Kelione i Tailanda: kelias namo

Sveiki.
Linkėjimai iš Lietuvos. Šiandien turiu pasidžiaugti, kad kelionė pavyko puikiai, viskas kaip ir buvo suplanuota.
O ilgas kelias namo prasidėjo trečiadienį ryte skrydžiu iš Krabi į Bankoką. Skrydis nebuvo niekuo ypatingas, truputį virš valandos trukmės ir prieš pusiaudienį mes jau buvome Bankoko oro uoste.
Skrydis į Dubajų bus tik vakare, todėl turėjome beveik visą dieną laiko. Nusprendėme prieš ilgus skrydžius dar šiek tiek pasilepinti masažu. Sėdome į taksi ir jau žinomu maršrutu nuvykome į Sukhumvit gatvę – tą patį rajoną, kur ir gyvenome Bankoke. Giliau į centrą važiuoti pabijojome dėl galimų komplikacijų grįžtant atgal per įžymiuosius Bankoko kamščius.
Eksperimentuoti nepradėjome, vėl nuėjome į tą patį masažo saloną, kuris neapvylė anksčiau. Dar valanda malonumo, tada vėl į taksi ir atgal į oro uostą.
Šįkart išbandėm online checkino procedūrą, t.y. iš anksto internetu užsiregistravom į abu jungtinius reisus : Bankokas-Dubajus ir Dubajus-Frankfurtas. Privalumai akivaizdūs: gali išsirinkti vietas (nors tiko pirmos automatiškai pasiūlytos) ir išvengi ilgos eilės prie registracijos stalelių. Tiesiog priduodi bagažą prie specialiai tam skirto stalelio ir nustebęs žiūri, kaip du printeriu atspausdinti popieriaus lapai tampa pagrindiniais tavo kelionės dokumentais šalia pasų. Gaila, kad dar ne visos avialinijos teikia tokią galimybę.
Emirates vėl nepavedė. Išskridom laiku, aptarnavimas puikus, personalinė pramogų sistema trumpina kelionės laiką. Po šešių su puse valandos skrydžio nusileidome Dubajuje ir papuolėme į jau pažįstamą Terminalą 3. Dubajuje tuo metu pusiaunaktis, bet terminalas verda, nenustojamai skelbiami vis nauji skrydžiai. O mes turime čia pernakvoti …
Gerai, kad jau iš anksto buvome nusimatę vietas su tokiais pusiau gultais, tai užėmėme porą laisvų vietų (o laisvų buvo labai mažai) ir kelias valandas numigome.
Paryčiais, 6 val ryto Dubajaus laiku, nuėjome į restoraną papusryčiauti. Emirates teikia nemokamo maitinimo paslaugą keleiviams, kurie kito Emirates jungtinio skrydžio laukia ilgiau negu 4 valandas (nuo nutūpimo iki kito laipinimo pradžios). Tiesa, jie šios paslaugos labai nereklamuoja :), bet anksčiau keliavusių atsiliepimų dėka mes apie tai žinojome.
Tiesiog parodai bilietus ir gauni maisto talonus į bufetą. Karštas maistas, bandelės, kava, arbata, sultys. Gal pasirinkimas ir nėra labai didelis, bet tikrai gerai gali užvalgyti.
Apie devintą ryto išskrendame į Frankfurtą. Šįkart kokį 15 min užvėlavome 🙂 Lėktuvas dar naujesnis, pramogų sistema dar naujesnės versijos, gavome ir pusryčius, ir lunchą. Nors skrydis apie 7 valandas, aš net nespėjau visko nuveikti, ką buvau numatęs savo kompiuteriuke. Frankfurtą pasiekėm man dar neperžiūrėjus visų “Draugų“ serijų. Gerai, kad žaidimus beveik visus spėjau išbandyti 🙂
Frankfurte oras buvo nekoks. Lietus, labai žemi debesys. Likus iki žemės apie 800 metrų, pačios žemės dar nebuvo matyti. Todėl leidomės labai lėtai. Lėktuvas net grįžo šiek tiek atgal, kad pakoreguoti kursą – mes savo ekranėliuose viską gi matom 🙂 Bet nusileido labai tvarkingai. Labai įdomu per lėktuvo priekyje įtaisytą kamerą savo ekranėlyje sekti patį nusileidimą – kaip pasimato nusileidimo takas, kaip pažymėta nusileidimo vieta, kaip lėktuvas taiko į tą vietą ir t.t.
Apie visus skrydžius dar parašysiu vėliau, bet trumpai galiu pasakyti: žmonės, esant galimybei, skriskite Emirates avialinijomis!
Frankfurto oro uoste pasų kontrolėje pareigūnas vokiškai padiskutavo su kolegomis, ar man tikrai kokios vizos nereikia, bet paskui numetė pasą kaip nevertam dėmesio tipui. Dėkui, žinoma, ir už tai. Iš vis, po Azijos oro uostų vokiečiai atrodė ypač pasipūtę. Bet tai smulkmenos. Mes pervažiavom į pirmą terminalą su traukinuku, susiradome viešbučių shuttle bus sustojimo vietą, sulaukėme savo viešbučio autobuso ir po 7 minučių kelio sėkmingai apsigyvenome Mercure Airport Hotel. Čia turėjome pailsėti ir pernakvoti prieš paskutinį “šuolį namo“ – skrydį Frankfurtas-Vilnius.
Pasidėję daiktus, nusprendėme susirasti parduotuvę ir nusipirkti šiek tiek maisto ir gėrimų. Valgyti viešbutyje visai nesinorėjo dėl labai jau nemažų kainų. Užtenka jau to, kad už viešbutį daugiau kaip 2 kartus permokėjome vien dėl to, kad pataikėme į eilinės parodų mugės Frankfurte laikotarpį.
Registratūroje davė žemėlapį ir maloniai paaiškino, kaip rasti parduotuvę. Kokios 10 min kelio pėstute. Lauke nelabai maloniai lynojo, bet kelias nelabai tolimas, o lietaus su tailandietišku nesulyginsi.
Ir štai čia mūsų visai netikėtai laukė pats didžiausias šokas visos kelionės metu 🙂
Viešbutis musų randasi Kelsterbach miestelyje arba visai šalia Frankfurto. Toks sakyčiau Prienų dydžio.
Parduotuvę surandame labai nesunkiai. Net visas tris šalia. Visos maždaug mūsų Media dydžio. Išsirenkam simpatiškiausią, prisirenkam maisto ir gėrimų. Vokietijoje tikrai yra puikaus maisto ir gėrimų, sakyčiau, net pigiau negu pas mus. Išdidžiai ateiname prie kasos. O ten išaiškėja, kad … kortelių neaptarnauja. Visai. Nei VISA, nei MASTERCARD. Nei debetinių, nei kreditinių. Gūžtelim pečiais, prekes išnešioja į lentynas, o mes einame į sekančią parduotuvę. Čia jau iškart klausiame – irgi neaptarnauja … Trečioje – tas pats. Jau visai pasimetę, klausiame, kur bankomatą rasti. Jie pasitaria vokiškai tarpusavyje ir sako, kad kažkur ten (rodo ranka) lyg yra, bet tai yra labai “long way“ …
Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Stovime Vokietijoje, beveik pačiame Europos finansų centre, o banko kortelių nepriima … Jeigu kas nors iš skaitančių šį tekstą galite paaiškinti šį reiškinį, būkite malonūs, palikite komentarą 🙂
Grįžome į viešbutį ieškoti sprendimo. Tai visa laimė, kad nuo Tailando buvo likę 40 USD. Viešbutyje juos iškeitėme į Eurus, grįžome į tą pačią parduotuvę ir susirinkome tas pačias prekes 🙂
Viešbutyje užkandome, likusį maistą pasilikome vakarui, nusiprausėme, prigulėme šiek tiek pailsėti ir … vakaro nebuvo 🙂 Kaip “nulūžome“ prieš šešias vakaro, taip atsikėlėme tik kitos dienos ryte. Didžiąją dalį maisto parsivežėm namo 🙂
Bet išsimiegojom puikiai 🙂 Miego labai reikėjo ir dėl jo trūkumo bei nuovargio, ir dėl laiko skirtumo su Tailandu.
Ryte žvalūs išsiregistravom iš viešbučio, sėdom į shuttle bus ir greitai buvome oro uoste. Ten po checkino dar papusryčiavome ir, po “vaikiškai“ trumpo poros valandų skrydžio su Lufthansa Boeing 737 (koks mažiukas 🙂 ), nusileidome Vilniuje.
Tokia štai buvo mūsų kelionė.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s