Kelionė į Italiją. Toskana.

Šiandien po pusryčių susipakuojame daiktus ir jau su lagaminais iškeliaujam iš mūsų viešbučio. Einame į automobilų nuomos punktą, kur jau iš anksto internetu esame išsinuomoję automobilį likusiam kelionės laikui. Jį atiduosime jau oro uoste prieš skrendant namo. Mūsų pasirinktas viešbutukas Florencijoje yra labai geroje vietoje – netoli traukinių stoties, į kurią atvykome, netoli centro, ir netoli gatvės, kur įsikūrę dauguma auto nuomos punktų. Tad gana greitai nueiname pėstute. Tikrai toje gatvėje, beveik vien auto nuomos agentūros. Ateiname nurodytu adresu į savo nuomos kontorą, o ten – langai laikraščiais uždengti – akivaizdu, kad pastatas remontuojamas ir jokios agentūros ten nebėra. Truputį pradedu panikuoti. Jokio laiško, perspėjimo iš agentūros mes negavome. Užeiname į šalia esančią agentūrą, kur mums nurodo eiti į greta esančią požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Tenai, laimė, ir randame mūsų kontorą. Sutvarkome dokumentus, paklausiame kaip išvažiuoti iš Florencijos, kad nepapulti į Zone trafico limitato, mums pabraižo žemėlapyje. Zone trafico limitato – istorinis miesto centras, kur galima įvažiuoti tik turint išsipirkus leidimus. Gatvėse yra ženklai , žymintys tą zoną, bet gali jų ir nepastebėti. Įvažiavus, tave užfiksuoja specialūs automatai. Ir jau gerokai vėliau tavo auto nuomos agentūrai atsiunčia tau skirtą baudą ( apie 150 eurų ), kurią auto nuoma sėkmingai nuskaičiuoja nuo tavo kredito kortelės, dar pridėdama administracinį mokestį.

Taigi, gauname mašinytę Renault Clio, naujutėlaitę, ir išvažiuojame. Išvažiuoti pirmą kartą svetimoj šaly, dideliam mieste yra stresas. Italai nėra labai tvarkingi ir kantrūs vairuotojai, gatvėse pakanka sumaišties, eismas intensyvus. Ir, žinoma, mūsų navigacija ( naudojamės esančia Daliaus telefone ) nebepagauna nei vieno palydovo, nieko nerodo ir nekalba. Dalius vairuoja ir žiūri į kelią, o aš žiūriu į žemėlapį. Ir į ženklus. Vienoj vietoj tenka stabtelėti, pasigaunu pro šalį einantį italą pasiklaust. Jis kalba tik itališkai, bet ką darysi, man reikia kelio, taigi susišnekame. Ir pagaliau išvažiuojame iš Florencijos. Jau gerokai už miesto, kelyje link Sienos, atsigauna ir mūsų navigacija. Važiuokite tiesiai – iškilmingai pareiškia ji.

Palikome didingą ir puošnią Toskanos sostinę ir važiuojame tolyn į Toskanos  platumas. Kokią tikėjausi pamatyti Toskaną planuodama kelionę? Žalias kalvas, kiparisų giraites, išpuoselėtas sodybas, alyvmedžių ir vynuogių laukus. Ir važiuojant pačią pirmą dieną, tokią ją, Toskaną ir matau.

P1100775

P1100785

P1100821

P1100816

Esame užsakę kambarį agriturizmo sodyboje, Toskanos viduryje. Ten apsistosime savaitei ir skirsime ją poilsiui, pasivažinėjimams po apylinkes, vietinio vyno ir maisto ragavimui, tinginiavimui, gamtos grožiui.

Atvykstame į sodybą , įvažiavimą puošia kiparisai.

P1100819

P1100791

Mus pasitinka sodybos šeimininkas Luca, viską aprodo, duoda apylinkių žemėlapį ir patarimų ką aplankyti, kur skaniai pavalgyti.

Sodyba graži, išpuoselėta, tikrai labai jauku, aplinkui pasakiški vaizdai, ir labai džiaugiuosi, kad čia praleisime visą savaitę.

P1100793

P1100820

P1100784

P1100777

Mūsų kambarys ( tiksliau gal pavadinti apartamentai ) turi atskirą įėjimą, miegamajį, virtuvėlę, dušą, viską ko reikia patogiam poilsiui kaime.

P1100772

P1100787

P1100790

Įsikuriame ir einame į kiemą prie baseino. Pailsėti, paplepėti, pasimėgauti nuostabiais vaizdais ir kaimo ramybe. Diena labai šilta ir saulėta, tad ir pasideginame.

Pavakare išvažiuojame į artimiausią nediduką miestuką – San Quirico D’Orcia. Visai netoli, tik 4 km, ir mes jau vietoje. Nedidukas miestelis ant kalvos, jo centrą juosia miesto siena. Automobilį paliekame stovėjimo aikštelėje ( nemokama ) prie miesto sienos, ir einame į miestuko centrą. Čia nuostabu – tikras viduramžių miestukas, ramu, jaukios gatvelės, nedidukė miesto aikštė ir bažnyčia. Smagu pasivaikščioti.

P1100803

P1100798

P1100797

P1100799

P1100800

Norime surasti kokią parduotuvėlę nusipirkti vandens bei sulčių parsivežti į savo sodybą. Yra saldumynų kepyklėlė, vyno parduotuvėlė ( jos, žinoma, mums taip pat reikia ), Toskanos sūrių ir kumpių parduotuvėlė, aliejų parduotuvėlė… . Na ir randame labai miniatiūrinę, kur yra tiesiog kitko – taip pat sulčių ir vandens. Kainos nesužymėtos, pardavėja tik itališkai kalbanti. Apsirūpiname gaiviaisiais gėrimais. Ir tada užeiname į kumpių, sūrių, visokių užtepėlių ir aliejų parduotuvėlę. Pardavėja kalba tik itališkai. Bet puikiai susibendraujame. Ji mums duoda visko ragauti, – žiūri, kaip mums patinka. O skanu  tikrai. Ir pripjausto mums ji kumpio ploniausiais griežinėliais, sūrio, dar prideda duonos, žodžiu suruošia mums vakarienę, apsiperkame puikiai. Ir tada , šitaip nuostabiai apsipirkę, einame vakarieniauti į vieną iš šeimininko Luca rekomenduotų restoranėlių ( jau kas kas, bet mudu su Dalium tikrai alkani neliksim, ar ne? ). Įsikuriame prie staliuko lauke. Ragaujame skrebučių su mocarela, pomidorais ir kumpiu, jautieną su padažu, jautieną su rozmarinais. Nuostabiai skanu. Ne veltui turbūt sakoma, kad į Toskaną važiuojama dėl maisto. Pirmas vakaras mums tai patvirtina. Restorano meniu yra žvaigždutėmis pažymėti patiekalai, jei juose naudojami šaldyti produktai. Kumpis su melionu tiekiamas tik vasaros sezonu, kuomet yra skanūs melionai. Jautiena ir veršiena yra iš nuosavos, restoranui priklausančios fermos. Štai toks restoranėlis nedideliam Toskanos miestely. Išgeriu dvi taures raudono vyno..Dalius vandenį, nes už vairo. Bet namuose bus vyno.., ir kumpio.., ir sūrio..

P1100808_restorane

 

 

 

 

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s