta duonelė su įvairių rūšių užtepėlėm, kumpis ir sūris. Ant stalo dubenėliai su sodyboje užaugintom pupom ir ridikėliais. Po užkandžių skanaujame daržovių sriubos, kurią aš pavadinčiau greičiau troškiniu o ne sriuba, tokia sodri ir tiršta. Po sriubytės – rankų darbo makaronai su tradiciniu to regiono padažu. Nuostabūs…. Toliau kiekvienam atnešama po didelę tuščią lėkštę, ant stalo pastatomi dubenys pupelių, troškintų su pomidorais. Ir šeimininkas įneša didžiulį padėklą keptų kiaulienos šonkauliukų ir dešrelių, prineša kiekvienam įsidėti. Mėsytė minkšta, aromatinga, sultinga. Labai labai skanu. Taigi… Ko gi dar laukti po viso šito? Žinoma, deserto. Nurenkamos lėkštės. Kiekvienam atnešama po didelę tuščią lėkštę, ant stalo atkeliauja dubenys su salotomis. Mes susižvalgome… Dar ne desertas?? Ir įeina šeimininkas su dideliu padėklu keptos jautienos, pjaustytos plonytėmis juostelėmis, vidury rausva, šiek tiek su krauju. Pasakiškai skani, minkštutėlė, tirpsta burnoje. Ir jau tada tikrai atėjo metas desertui. Pyragas su braškėmis ir lengvu kremu. Espresso kava. Ir gėrimai – limoncello, grappa ir vietinės gamybos žolelių užpiltinė. Tokia vakarienė Toskanos kaime, kur sakoma – gyveni tam, kad valgytum :).

P1110015 vakariene

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s