Kategorijos ‘Tailandas'2009’ archyvas

h1

Kelione i Tailanda: kelias namo

2009-03-14

Sveiki.
Linkėjimai iš Lietuvos. Šiandien turiu pasidžiaugti, kad kelionė pavyko puikiai, viskas kaip ir buvo suplanuota.
O ilgas kelias namo prasidėjo trečiadienį ryte skrydžiu iš Krabi į Bankoką. Skrydis nebuvo niekuo ypatingas, truputį virš valandos trukmės ir prieš pusiaudienį mes jau buvome Bankoko oro uoste.
Skrydis į Dubajų bus tik vakare, todėl turėjome beveik visą dieną laiko. Nusprendėme prieš ilgus skrydžius dar šiek tiek pasilepinti masažu. Sėdome į taksi ir jau žinomu maršrutu nuvykome į Sukhumvit gatvę – tą patį rajoną, kur ir gyvenome Bankoke. Giliau į centrą važiuoti pabijojome dėl galimų komplikacijų grįžtant atgal per įžymiuosius Bankoko kamščius.
Eksperimentuoti nepradėjome, vėl nuėjome į tą patį masažo saloną, kuris neapvylė anksčiau. Dar valanda malonumo, tada vėl į taksi ir atgal į oro uostą.
Šįkart išbandėm online checkino procedūrą, t.y. iš anksto internetu užsiregistravom į abu jungtinius reisus : Bankokas-Dubajus ir Dubajus-Frankfurtas. Privalumai akivaizdūs: gali išsirinkti vietas (nors tiko pirmos automatiškai pasiūlytos) ir išvengi ilgos eilės prie registracijos stalelių. Tiesiog priduodi bagažą prie specialiai tam skirto stalelio ir nustebęs žiūri, kaip du printeriu atspausdinti popieriaus lapai tampa pagrindiniais tavo kelionės dokumentais šalia pasų. Gaila, kad dar ne visos avialinijos teikia tokią galimybę.
Emirates vėl nepavedė. Išskridom laiku, aptarnavimas puikus, personalinė pramogų sistema trumpina kelionės laiką. Po šešių su puse valandos skrydžio nusileidome Dubajuje ir papuolėme į jau pažįstamą Terminalą 3. Dubajuje tuo metu pusiaunaktis, bet terminalas verda, nenustojamai skelbiami vis nauji skrydžiai. O mes turime čia pernakvoti …
Gerai, kad jau iš anksto buvome nusimatę vietas su tokiais pusiau gultais, tai užėmėme porą laisvų vietų (o laisvų buvo labai mažai) ir kelias valandas numigome.
Paryčiais, 6 val ryto Dubajaus laiku, nuėjome į restoraną papusryčiauti. Emirates teikia nemokamo maitinimo paslaugą keleiviams, kurie kito Emirates jungtinio skrydžio laukia ilgiau negu 4 valandas (nuo nutūpimo iki kito laipinimo pradžios). Tiesa, jie šios paslaugos labai nereklamuoja :), bet anksčiau keliavusių atsiliepimų dėka mes apie tai žinojome.
Tiesiog parodai bilietus ir gauni maisto talonus į bufetą. Karštas maistas, bandelės, kava, arbata, sultys. Gal pasirinkimas ir nėra labai didelis, bet tikrai gerai gali užvalgyti.
Apie devintą ryto išskrendame į Frankfurtą. Šįkart kokį 15 min užvėlavome :) Lėktuvas dar naujesnis, pramogų sistema dar naujesnės versijos, gavome ir pusryčius, ir lunchą. Nors skrydis apie 7 valandas, aš net nespėjau visko nuveikti, ką buvau numatęs savo kompiuteriuke. Frankfurtą pasiekėm man dar neperžiūrėjus visų “Draugų” serijų. Gerai, kad žaidimus beveik visus spėjau išbandyti :)
Frankfurte oras buvo nekoks. Lietus, labai žemi debesys. Likus iki žemės apie 800 metrų, pačios žemės dar nebuvo matyti. Todėl leidomės labai lėtai. Lėktuvas net grįžo šiek tiek atgal, kad pakoreguoti kursą – mes savo ekranėliuose viską gi matom :) Bet nusileido labai tvarkingai. Labai įdomu per lėktuvo priekyje įtaisytą kamerą savo ekranėlyje sekti patį nusileidimą – kaip pasimato nusileidimo takas, kaip pažymėta nusileidimo vieta, kaip lėktuvas taiko į tą vietą ir t.t.
Apie visus skrydžius dar parašysiu vėliau, bet trumpai galiu pasakyti: žmonės, esant galimybei, skriskite Emirates avialinijomis!
Frankfurto oro uoste pasų kontrolėje pareigūnas vokiškai padiskutavo su kolegomis, ar man tikrai kokios vizos nereikia, bet paskui numetė pasą kaip nevertam dėmesio tipui. Dėkui, žinoma, ir už tai. Iš vis, po Azijos oro uostų vokiečiai atrodė ypač pasipūtę. Bet tai smulkmenos. Mes pervažiavom į pirmą terminalą su traukinuku, susiradome viešbučių shuttle bus sustojimo vietą, sulaukėme savo viešbučio autobuso ir po 7 minučių kelio sėkmingai apsigyvenome Mercure Airport Hotel. Čia turėjome pailsėti ir pernakvoti prieš paskutinį “šuolį namo” – skrydį Frankfurtas-Vilnius.
Pasidėję daiktus, nusprendėme susirasti parduotuvę ir nusipirkti šiek tiek maisto ir gėrimų. Valgyti viešbutyje visai nesinorėjo dėl labai jau nemažų kainų. Užtenka jau to, kad už viešbutį daugiau kaip 2 kartus permokėjome vien dėl to, kad pataikėme į eilinės parodų mugės Frankfurte laikotarpį.
Registratūroje davė žemėlapį ir maloniai paaiškino, kaip rasti parduotuvę. Kokios 10 min kelio pėstute. Lauke nelabai maloniai lynojo, bet kelias nelabai tolimas, o lietaus su tailandietišku nesulyginsi.
Ir štai čia mūsų visai netikėtai laukė pats didžiausias šokas visos kelionės metu :)
Viešbutis musų randasi Kelsterbach miestelyje arba visai šalia Frankfurto. Toks sakyčiau Prienų dydžio.
Parduotuvę surandame labai nesunkiai. Net visas tris šalia. Visos maždaug mūsų Media dydžio. Išsirenkam simpatiškiausią, prisirenkam maisto ir gėrimų. Vokietijoje tikrai yra puikaus maisto ir gėrimų, sakyčiau, net pigiau negu pas mus. Išdidžiai ateiname prie kasos. O ten išaiškėja, kad … kortelių neaptarnauja. Visai. Nei VISA, nei MASTERCARD. Nei debetinių, nei kreditinių. Gūžtelim pečiais, prekes išnešioja į lentynas, o mes einame į sekančią parduotuvę. Čia jau iškart klausiame – irgi neaptarnauja … Trečioje – tas pats. Jau visai pasimetę, klausiame, kur bankomatą rasti. Jie pasitaria vokiškai tarpusavyje ir sako, kad kažkur ten (rodo ranka) lyg yra, bet tai yra labai “long way” …
Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Stovime Vokietijoje, beveik pačiame Europos finansų centre, o banko kortelių nepriima … Jeigu kas nors iš skaitančių šį tekstą galite paaiškinti šį reiškinį, būkite malonūs, palikite komentarą :)
Grįžome į viešbutį ieškoti sprendimo. Tai visa laimė, kad nuo Tailando buvo likę 40 USD. Viešbutyje juos iškeitėme į Eurus, grįžome į tą pačią parduotuvę ir susirinkome tas pačias prekes :)
Viešbutyje užkandome, likusį maistą pasilikome vakarui, nusiprausėme, prigulėme šiek tiek pailsėti ir … vakaro nebuvo :) Kaip “nulūžome” prieš šešias vakaro, taip atsikėlėme tik kitos dienos ryte. Didžiąją dalį maisto parsivežėm namo :)
Bet išsimiegojom puikiai :) Miego labai reikėjo ir dėl jo trūkumo bei nuovargio, ir dėl laiko skirtumo su Tailandu.
Ryte žvalūs išsiregistravom iš viešbučio, sėdom į shuttle bus ir greitai buvome oro uoste. Ten po checkino dar papusryčiavome ir, po “vaikiškai” trumpo poros valandų skrydžio su Lufthansa Boeing 737 (koks mažiukas :) ), nusileidome Vilniuje.
Tokia štai buvo mūsų kelionė.

h1

Kelione i Tailanda: Ao Nang (18 diena)

2009-03-10

Sveiki.
Paskutine savo buvimo Ao Nange diena dar nuplaukeme i labai isreklamuota Railay papludimi. Lonely Planet ji vadina graziausiu papludimiu visame Tailande.
Nuplaukti ten nesudetinga – nusiperki kioske bilieta pirmyn-atgal (160 Batu, t.y. apie 12 Lt, vienam) i motorine valti ir per 15 min nuplukdo. Tiesa, ilipti reikejo per bangas, tai issitepalavom i motora :(
Papludimys is tikruju grazus. Is abieju pusiu iremintas ispudingomis uolomis, vanduo smaragdinis. Taciau mes jau per daug matem graziu papludimiu ir labai jau didelio ispudzio jis nepadare. Be to, labai jau uzgrusta visa teritorija viesbuciais. Per potvyni netoli to, kad savo daiktus pasidedi visai prie betonines pakylos, o ant jos arba viesbucio restoranas, arba viesbucio gultai …
Bet maudytis juroje faina. Tai prisimaudem, uzkandom ir grizom i viesbuti.
Greit eisim krautis daiktus. Rytoj 7:45 musu laiku (2:45 nakties pas jus, Lietuvoje) prasides ilga musu kelione namo.
Is pradziu bus skrydis i Bankoka. Bankoke turetume buti pries 12 val. (apie 7 Lietuvos laiku). Diena praleisim Bankoke, gal nueisim pries ilgus skrydzius i masazus dar.
Skrydis su Emirates Airlines is Bankoko i Dubaju tik vakare – 20:25 vietos laiku. Dubajuje turetume buti apie vidurnakti ju laiku. Visa nakti praleide Dubajaus oro uoste 8:40 ju laiku isskrisime i Frankfurta, kur busime pries 13 val. (t.y. apie 14 val Lietuvos laiku). Pernakvosim Frankfurte viesbutyje.
Is Frankfurto i Vilniu isskrendame jau penktadieni pries 10 ryto. Vilniaus oro uoste turetume nusileisti 12:45.
Tiek naujienu is Tailando. Iki pasimatymo Lietuvoje!

h1

Kelione i Tailanda: Ao Nang (17 diena)

2009-03-09

Sveiki.
Eina jau paskutines keliones dienos, poryt vakare pradedame kelione namo.
Sias kelias dienas nusprendeme paskirti poilsiui, todel parasyti ka nors idomaus nelabai ir turime :)
Rytoj parasysim detaliai apie musu grizima, nes po to neturesime interneto.
Linkejimai visiems ir iki.

h1

Kelione i Tailanda: Ao Nang (16 diena)

2009-03-08

Sveiki.
Siandien atidavem duokle viesbucio baseinui :) Dar nebuvo “baseinines” dienos sioje kelioneje.
Tai reiskia, kad kelemes siek tiek veliau. Papusryciavom neskubedami ir sociai. Nereikia ziureti i laikrodi, kad nepraziopsoti ekskursijos, nereikia bijoti persivalgyti, kad nebutu bloga speedboate ir panasiai.
Po pusryciu svarbiausias uzdavinys – gauti tinkamus gultus prie baseino :) Reikia, kad butu su skeciu, nes tokiame karstyje be pavesio – niekaip.
Kai sitas pavyksta, isitaisai su knyga ir reguliariai “baseininiesi”, kad neperkaistum. Viesbutis grazus, ramus, tik kartais prabega padavejas su klausimu, ar nieko nenoretum. Su ju kainom – nieko nenorim :)
Taip nemaciom ir prabega pusdienis. I laikrodi ne neziuri, apie laika pranesa isalkes pilvas :)
Iseje papietauti, sustojom tokioje lokalioje uzeigeleje. Ten labai “papigiai” (po 30 Batu, apie 2,3 Lt) gavome noodle soup su vistiena (ryziu makaronai, ivairios zoles ir vistienos kojyte). Sis taju patiekalas valgomas su pagaliukais, taip kad rankytes reikejo pamankstinti :)
Siek tiek uzkande, isejome i kita kavine valgyti tradicinio ju deserto – mango su ryziais, apipiltais kokosu sirupu. Netiketai skanu :)
Vakare ejome i masazus. Masazu salonu yra tikrai daug. Nedideli salonai yra pasukus i sonines gatveles nuo pagrindiniu gatviu. Pagrindineje gatveje pajuryje taip pat nemazai masazo salonu – mazesniu, isiterpusiu tarp parduotuveliu ir kaviniu, ir dideliu ramesneje pagrindines gatves dalyje. Masazu kainos 200 – 300 batu ( 1 val. trukmes ).
Vakarieniaujant vel pliaupe lietus. Mes be skeciu vakare is viesbucio – ne kojos :)
Iki.

h1

Kelione i Tailanda: Ao Nang (15 diena)

2009-03-07

Sveiki.
Pradeti turiu nuo vakar vakaro, t.y. nuo tos vietos, kai pasidziaugeme, kad tadien nelijo. Tai va, kai isejome is interneto kavines, musu lauke lietaus siena :( Nors mums iki viesbucio tik gal koks 300 metru, bandyti eiti tokiu oru reikstu perslapti iki paskutinio siulo. O per nakti nieks neisdzius … Nusprendem palaukti, kol nors kiek aprims. Laukem kokia 1,5 valandos … Tokios liuties be pertraukos dar matyti neteko. Aplinkinese parduotuvese per stoga vanduo pradejo laseti i vidu. Iskart atsirado brangiai pardavinejanciu pigius skecius :)
Siek tiek aprimo lyti ir mes skubiai patraukeme namu link. Nespejome ateiti iki parduotuves, kuri yra netoli musu viesbucio, kaip vel prapliupo visu stiprumu. Nieko kito neliko, kaip eiti tokiu oru. Nusiemem batus ir per gatvemis tekancias upes, suslape, parejome i savo nameli. Siandien nesiojames skecius (beje, skeciai buvo viesbucio kambaryje). Aisku, lietaus ne laso.
Dabar apie sios dienos ekskursija. Plaukeme i Ko Phi Phi salas (tariasi Pi Pi). Kelione buvo su greitaeigiu kateriu (speedboat, aprasinejau Lantos dalyje), kurio mes su Ruta nelabai megstam. Taciau greit nugabena …
Phi Phi sudaro dvi pagrindines salos: Phi Phi Don ir Phi Phi Leh. Pirmiausia atplaukeme prie Don ir sustojome netoli kranto siek tiek pasnorkelinti. Po to apiplaukeme Leh sala, iplaukeme i grazia laguna su smaragdiniu vandeniu ir aukstomis uolomis. Po to atplaukeme i Maya Bay (papludimi). Jis izymus tapo, kai jame buvo nufilmuotas Beach filmas su Leonardu Di Caprio. Labai grazus papludimys, labai daug zmoniu :) Gerai, kad greitai siek tiek pratustejo. Sniego baltumo smelis, smaragdinis vanduo. Prisimaudeme, prisifotkinom.
Tada nuplaukem i Don sala lunchui. Tradicinis tailandietiskas maistas. Uzkande, nuejome i pagrindini salos papludimi. Dar vienas papludimys su labai graziu gamtovaizdziu. Idomus tuo, kad baisiausiai toli visai negilu. Nuejus vos ne 100 metru nuo kranto, suslapti gali tik atsigules :) Siaip faina, bet kasdien karsta diena prie tokio degintis nelabai noreciau, tuo labiau, kad ir vanduo labai siltas.
Vel sedom i kateri ir nuplaukem dar siek tiek pasnorkelinti. Sikart atviroje juroje. Po to nuplaukem i mazyte salyte Bamboo Island. Joje nera viesbuciu, kaviniu ir parduotuviu, tik miskas ir papludimys. Cia istisai mirkom vandenyje ir jautemes tarsi maudytumemes didziuliame akvariume, nes aplink zujo pulkai spalvotu zuvyciu. Kai nubridau siek tiek giliau, jos net bande manes paragauti :)
Veliau jau grizome i kranta ir i savo viesbuti.
Kelione buvo idomi, mateme daug graziu vietu, bet plaukimas speedboatu yra tarsi marsrutiniu transportu, kuris stoja tik stotelese. Nes jam visu greiciu plaukiant pro grazias vietas, beveik neimanoma nieko nei nufotografuoti, nei nufilmuoti. Ruta bande siek tiek pafilmuoti, pamatysite, kas is to isejo :)
Ruta raso.
As truputuka nusiaubiau parduotuves :). Siaip cia reikia labai deretis, o as labai nemegstu. Tai suradau buda: palieku Daliu prie interneto, pasiimu tik nedaug pinigu i sauja ir daugiau nieko, ir tada einu. Visos derybos baigiasi tuo, kad noriu to ar kito daikto, bet turiu tik tiek pinigu saujoj, ir viskas, ir nusiperku :).
Su maistu jau kaip ir viskas tvarkoj, jau atsirinkom su Dalium kas kuriam skanu. Tik baisiausiai atsibodo ryziai, kurie cia valgomi prie bet kurio patiekalo. Net ju pagrindinis desertas yra ryziai su mango. Tai sugrize i Lietuva ryziu nevalgysim keleta menesiu, manau:). Dalius labai pamego bananus, kas vakara nusiperka didziule keke ( tokio dydzio kaip kad vaisinome dramblius :) ), tai i LT gali grizt su straubliu :) .
Velyvus vakarum mes su Dalium leidziame savajame jacuzzi, pasidarome kokteiliu ( nusipirkom degtines ir apelsinu sulciu ).
Linkejimai visiems.
Labanakt.

h1

Kelione i Tailanda: Ao Nang (14 diena)

2009-03-06

Sveiki.
Siandien turejom labai faina ekskursija. Aplankem Phang Nga ilanka. Tiesa, ekskursija garsiai vadinasi “Dzeimso Bondo sala” :) Viskas del to, kad vienas pagrindiniu aplankomu objektu yra sala, kurioje buvo nufilmuotas vienas is bondiados filmu (lyg 1974 metu).
Isvykome kaip visada ryte su mikriuku is viesbucio. Apie pusantros valandos vaziavome iki prieplaukos, kurioje sedome i long tail boata (ilga valti su motoru). Isplaukeme apziureti ilankos. Plaukiant pucia vejelis – labai smagu, kai karsta.
Tik isplaukem i platesnius vandenis – atsivere nerealus vaizdai. Ilanka visa nuseta tokiu saleliu, kiekviena is kuriu sudaro uola, naturaliai suformuota gamtos ir visa apaugusi augmenija. Uolienos spalva, augmenijos zaluma ir vanduo sudaro puiku derini. Tikiuosi, kad nors dalis to grozio atsispindes nuotraukose :)
Atplaukeme i Khao Phing Kan, t.y. Dzeimso Bondo sala. Prisifotkinom, pavaiksciojom po sala. Po to uzveze hiperaktyviu japonu turistu, tai ne visur pavyko nusifotografuoti :)
Po to plaukem iki kitos salos, kurioje yra grazios grotos ir auga taip vadinami mangrove forest (neradau vertimo). Cia sedome i dviviete kanoja (patiems irkluoti nereikejo) ir mus apiplukde aplink sala. Lindome i grotas, kartais reikedavo net atsigulti kanojoje, kad pralistume pro siaurus tarpus tarp uolu. Pralindus pro tas grotas, atsiveria lagunos, kuriose ir auga tie pamineti mangrove forest. Ypac patiko vaiksciojancios zuvytes-amfibijos, kurios dar turi ir sparneli ant nugaros :) Jos gali ir plaukioti vandenyje, ir mazytemis kojytemis vaikscioti zeme (kaip kokie drieziukai).
Veliau grizome i long tail boata ir mus nuplukde i kaimeli ant vandens – Panyee Island. Cia kasdien gyvena apie 1,500 zmoniu. Anksciau jie pagrinde uzsiimdavo zvejyba, o nuo turizmo pakilimo laiku po truputi persimete i turistu aptarnavima. Mateme veikiancia mokykla, pilna mazu mokinuku.
Siame kaimelyje papietavome. Stalai luzo nuo patiekalu, buvo labai skanu (bent jau Ruta taip sako, bet ir man patiko).
Grizome su valtimi i prieplauka ir jau su mikriuku nuvaziavome i Suwankuha sventykla. Tiesa, visi vadina ja Monkey Cave. Sventykla yra uoloje. Jie turi savo gulinti Buda (gerokai mazesni, negu Bankoke). Uz pagrindines sventyklos olos yra dar dvi olos: sviesioji ir tamsioji. Tamsiojoje pilna siksnosparniu :)
Prie pagrindinio iejimo i sventykla gyvena daugybe bezdzioniu. Jos renkasi, tikedamosios gauti maisto is turistu, kuris cia pat (zinoma!) parduodamas. Iskart perspejo, kad reikia saugoti akinius ir kitus daiktus, kad bezdziones nenusinestu.
Ruta nusipirko riesutu ir maitino bezdziones. Labai faina buvo matyti, kaip bezdzionyte savo letenele pasiima riesuta is Rutos rankos ir isideda i savo burna :)
Mums paaiskino, kad bezdziones yra labai organizuotos. Turi tris grupes, kurios pasikeisdamos tyko turistu. Jeigu kuri bezdzione ateina antra karta is eiles, tuoj pat buna isvejama :)
Paskutinis sustojimo taskas buvo prie krioklio. Iki jo kilome vaizdingu taku i virsu tarp bambuku ir kitokios augmenijos. Krioklys nedidelis, bet jame galejome issimaudyti :) Labai buvo gaivu ir patiko stoveti tiesiai po sruvenanciu vandeniu.
Begriztant namo su mikriuku, uzklupo lietus. Trumpas,10 minuciu, bet stiprus. Pasiseke, kad neuzklupo krioklyje – butume ismaudyti is visu pusiu :)
Grize namo, dar issimaudeme baseine, isejome pasivaikscioti miestelyje, pavakarieniavome gana prabangiame restoranelyje.
Iki.

h1

Kelione i Tailanda: Ao Nang (13 diena)

2009-03-05

Sveiki.
Siandien atvykome i paskutini musu keliones taska – Ao Nang (netoli Krabi miesto).
Kelione pavyko gana sklandziai. Pagal ankstesniame viesbutyje gautas rekomendacijas, ryte isedome i mikriuka, vaziuojanti marsrutu Lanta-Puketas (per Krabi). Tai valstybinis transportas, todel bilietas dviems kainavo tik 188 Batus (apie 15 Lt). Mikriukas visai normalus, su kondicionieriumi. Lagaminai buvo sukelti ant stogo ir priristi :)
Po 2,5 val trukusios keliones, atvykome i Krabi autobusu terminala. Cia iskart prisistate taksistas ir uz 400 Batu (apie 32 Lt) per pusvalandi atveze i  musu viesbuti.
Viesbutis vadinasi Peace Laguna Resort ir yra tikrai labai ispudingas. Daug tokiu nedideliu namuku issideste salia tokios kaip ir upes, aplink auga ivairi augmenija ir sniokscia dirbtiniai kriokliukai. Yra trys baseinai.
Mes gavome atskira namuka su balkonu i mineta upe. Kambarys labai ispudingas, didelis, labai aukstomis lubomis. Vonia su jacuzzi :) Atskirai lauke dusas (papildomai).
Iki papludimio kelios minutes paeiti.
Isikure, isejome pasivaikscioti po miesteli. Gatves pilnos prekybos, vazineja automobiliai su garsine reklama. Pagrindine gatve issidesciusi salia juros.
Papietavome, apejome vietines turizmo agenturas ir nusipirkome kelione rytojui.
Grize, dar issimaudeme baseine. O po to vel pradejo lyti :( Pakibo toks didelis debesis, visas zaibuodamas ir griaudedamas. Lijo apie dvi valandas.
Kas blogiausia, kad lietu prognozes zada visa savaite :( Kazkaip visai nesitikejome tokio oro per pati sezona.
Beje, pirma karta sioje kelioneje rasau is mokamo interneto. Musu puikus viesbutis nemokamo neteikia …
Kol kas tiek naujienu. Iki.

h1

Kelione i Tailanda: Koh Lanta (12 diena)

2009-03-04

Sveiki.
Siandien buvome nusprende leistis i avantiura – issinuomoti motoroleri ir apziureti sala :)
Nei as, nei tuo labiau Ruta, nebuvome nei karto gyvenime vairave motorolerio ar kokios kitos dvirates motorizuotos transporto priemones. Bet musu viesbucio savininkas isaiskino mums, kad tai visai nera sunku – motoroleris pilnai automatinis,  o per sala veda vienas vienintelis kelias. Is tikruju, cia jais vaziuoja absoliuciai visi – nuo paaugliu iki senuciu.
Tiesa, kai siryt registraturos darbuotojai paaiskinau, kad niekad pries tai nesu vaziaves ir paprasiau parodyti, kaip tai daroma, ji visai nebuvo suzaveta sia ideja … Bet parode. Pabandziau apvaziuoti rata ir supratau, kad gal geriau nereikia. Tkrai nesu toks gabus siame reikale, kad taip is eigos imciau ir isvaziuociau. Mano gebejimas islaikyti reikiama greiti ir manevruoti tikrai nera tokie, kad galeciau uztikrinti saugu vaziavima.
Todel uz 200 Batu (mazdaug 16 Lt) nusisamdeme motocikla-taksi (toks motociklas su priekaba, kurioje yra suoliukai keleiviams) ir nuvaziavome i grazu pliaza, kuris mums buvo rekomenduotas. Pasirodo, kad jis gerokai toliau, negu atrodo ziurint zemelapyje.
Pliazas tikrai labai grazus, is abieju pusiu iremintas uolomis, vanduo – smaragdinis. Ir maudytis faina – gana greit gileja. Tik jau karsta tai labai buvo … Perejom pliaza pirmyn-atgal, prisimaudem, isgerem vaisiu kokteili ir tokia pat transporto priemone grizom atgal.
Pas save viesbutyje uzkandom (Ruta niekaip negavo savo patiekalo su isvirtom bulvem, nors karta del ju zalumo grazinom :( ), issimaudem ir nuejom ilsetis.
Stai tada ir prasidejo … Uzejo debesys ir dangus prapliupo liutimi. Pliaupe daugiau kaip dvi valandas. Kaune po tiek lietaus jau butu senamiestis uzsemtas … Reikia dar ivertinti, kad musu tualetas pusiau po atviru dangumi, tai, esant tokiam orui, juo naudotis beveik neimanoma :)
Siaip ne taip nustojo. Isejom pasivaikscioti pajuriu, tai jis nusetas siukslem. Mazas upeliukas, itekantis i jura, kurio siaip nepastebedavom, pavirtes sraunia upe ir isgrauzes smelyje visa vaga. Tai tik pavakarieniavom ir grizom daiktu krautis.
Rytoj pervaziuojam i kita vieta – Ao Nang (netoli Krabi miestelio). Kai rasim interneta, vel parasysim. Iki.

h1

Kelione i Tailanda: Koh Lanta (11 diena)

2009-03-03

Sveiki.
Siandien nusprendem pasidaryti “iskrovimo” diena. Ne, tai nereiskia, kad nieko nevalgem :) Kelioneje tai reiskia, kad diena be jokiu konkreciu planu. Mums tokiu reikia, ypac i antra keliones puse.
Taigi nuo ryto isikureme prie juros su knygomis. Oras buvo sauletas, bet prie juros pute stiprokas vejas. Po kurio laiko jis atnese debesis, saule pasislepe po jais, taciau vejas nurimo ir tapo gana tvanku. Situacija gelbejom maudynemis. Siek tiek veliau debesys prasiskirste, islindo saule, pasidare labai karsta. Per kokias 10 minuciu smelis ikaito taip, kad basa koja sunku nulaikyti. Teko begti i pavesi pietauti.
Bendrai, cia oras keiciasi kas pusvalandi. Nera tokio supratimo, kaip sauleta diena ar lietinga diena. Niekada nezinai, kas bus uz pusvalandzio. I vakara sala apsupo dideli tamsus debesys. Toks vaizdas, kad is visu pusiu :) Vel prapliupo stipriai lyti ir lijo gera pusvalandi. Mes buvo iseje pasivaikscioti pajuriu, tai turejom sleptis artimiausioje kavineje. Beje, sleptis reikia greitai, begte, nes lyja tokiais dideliais lasais ir labai tankiai, per kelias minutes gali perslapti iki paskutinio siulo.
Siaip tokie lietus daugiau budingi lietaus sezonui, mes gi teoriskai atvykome per sausaji sezona. Bet salose, matyt, grieztos taisykles negalioja.
Siek tiek noriu papasakoti apie maudynes. Vanduo cia toks siltas ir ramus, kad siandien pirma karta i jura tiesiog iejau iki peciu. Ta prasme, nereikejo ilisti, plaukti ar pan. Cool! :)
Iki.

h1

Kelione i Tailanda: Koh Lanta (10 diena)

2009-03-02

Sveiki.
Siandien turejom ekskursija i Koh Rok salas. Turejo buti pramogine – pavirsinis nardymas, ziurejimas i grazias zuvytes. Gavosi siek tiek ekstremali. Del to kaltas speedboat (greitaeigis kateris) arba, greiciau, musu nauja patirtis plaukiant su juo.
Viskas prasidejo iprastai – po pusryciu musu pasiimti atvyko kateris. Cia lauke pirmas netiketumas – jokio tiltelio nuleista nebuvo, reikejo bristi iki katerio laipteliu. Gylis toks, kad bridzus teko nusiimti. Isedom, siek tiek paplauke, paemem dar keleta keleiviu. Kateris – pilnas, mano poziuriu, net siek tiek per pilnas :)
Mums pranese, kad iki tikslo reikes plaukti apie valanda ir pradejom lekti pilnu greiciu. Jausmas, kol pripranti, gana savotiskas. Mazdaug kaip su galingu automobiliu su labai gerais amortizatoriais pilnu greiciu leki labai nelygiu keliu. Karts nuo karto aptasko … Ruta bendrai visa kelia apmaste evakuacijos plana, kateriui apvirtus :)
Pagaliau atplaukem. Dviejose vietose panardem. Patys koralai nera labai ispudingi, tokie akmeniniai. Egipte buvo grazesni. Bet zuvyciu graziu nemazai. Ir visai mazyciu, ir didesniu. Teko plaukti kartu su visu buriu zuviuku Nemo :)
Po to mus issodino i labai grazu pliaza vienoje is salu (Koh Rok salos sudarytos is dvieju salia esanciu salu). Smelis nuostabiai baltas, vanduo smaragdinis. Toje saloje yra kaip ir nedidelis kempingas (palapines), tai ant jame esanciu mediniu stalu ir suolu mums patieke luncha. Benardydami spejome pakankamai isalkti, tai visai skaniai uzvalgeme.
Pasidometi, kas tokie atvyko, buvo atejes toks didelis driezas. Gal varanas ? Galesite atpazinti is nuotrauku :)
Popiet dar turejome laiko pailseti ir pasimaudyti sioje grazioje vietoje. Po to nuplaukeme panardyti trecioje vietoje. Cia man patiko labiausiai, nes buvo gana didelis plotas ir pavyko rasti tikrai graziu vietu.
Isplaukeme namo. Vel lauke valanda kratymosi. Kadangi buvo siek tiek sukilusios bangos, tai vietomis katerio suoliai buvo ypac ispudingi. Tik Ruta jautesi ramiau, kadangi plauke su gelbejimosi liemene (nenusiime po nardymu) :)
Beveik grizus, dar gavome stiproko lietaus. Gerai, kad trumpai. Beje, cia kasdien siek tiek debesuota. Kartais matosi zaibuojant. Siek tiek nulyja, bet iki siandien tik keleta lasu. O siandien, tik grizus i savo bungalow, kad prapliupo lyti. Pyle kokias 15 min, bet po to musu atvira duso-tualeto patalpa plauke. Dar ir dabar keletas balu telkso :)
Oras po lietaus aprimo ir tapo gaivesnis. Vakarienei valgeme sviezios keptos zuvies (kai pirstu parodai, kurios nori, ir tau iskepa). Rutai patiko, man nelabai.
Ka veiksim rytoj, dar nesugalvojom. Taip sakant, laisva programa. Tiek naujienu pas mus. Iki.
Ruta raso:
Tas kateris lekia tokiu baisuliniu greiciu zinokit, ir sokineja per bangas normaliai, net galvojau kad gali supykinti. Bet paskui pripratau.
Tas driezas saloj tai buvo tokio dydzio kaip nemenkas krokodilas, kaip is filmo “Juros periodo parkas”. Pavaikstinejo sau ramiai, vis kaisiodamas liezuvi ir nuejo atgal i dziungles.

h1

Kelione i Tailanda: Koh Lanta (9 diena)

2009-03-01

Sveiki.
Siandien maziausiai kol kas yra ka parasyti.
Leidom sau issimiegoti – kelemes tik 8:00 :) Pusrycius galima rinktis is keturiu variantu. As tradiciskai valgiau amerikietiskus pusrycius – keptas kiausinis ir desreles. Ruta pasirinko jogurta su skrebuciais.
Po pusryciu isejome pasivaikscioti pajuriu. Musu pliazo ilgis – apie 2 km. Visa si erdve uzpildyta mazais viesbutukais ir restoraneliais.
Jura nuo ryto kilo ir potvynis savo maksimalu lygi pasieke apie 13 val.
Dangus nuo ryto buvo debesuotas, bet buvo vejuota ir vejas debesis prasklaide, islindo saule.
Mes visa savo marsruta iki kito pliazo galo ir atgal iveikem per kokias 3,5 val. Mat buvo karstoka ir daznai pakeliui teko eiti maudytis.
Nors ir buvome pasitepe nuo saules, pecius siek tiek apsvilom – matyt per daug maudemes.
Popiet uzkandom, pailsejom. Susipazinom su musu viesbucio seimininku. Jaunas, toks charizmatiskas, lengvai bendraujantis gal australas, gal europietis. Paaiskino mums bendra situacija, ka ir kur galima pamatyti ir panasiai.
Vakare dar siek tiek pasivaiksciojom, pafotkinom ir pafilmavom krabiuku gyvenima, pavakarieniavom. As valgiau pica :) Nekokia.
Rytojui uzsisakem ekskursija su greitaeigiu kateriu i Koh Rok salas. Pagindine atrakcija – snorkelinimas (pavirsinis nardymas). Labanakt.

h1

Kelione i Tailanda: Koh Lanta (8 diena)

2009-02-28

Sveiki.
Siandien vel buvo perdislokacijos diena. Kaip visada tai nebuna pats maloniausias dalykas, bet be to kelionese neapsieisi.
Ryte po pusryciu su taksi nuvykome i Chiang Mai oro uosta. Atvykome gana anksti, tai eiliu prie check-in nebuvo, bet mus registravo kazkodel labai ilgai, tai po musu nusidrieke ilgiausios eiles. Pirmas skrydis buvo iki Bankoko, tai vel uztruko 1 val 10 min. Nustebino tai, kad skridome Boeing 747 (10 vietu eileje) ir jis buvo pilnas. Nemaniau, kad vietiniais skrydziais tiek skraido.
Po to Bankoke palaukeme 1,5 val ir isskridome i Krabi. Sikart lektuvas Airbus 300 (8 vietos eileje) ir irgi pilnas. Cia jau turistai uzpilde.
Po 1 val 20 min skrydzio Krabi mus pasitiko … debesuotu dangumi. Lauke tvanku.
Buvome uzsisake privatu transferi i viesbuti (kad ir brangu, bet po dvieju skrydziu dar ieskoti, kaip nusigauti i sala, mums atrode per sunku). Mus pasitiko ir su mikriuku nuveze i viesbuti. Atstumas kaip ir netolimas, bet uztruko beveik dvi valandas, nes reikejo persikelti net dviem keltais.
Viesbutukas musu toks hipinio stiliaus :) Nedidukas toks, visas sudarytas is tokiu bungalow, pagamintu gal is palmiu ar pan. Zinojau, kad jis toks savotiskas, bet vis tiek reikejo laiko prisiprasti. Jau buvome speje priprasti prie siokios tokios prabangos, tai paprastumas trikde. Siaip pats bungalow gana fainas. Dusas ir tualetas lauke :) Ne, ne atvirai, uz aukstos sienos, musu privatus, tik stogo nera. Toje patalpoje gyvena drieziukai :)
Dar uzmirsau pasakyti, kad viesbucio registratura, tai toks stalas paviljone atvirame lauke po siaudiniu stogu :)
Viesbutukas yra pacioje Andamano juros pakranteje. Rami tokia ilanka, kurioje issideste daug viesbutuku ir baru. Beje, panasu, kad cia yra kasdieniniai potvyniai ir atoslugiai – kai atvykome, jura buvo pabegusi toli.
Pasivaiksciojom vakare pajuriu – atmosfera visiskai atpalaiduojanti. Issimaudeme – vanduo kaip arbata, sakyciau kokie 28 laipsniai. Oras kiek per tvankus, gana daug dregmes.
Isgereme viesbucio bare po kokteili ir eisime ilsetis. Rytoj pirma keliones diena, kuriai nera jokiu konkreciu planu.
Ruta raso:
Jo, reikes priprasti maudytis po dusu stovint ant akmenuku, kai tave nuo sienu ir veidrodzio stebi drieziukai. Faina tai, kad kiekvienas bungalas turi savo kiemeli su staleliu bei kedem. Viesbutukas turi ir nediduka baseina bei kelis jacuzzi po siaudinem ( ar palmiu lapu ) pavesinem. Viesbucio baras ir restoranas tai pakranteje po atviru dangum, tokiose pavesinese bambukiniai staliukai bei suolai, pagalves kad butu patogu sedeti. Siaip viesbutis atrodo tarsi butu koks vietines genties kaimelis, yra vietinis suo, toks “sustras”, bet draugiskas, ir vietinis katinas, kuklus toks. Zalia aplink, grazu, cirpia ir ciulba nuolat kazkas, jura osia.
Jura buvo nusekusi kai mes atvykom, vanduo toli toli. Ant slapio smelio pilna skyluciu su aplink ispiestom tokiom kaip saulem. Tai pasirodo, kiekvienoje toje skyluteje yra miniatiurinis krabukas, kuris su savo kojytem ir ispiesia tas saules. Kriauklyciu graziu yra, susuktu tokiu, bet…kiekvienoje is ju kazkas gyvena. Paemiau keleta, tai tuoj pradejo lysti kojytes, znyplytes, akys – tai palikau ramybej.

h1

Kelione i Tailanda: Chiang Mai (7 diena)

2009-02-27

Sveiki.
Siandien lauke smagiausia pazintines keliones dalies diena, pavadinta “Drambliu safari” :) Turiu pasakyti, kad ekskursija lukescius pateisino.

Ryte kaip visada: pusryciai ir mus pasiima gidas. Su mikriuku apie valanda vaziavome iki Maetaman drambliu stovyklos. Kompanija mums sudare septynetas japonu. Si karta kolektyvo bendrumo nebuvo visai – daugelis is japonu angliskai beveik nekalba (bent jau man taip pasirode) ir siaip laikesi atskirai.
Nuvaziavus i stovykla, pirmas programos numeris – drambliu sou. Tiesa, pries tai dar buvo foto sesija : Ruta buvo fotografuojama pakelta dramblio su straubliu, laikanti uz abieju ilciu, prisedusi drambliui ant keliuko :) Dar prifotkinom, kai drambliai prausesi upeje arba po dusu (laistomi su zarna). Matosi, kad maudytis jiems labai patinka :) Gulineja ant sono, leidzia vandens fontanus is straublio ir pan.
Sou labai, labai patiko. Drambliai ir nusilenkimus dare, ir priziuretojus ivairiai nesiojo, ir futbolo kamuoli i vartus sparde, krepsinio kamuoli i krepsi deliojo ir mete, is rastu tvora state. Visa tai dare taip fainai ir juokingai, neuzmirsdami pirmu eiliu ziurovu patikrinti, ar neturi kokio banano (zinoma, kad pardavinejo salia: keke bananu ir pundelis cukranendriu – 30 Batu) :)
Bet labiausiai mane sukrete tai, kad mano akyse dramblys su teptuku straublyje nupiese drambli! Ir padare tai zymiai graziau, negu as sugebeciau! Kiti drambliai tuo metu piese geles, o vienas, kuris vargo ilgiausiai, nupiese visa paveiksla su nuspalvintu drambliu! As girdejau apie tai, kad drambliai piesia, bet maniau, kad arba jie tai daro priziuretojui vedziojant straubli, arba piesia tokius “impresionistinius” paveikslus, kur prasme zino tik pats dramblys :) Fantastika!
Apimtas staigios meiles tokiems gabiems gyvunams, nuskuodziau pirkti skanumynu. Cukranendriu pundeli atidaviau Rutai, o pats su bananu keke nuejau maitinti vieno is mazesniuju gyvunu. Is pradziu daviau po viena banana ir viskas ejosi sekmingai, bet po to be maitinimo liko kitas dramblys, kuris nusprende irgi pasimaitinti is mano ranku. Susinervaves, kad jam gali nieko nelikti, mazasis apvyniojo straubliu ir ketino sukramtyti fotoaparata, kuris kabojo man ant kaklo. Gerai, kad i mano rekima sureagavo priziuretojas, kuris isgelbejo svarbia keliones iranga :) Tik fotikas ir as pats buvome siek tiek istrinti bananais – teko valyti :) O drambliukas ramiai surinko nuo manes bananu liekanas ir patenkintas nuejo …
Po to nuejome joti drambliu. Ateina toks dickis, priziuretojas jam ant kaklo, o ant nugaros tokia dviviete sofkute, i kuria mus ir pasodino. Kai dramblys pajuda, atrodo gana ekstremaliai, lyg tuoj nukrisim, ypac kai leidziasi zemyn arba kyla aukstyn. Bent jau Ruta bijojo.
Priziuretojas ant musu dramblio siek tiek sauke ir net trinktelejo i galva su tokia lazda. Nezinom, ar priziuretojas labai grieztas ar dramblys pasitaike isdykes.
Jojom per upe, po to i kalna, po to vel per upe. Tarpe daug punktu, kur pardavineja tuos pacius skanestus drambliui – nesusilaikem, nupirkom :) Vaizdai aplinkui grazus – dziungles, tarpekliai, upeliai ir pan.
Grizus neislaikem ir nusipirkom ireminta komercine nuotrauka (daznai daroma ivairiose atrakcijose) – labai jau graziai atrodem :)))
Po to buivolu traukiamu vezimu nuvaziavome valgyti luncho. Vel bufetas, alus 10 batu pigesnis negu vakar.
Privalge plaukeme bambukiniu plaustu. Upe tokia negili, rami – toks pensininku uzsiemimas :) Labai karsta – gerai, kad isdave bambukines skrybeles. Tokias, kaip filmuose apie kokius vietnamiecius arba kiniecius rodo. Vaizdai apie upe labai grazus, daug visokios augmenijos. Bananu medziu cia kaip pas mus kokiu pieniu :)
Susodino i mikriuka, nuveze i “Orchideju ferma” – taip jie vadina soda, kur auginamos orchidejos. Labai, labai grazu. Ten dar buvo atskiras paviljonas su drugeliais. Grazus, bet mazai :)
Tuo siandienine programa baigesi ir neiprastai anksti (apie 15:30) grizome i viesbuti.
Tuo musu keliones pazintine dalis baigiasi ir prasideda poilsine-pazintine. Rytoj ryte skrydziu su persedimu Bankoke skrendame i Krabi. Is kur mus turi pasiimti ir pervezti i viesbuti Koh Lanta saloje, kur praleisime artimiausias penkias dienas. Vel reikes ieskoti kompiuterio su internetu. Tikimes, kad pavyks sekmingai rasti ir mes toliau rasysime apie savo ispudzius. Iki.

P1060195

P1060197

P1060198

P1060205

P1060204

P1060211

P1060214

P1060217

P1060218

P1060225

P1060229

P1060235

P1060246

P1060281

P1060284

P1060288

P1060259

P1060295

 

h1

Kelione i Tailanda: Chiang Mai (6 diena)

2009-02-26

Sveiki.
Ketvirtadieni buvome ekskursijoje i taip vadinama Auksini Trikampi –  Golden Triangle. Trikampis todel, kad i viena taska sueina triju valstybiu – Tailando, Laoso ir Mianmaro (Birmos) – sienos. O auksinis todel, kad sioje vietoje vyko intensyvi opijaus prekyba, o atsiskaitoma buvo tik auksu.
Kelemes 5:30 :( Pusryciams mums is vakaro buvo pagaminta susmustiniu su tunu (beje, labai skaniu), nes isvaziuoti ryte turejome anksciau, negu prasideda pusryciai viesbutyje.
Truputi po septintos valandos mus pasiima mikriukas. Pasirodo, kad jis mus nuveza tik iki kito mikriuko. Matyt, musu agentura nesurinko pilno komplekto, todel mus prijunge prie kitos agenturos turo. Paimam dar pora zmoniu ir musu jau pilnas komplektas.
Turistu gavosi labai misrus komplektas: pagyvenusi prancuzu pora, du jauni australieciai (medaus menesio kelione!), vokieciu pora ir keista tokia pora – cia dirbantis anglas ir tailandiete (nezinom, kas ji jam :) ). Ir, zinoma, mes – is Lietuvos.
Gide si karta puikiai sneka angliskai ir siaip pasirode labai profesionali ir daug zinanti.
Vaziuojam gana ilgai – apie 2 val. Pakeliui sustojam prie tarpinio keliones objekto – karstuju versmiu. Pasirodo, kad tai tokia prekybine aikstele, kurios viduryje yra tokie fontanai, su karstu, siera dvokianciu vandeniu. Idomumo delei, turistams siulo fontane issivirti cia pat parduodamu kiausiniu :) Sakyciau, pagrindinis sustojimo tikslas buvo draugiskai visus nuvaryti i tualeta pries ilga kelione :)
Chiang Rai, kuris yra pagrindinis siauriausios Tailando dalies miestas, pravaziuojam kiaurai. Siaip prie Chiang Rai yra gana zymi Baltoji sventykla (White Temple), pastatyta gana neseniai (1997 metais). Ji lyg budavo sios keliones programoje, bet dabar maciau isbraukta.
Pagaliau atvykstame i Chiang Saen miesta. Tai senas miestas, pamenantis dar nuolatinius Siamo ir Birmos karus del teritoriju. Sustojam prie vienos tokios apsamanojusios sventyklos. Po to vaziuojam prie Mekongo upes, kuria ir eina siena tarp valstybiu (trikampi suformuoti padeda vienas intakas). Cia siuloma papildoma mokama ekskursija (300 Batu zmogui) – plaukimas upe su laivu su apsilankymu kaimelyje Laose. Toks specialiai turistams skirtas kaimelis – nereikia nei pasu, nei vizu, galioja Tailando pinigai. Susimoki 20 Batu uz islipima i kranta ir viskas :) O ten, zinoma, veikia visas turgus. Pagrindine jo izymybe – uzpiltines (kai spiritu uzpilamas koks gyvunas ar jo dalis), kurias jie isdidziai vadina viskiu. Cobra whisky, Scorpion whisky ir, svarbiausias, Tiger penis whisky :))) Isivaizduokit tokius didelius indus, kur imesti ivardinti dalykai ir uzpilti spiritu. Rode, truputi ragavom – baisi slykstyne. Nebijokit, nepirkom (buvo ir buteliuose) :) Vietiniai, beje, naudoja medicininiais tikslais. Tailande toks elgesys su gyvunais uzdraustas.
Dar siek tiek apie plaukima laivu. Kaip visada malonu karstyje pabuti ant vandens. Bet skaiciau ir maciau nuotrauku, kad cia turetu buti labai grazu. Tuo tarpu jokio grozio as nemaciau – tokia migla aplink. Kaip, beje, ir diena pries kelioneje i kalna. Tai issiaiskinom, o po to ir patys matem, kad tokia migla (o Chian Mai ir degesiu kvapa) sukelia masiniai zemes deginimai. Pasirodo, ju ukininkai, nueme derliu, isdziuvusius augalus padega (panasiai, kaip pas mus zole), kad gauti pelenai patrestu zeme. Tai negerai, bet jie simtus metu taip daro.
Po upes nuvaziavom pietauti. Sikart turejom buffet lunch, tai galejom rinktis maista (t.y. ka isideti prie ryziu :) ). Gerimai, zinoma, mokami. Beje, butelis 0,5 litro alaus (vietinio) cia kainavo 130 Batu (10 Lt). Beveik viska pataikiau isideti neastriai, tai visai daug pavalgiau :)
Veliau mus nuveze i Mae Sai miesta. Visai ant sienos su Myanmar (Birma) – matem praejimo punkta. Cia birmieciai masiskai veza pardavineti kiniskas prekes (t.y. pigias), o tailandieciai varo pirkti. Miestas turi viena pagrindine gatve ir ji visa skirta prekybai.
Pagaliau paskutinis punktas – vietiniu kalnu genciu kaimelis. Iki jo reikejo gera valanda vaziuoti kylant vingiuotu kalnu keliu. Anksciau sioje vietoje buvo pabegeliu is Birmos (visos sios gentys kilusios is ten) stovykla, veliau Tailando vyriausybe paverte ja turistiniu objektu, taip leisdama siems zmonems siek tiek uzsidirbti. Cia viename kaime gyvena trys skirtingos gentys. Vyru neradome – jie dirba laukuose pas vietinius ukininkus. Bet visa idomuma sudaro siu genciu moterys. Vienos is ju turi juodus dantis – pastoviai kramto tokius lapus su antiseptinem savybem. Dantys ilgainiui pajuoduoja, bet uztai nereikia jokiu stomatologu :) Cia alternatyva tiems, kas pas dantista bijo eiti :) Jei ka, kreipkites, zinom, kur gauti :)))
Kitos genties moterys turi labai ilgus kaklus – formuoja juos nuo vaikystes, dedamos vis daugiau tokiu metaliniu ziedu. O pagrindine priezastis (neskaitant, zinoma, supratimo apie grozi), del ko jos taip nuo senoves darydavo – apsauga nuo tigro uzpuolimo. Senoveje moterys eidavo i  dziungles rinkti ivairaus maisto ir jas uzpuldavo tigrai. Tigrai visada kanda i kakla – kad uzmustu vienu ikandimu. O ten metaliniai ziedai! Vyrai, tiesa, to nedare – geriau nesiojosi ginkla :)
Trecios genties atstoves i ausis isiveria didziausius auskarus. Taip ausys gerokai padideja. Cia jau ju supratimas apie grozi, o del skonio, kaip sakoma, nesigincijama :)
Siaip as turiu daug skepsio del tokios turistines “autentikos”, bet sikart labai patiko. Moterys keliancios simpatija, o svarbiausia – drovios ir nedrasios. Gal taip yra del to, kad turistiniu verslu uzsiima dar labai neseniai – apie 5 metus, todel dar nespejo susiformuoti karta, isaukleta “nuplesk is turisto” dvasia. Beje, pas ilgakakles mergaites 10-11 metu gali apsispresti, ar nori detis ilginancius kaklus ziedus (iki to amziaus jos nesioja ziedus, bet jie dar neilgina kaklo). Bet jeigu apsisprendzia papildomu ziedu nesideti, turi palikti kaimeli.
Po to liko tik grizimas atgal i Chiang Mai. Tas “tik” reiske daugiau kaip tris valandas vaziavimo kalnuotu ir vingiuotu keliu, kol apie desimta vakaro buvome savo viesbutyje.
Labai pavargome, bet as dar aplekiau puse senamiescio, ieskodamas mazo buteliuko brendzio – kitaip labai sunku butu uzmigti. O kita diena vel keltis (tiesa, sikart valanda veliau) – vaziuosim pas dramblius :)

P1060118

P1060121

P1060127

P1060144

P1060140

P1060146

P1060151

P1060154

P1060159

P1060166

P1060188

P1060165

P1060180

P1060182

P1060171

P1060170

P1060178

P1060189

P1060184

 

h1

Kelione i Tailanda: Chiang Mai (5 diena)

2009-02-25

Sveiki.
Šiandien išbandėm, kaip dirba vietinės turizmo agentūros. Turiu pasakyti, kad lyginant su Bankoko patirtim, įspūdžiai žymiai geresni. Gal gidė angliškai šnekėjo ir su labai baisiu akcentu, bet stengėsi tikrai nuoširdžiai. Ir nepatikėsit – nereikėjo už nieką papildomai mokėti ir jokių papildomų mokamų atrakcijų irgi niekas nesiūlė.
Diena prasidėjo anksti ir, kaip visada, pusryčiais. Pusryčiai mūsų viešbutyje gana paprasti, nors karštą gali išsirinkti iš keturių variantų. Aš valgiau tradiciškai: dešrelės ir kiaušinienė, Rūta gavo blynelių.
Po to mus pasieme gide. Isvaziavome su mikriuku i viena is gana daug cia esanciu nacionaliniu parku: Doi Inthanon. Turistu kompanija be musu sudare du pagyvene kanadieciai (vyras ir zmona), vidutinio amziaus svedas ir visai jauna porele is Norvegijos. Turiu pasakyti, kad kompanija buo visai vykusi ir bendrauti sekesi lengvai. Pakeleiviai pasitaike issilavine, daug keliave ir daug mate.
Eksursijos metu pamateme pora ispudingu kriokliu, vietines genties kaimeli, uzsukome i turgeli (pirkome skaniu dziovintu vaisiu), aukstai kalnuose pastatytas dvi sventyklas (pagodas), skirtas karaliui ir karalienei, bei uzvaziavome i virsune auksciausio kalno Tailande, kuris ir vadinasi Doi Inthanon (apie 2500 m virs juros lygio).
Tiesa, dar turejome lunch. Man Tailande, kai sneka pradeda eiti apie valgyma, daznai sugenda nuotaika. Nesuprantu as tu ju issidirbinejimu su ivairiais prieskoniais ir kitokiais ingredientais, nors tu ka. Stai ir si karta gavome keistokos sriubos ir astrios vistienos. Gerai, kad pabaigoje gavome arbuzo ir ananaso, tai bent skonis liko skanus. Cia gyvendamas as turbut buciau labai liesas :) O Rutai kaip tik labai patinka. O kadangi ji ketina apsilankyti cooking kursuose (cia tokius siulo), tai turbut ir grizus manes laukia svorio metimas :)
Is ispudziu atskirai noriu pamineti tas dvi sventyklas – gal ne tiek jas pacias, o nuostabia aplinka. Labai daug geliu, viskas zydi, kvepia, plius dar gaivus kalnu oras. Taip pat labai ispudingai atrode kalno virsuneje orchidejos, augancios tiesiog ant medziu.
Apie 17 val. grizome i viesbuti. Iskart isejome pavakarieniauti. Sikart pagal Lonely Planet rekomendacijas i restorana, kurio savininkas buves reporteris (lyg is Australijos). Cia ir tailandietiska, ir vakarietiska virtuve, be to cia yra naminio vyno grafineliuose (iprasta Europoje, bet cia didele retenybe). Stai cia as ir neislaikiau – uzsisakiau kiaulienos nugarine su grybu padazu ir su bulviu kose :) Kuo labai nuvyliau Ruta …
Prikirte, vel pajudejome i naktini turgu. Siandien isstudijavome jau atidziau. Bandeme deretis. Likau stipriai nusivyles. Eilini karta nuvyle turgine prekiu pasiula. Be to, mes jau zinome nemazai prekiu kainu, todel kai tau pasako 4 kartus didesne kaina ir nelabai nori deretis, tai ir pirkti noras prapuola. Todel nusipirkome tik keleta niekuciu, isgereme sulciu ir su tuk-tuku parlekem namo.
Rytoj laukia labai sunki ekskursija i Chiang Rai. Isvykimas 7:00 ryte, griztame apie 21:00 vakare. Labanakt.
Ruta raso:
Toji sriuba, kuria valgem per lunch, buvo nuostabiai skani, ir visai musu kompanijai buvo skani, net recepto klausem. Tai ingradientai: vistiena plonai pjaustyta, imbieras smulkintas, citrina, sojos padazas, citrinzole, grybai, ir kokoso pienas. Galesime pabandyt isvirt kai grisiu .
Gamta labai patiko, toje auksciausioje Tailando vietoje ejome mediniais takeliais misku – tai ant dideliu apsamanojusiu medziu zydi baltos orchidejos. Vienas medis tai isvis nuostabus, orchidejos tarsi kekemis iki pat virsunes ji aplipusios. Labai graziai, stambiais baltais ziedais zydi rododendrai.  O pauksciai kad ciulba ivairiausiais balsais. Labai daug pauksciu cia, atskrenda ziemoti is saltesniu krastu. Daliui pavyko viena labai simpatiska paukstuka nufotkinti.
Siaip mums musu kelione atrodo oho kokia ilga, bet vat toji jauna norvegu pora 2 menesius keliauja po Azijos salis. Kanadieciai 6 savaites keliauja savarankiskai po Tailanda, ir jiems 73 ir 66 metai! Tai va taip vat zmones keliauja…
Musu viesbutuky ramu, kvepia smilkalais, tvenkiny plaukioja pulkelis spalvotu zuvyciu. Gera cia..

P1060092

P1060002

P1060021

P1060032

P1060038

P1060040

P1060051

P1060053

P1060054

P1060058

P1060062

P1060073

P1060081

P1060101

P1060105

P1060106

P1060113

 

h1

Kelione i Tailanda: Chiang Mai (4 diena)

2009-02-24

Sveiki.
Atvykome į šiaurę – miestą Chiang Mai. Kelionė pavyko labai sklandžiai, nelabai yra ką pasakoti. Taksi, iškviestas su laiko atsarga, atgabeno mus į oro uostą dar pusantros valandos prieš check-in. Bet Bankoko trafikas pasitikėjimo nekėlė, be to pirmą kartą skridome su tikra pigių skrydžių kompanija – Air Asia. Kaina tikrai nedidelė, bet čia ir 15 kg apribojimas bagažo vnt. svoriui ir netolerancija vėluojantiems. Pasitrynėm oro uoste, užsiregistravom, išskridom.
Air Asia prieš kokį mėnesį pranešė apie naujovę – galima internetu išsirinkti vietas (kas brangiau sumoka). Tai aš išrinkau :) Paskaičiau internete pasakojimus, kad labai gera pirma eilė, nes kojoms vietos daug yra, tai ir parinkau 1A ir 1B. Rezultate Rūta sėdėjo iškart ant išėjimo durų (kad jas uždaryti, Rūta kojas turėjo patraukti). Šiaip daugiau nieko įdomaus – Rūta labai bijojo (kaip visada), skraidino nelygiu keliu (nes šiek tiek purtė), nespėjom išgerti nusipirktas sultis, kaip nusileidom (skrydžio trukmė 1 val 10 min).
Oro uoste mus pasigavo taksistas, kuris už fiksuotą 120 Batų mokestį labai (nu labai, labai) pasisiūlė nuvežti kur tik mums reikia :) Kadangi po Bankoko kainų atrodė mažai, o ir Lonely Planet apie tokias sumas šnekėjo, tai buvom didžiadvasiški ir maloningai sutikom :)
Kai per maždaug 3 minutes atvežė iki viešbučio, pagalvojau, kad neaišku už ką čia tiek pinigų, bet ką jau darysi.
Viešbutukas – 3sis Bed and Breakfast – labai jaukus ir fainas. Kambarys – toks derinys balto minimalizmo ir tamsių, rytietiško stiliaus baldų. Tiesa, dušo dar neišbandžiau, tai labai dar negirsiu.
Tik pasidėję daiktus, iškart išėjome į kultūrinę programą. Kadangi sekančias tris dienas važiuosim į ekskursijas už miesto, tai minimaliai apžiūrėti miestą galėjome tik šiandien.
Po daugiamilijoninio Bankoko, kelių šimtų tūkstančių Chiang Mai – toks provincijos miestukas. Čia niekas labai niekur neskuba (neseniai kavinėje patyrėm, kad padavėjai irgi :( ).
Tiesa, pradžioje užkandom. Rūta išrinko tokią labai vietinės išvaizdos nebrangią kavinę, kur, kaip nebūtų keista, pirmą kartą Tailande visai skaniai pavalgiau. Rūta vieną patiekalą sukirto, o sriubos neįveikė (labai jau aštri).
Po to, vėl gi pagal sutrumpintą Lonely Planet programą, apėjome gal keturias šventyklas. Gražios, kaip visada.
Išgėrėm sulčių ir patraukėm į turgaus pusę. Nors viešbutyje mums paaiškino, kad iki turgaus pėstute kiek per toli, palyginę žemėlapyje jau nueitus atstumus ir likusį iki turgaus, nusprendėm, kad visai galim pabandyti. Iš tikrųjų, nuėjom gana nesunkiai. Naktinis turgus (pradeda veikti maždaug nuo 18 val ir dirba iki paryčių) čia vietinė įžymybė. Ištisas kvartalas prekybos, maitinimo ir net koncertų. Tačiau rimčiau pasižvalgyti neužteko jėgų. Pavakarieniavom, nusipirkom vaisių, ir, sėdę į tuk tuką, baisiniu greičiu buvom parvežti į viešbutį.
Rytoj grįžtam prie pirktinių ekskursijų. Alternatyva joms būtų patiems samdyti taksi, kas irgi labai nepatikima. Pirma ekskursija bus į gamtą (jau pasiilgom po miesto šurmulio) – važiuosim į Doi Inthanon nacionalinį parką. Įspūdžiai iš jo – rytoj. Sėkmės visiems ir labanakt.
Čia Rūta rašo.
Chiang Mai tokia ramybė, ir oras visai kitoks, nėra taip siaubingai tvanku kaip Bankoke, o vakare net maloniai vėsu. Visi tokie atsipalaidavę, lėti, šventyklose daug žalumos ir be galo ramu, paukštukai čiulba, vienuoliai šypsosi. Šiaip labai daug vienuolių čia, yra prie kai kuriu šventyklų tokie monks chat – prie staliukų sėdi vienuoliai ir visi norintys gali ateiti su jais pabendrauti. Kol kas nėjau, nedrąsu kažkaip.
Į tą turgų tai dar varysim būtinai, nes šiandien nieko nespėjom, kol kas nusipirkau tik smilkalų. Yra du dideli turgūs vienas šalia kito, vienas veikia nuo ankstyvo ryto, o tas Night Bazaar tik sutemus. Chiang Mai garsėja savo tekstile, šilku, įvairiais rankdarbiais ir visko galima rasti tuose turguose.
Sąžiningai abu su Dalium valgom tailandietišką maistą. Aš jau pradėjau mėgti aštriai, nes antrą dieną kaip tenka tai valgyt. Šiandien ta sriuba. O vakar Dalius nusipirko tokių dešryčių mažyčių keptų, galvojo, kad bus lietuviškos dešrytės analogas, tai jos buvo toookios aštrios, kad jis nevalgė, ir man teko vienai viską suvalgyt.
Dieviškos sultys čia. Ateini prie didžiulio sąrašo vaisių ir renkiesi iš kokio vaisiaus nori sulčių. Šiandien gėrėm mango ir papają. Nuostabiai skanu, žinokit.
Labanakt.

P1060302

P1060192

P1060299

P1060304

P1060305

P1050896

P1050887

P1050903

P1050882

P1050857

 

P1050905

 

 

h1

Kelione i Tailanda: Bankokas (3 diena)

2009-02-23

Sveiki.
Siandien paskutine diena skirta Bankokui. Tiksliau ne visai Bankokui – vaziavome i buvusia istorine sostine Ajutaja (kirtis zodzio gale). Po vakarykstes patirties su agenturoje pirkta eksursija, siandien vel grizome prie savarankisko turizmo.
Prasidejo viskas paprastai – su Skytrainu reikejo nuvaziuoti iki galines stoteles. Nuo ten – dar geras gabalas iki autobusu stoties. Zemelapis jau nelabai detalus, tikslaus atstumo nesuprasi. Lonely Planet rekomenduoja pavaziuoti miesto autobusu. Kadangi tie meisto autobusai man atrode siek tiek egzotiskai, tai as skeptiskai ziurejau i sia rekomendacija. Maniau rasim, kokias nuorodas, jei ka – ir paejesim. Atvaziavom. Isejom i lauka. Miesto autobusu daug, vaziuoja non stop ivairiausi numeriai. Uzraso ne tai, kad angliskai, bet ir lotyniskais rasmenimis – nei vieno. Supratau tik, kad motociklai pasiruose nuvezti i bus terminal uz 50 Batu. Bet sis transportas mums netinka. Pradejom klausineti aplinkui, angliskai nelabai kas kalba. Bando mums kazka paaiskinti, bet mes nelabai suprantam. Viena moteriske pareiske, kad ji irgi vaziuoja i Ajutaja ir autobusas vaziuos is cia. Tik nesugebejo paaiskinti, kada jis bus ir kaip ji identifikuoti :)
Kol as kvociau vargse moteriske, Ruta uzmezge dialoga su sutojusio 3 numerio autobuso vairuotoju ir kontroliere. Pasirodo, kad jie zino, kur mums reikia ir pro ten vaziuoja. Valio! Isedom, sumokejom 28 Batus, vaziuojam. Kartu dar tokius pat pasimetusiu japoniuku pora prigriebem. Autobusas toks geras kaip miestui – su konicionierium ir panasiai. Vaziuojam gana ilgai, mums neramu. Kiekvienam sustojime klausiamai ziurim i kontroliere, po to klausiam – gal jau? Ji tik juokiasi ir purto galva. Pasirodo, tas autobusas ir vaziuoja i autobusu stoti, kuri mums reikalinga. Isivaziduoju, kaip juokingai atrodem :)
Bet stai stotis. Mums nurodo kelia, surandam, nusiperkam bilietus. Ir japoniukai is paskos. Isivaizduoju, kad mes jiems kaip kelioniu guru atrodom :)))
Isedam i autobusa, kuris vaziuoja i Ajutaja. Geras toks, kondicionuoja taip, kad Rutai megztinio reikia. Gerai, kad as vakar savo uzmirsau is kuprines issiimti. Vaziuojam apie 1,5 val, nes stojam daznai.
Atvykome i Ajutaja. Prie musu iskart prisoko vietiniai entuziastai su tuk-tukais (toks triratis motoroleris). Atkakliausia viena moteriske. Kaina leidzia, suderim, kad uz 500 Batu (apie 40 Lt) 3 val. vezios po objektus. Aplankem gal penkiu sventyklu liekanas, kol pavargom. Ka galiu pasakyti trumpai – grazu, idomu. Bet karsta. Zinokit, labai karsta … Pagaliau sakau musu vairuotojai – mums reikia tik tualeto, nusipirkti atsigerti ir i autobusa. Ji tik galva linktelejo ir nuveze … i autobusu sustojima. Viskas gi cia yra, vienoje vietoje :) Tualetas, zinoma, toks pobaisis, uz 3 batus. Gerai, kad man tik “mazo” reikejo. Kol pabuvau, Ruta rado autobusa. Kol paklausiau kur, jis pajudejo. Staigiai isokom, atsisedom. Stai cia ir prasidejo mano sios dienos didziausias kosmaras. Autobusas save vadina kondicionuojamu, bet del senatves pucia taip, kad iki keleiviu neateina :( Zmoniu surinkom is visos Ajutajos, pilnas autobusas, kvepuoti nera kuo … Gerti nusipirkti nespejom, todel su pavydu ziuriu i kitus saltus gerimus naudojancius keleivius ir noriu ka nors primusti. Bet geriausia savarankisko keliavimo savybe yra ta, kad pykti gali tik ant saves :)
Siaip taip grizom i Bankoka. Vel gerokai pasiblaskem ieskodami miesto autobuso. Sikart papuolem i toki su atvirais langais, demokratini, uztai kainuoja dvigubai pigiau, negu kondicionuojamas. Suradom savo Skytraina, grizinejam.
Begrizdami sugalvojom uzsukti i Siam Paragon prekybos centra. Didelis toks, naujas, prabangus. Po parduotuves, zinoma, nevaiksciojom, bet aplankem kazkoki vietiniu maisto gaminiu pristatyma-turgu-kur viskas vietoje ruosiama, kepama ir verdama, isgerem sulciu ir apsipirkom vakarui uzkasti ir palydeti Bankoka su vyno buteliu: pirkom vyna uz 285 Batu (22 Litai), pigiausia – tai buvom palydeti pasaipiom sypsenom. Nes daugelis buteliu kainuoja nuo 1000 iki 25000 Batu :)
Rytoj isskrendam i siaure,  i  Chiang Mai. Kai isikursim ir rasim interneta su kompu – papildysim naujienas is Siamo krasto. Iki.

h1

Kelione i Tailanda: Bankokas (2 diena)

2009-02-22

Sveiki.
I pabaiga eina antroji diena Bankoke.
Atsikelem anksti, lengvai uzkandom ir mus pasieme i ekskursija i plaukiojanti turgu. Vaziavome su mikroautobusu apie 1,5 val. iki rajono, kur pilna kanalu. Siaip anksciau kanalai vaidino dideli vaidmeni ir Bankoke – ir prekyba, ir transportas. Taciau veliau ju reiksme nustelbe automobiliu transportas.
Sedome i tokia valti, kuria jie vadina long tail boat, su labai garsiu motoru. Pradejome plaukti kanalais. Siek tiek taskosi. Fotografuojam, filmuojam – egzotika :) Prie kanalu vyksta gyvenimas. Priplaukem prieplauka, islaipino. Stai ir pirmas netiketumas: reikia papildomai pirkti bilietus i bemotore valti, tipo su ja geriau apziureti pacia turgaus prekyba. Po 150 Batu nuo galvos, reiskia 300 Bt (apie 22 Lt). Nusiperkam, susedam, plaukiam i pati turgu. Kanalai siauroki, valciu daug. Visus kuno organus butina laikyti neiskisus is valties, nes prasilenkdamos valtys susitrenkia, tai gali koki ir nunesti :) Prekyba tokia, sakyciau, i turistus orientuota: vaisiai, suvenyrai. Nieko neperkam – suvenyrai veliau.
Kad geriau isivaizduoti, kaip atrodo tas turgus, reikia Kauno Urmo bazeje (iki visu remontu su naujais paviljonais) tarpuose israusti kanalus su vandeniu ir paleisti valtis su prekyba. Tokie judantys kioskai :) O ka, gal dar reikia parduoti verslo ideja Urmo bazei ? Kartu ir turistu pritrauktu …
Plaukioti baigem, laisvo laiko dar valanda. Tai po ta baze dar pasitrynem, nusipirkom pomelos islukstentos. Skonis fantastiskas – burnoje net traska …
Sedam i mikriuka. Programa kaip ir baigta, bet as jau vakar pirkdamas eksursija pastebejau, kad laiko labai daug numatyta. Akurat, taip lengvai mus su pigiausia programa neisleis. Atveze jodineti drambliais – nenorim (siaureje jodinesim). Siulo bezdzioniu sou – nenorim. Nuveze i gyvaciu pasirodyma – neinam. Uzsukom i medzio dirbiniu centra – nieko neperkam. Uzknisom matyt visiskai – sugrudo mus i kita mikrobusa, dinkit i savo Bankoka. Man dar pasiseke – prie vairuotojo priekyje pasodino, o Rutai teko atlenkiama kedute. Tai kankinosi visa kelia atgal.
Taip pasibaigus nusprendem, kad rytoj i Ajutaja vaziuosim marsrutiniu autobusu savarankiskai. Uztai nuo nieko nepriklausysim.
Grize popiet, dar aplankeme pora Bankoko vietu. Is pradziu buvome Chinatowne su masine gatviu prekyba. Kuo tik jie neprekiauja, pradedant nuo maisto ir baigiant visokiomis senienomis ir slamstu (cia mano akimis). Rajonas turi savo veida, bet nuo triuksmo ir daugybes zmoniu greit pavargsti.
Po to su taksu dar nulekem i Khao San gatve (nebrangu – 60 Batu, nepilni 5 Lt). Pesciuju gatve su prekyba. Labiausiai vakarietiska (skamba vakarietiska muzika), tokia atsiputusi. Gatveleje salia pasedejom ramiam kabake, isgerem apelsinini kokteili. Su taksi+metro grizom namo (del transporto sistemos Bankoke reikes turbut atskirai parasyti).
Vakare pagaliau prisiruosem nueiti i masazus. Salonu pilna, du tiesiog isejus i gatve prie musu viesbucio. Paemem 1 val koju masazus. Kaina 250 Batu (siek tiek maziau 20 Lt) vienam. Ka galiu pasakyti – fantastika. Kojas nuplauna, i minksta kresla pasodina (abu su Ruta salia), kojas visaip ismasazuoja, po to rankas ismasazuoja, po to pecius ismasazuoja, tada paleidzia :) Siek tiek skauda, bet jausmas po to – nuostabus! Uz tokia kaina ir kokybe Lietuvoje eiciau bent karta i savaite :)
Siai dienai tiek, paziuresim, ka Ruta dar pridurs. Linkejimai visiems. Mamoms po bucki :).
Cia Ruta raso:
Man tai tas turgus visai nepanasus i urmo baze. Siaip labai fainai buvo, susedom i valtele, ir pirmyn tarp valciu su gausybe ivairiausiu gerybiu – prieskoniai, kazkokios zoles, laivelis – virtuve kur ruosia maista, vaisiai ivairiausi, salia iprastu dar mangustinai, diuranai, rambutanai, guavos, kai kuriu paragavau, ir visu planuojam paragaut per sia kelione.
Siandien turgu diena, nes popiete praleidom chinatowne, kuris susideda is daugybes siauru gatveliu ir jose visose vyksta turgus. Kadangi siandien sekmadienis, tai jis buvo truputi mazesnis, pagrinde tik maisto, bet labai gausus ir chaotiskas, prekiu galybe ir jos visos tokios, kad mes su Dalium niekaip negalejom nustatyti kas tai yra, kazkokios zoles dideliais kiekiais, ivairus dziovinti dalykai, voneles ir kibirai ivairiu marinuotu dalyku, maisai dalyku panasiu i didelius kukuruzus ivairiausiu formu, visur kazkas kepama, verdama, kvapai tik sklinda, garuoja. Vietiniu daugybe, visi kazka nesa, perka , valgo. Mes su Dalium ten vaikstinedami jautemes taip, tarsi butume atvyke is kitos planetos, ir gera budavo tame chaose pamatyti saviskio – turisto, veida.
Valgem siandien vel tailandietiskai zinoma. Nors Dalius is pradziu buvo iskeles minti eit i picerija. Bet persigalvojom, ir Dalius uzsisake, labai keista, bet , kiaulienos su brokoliais(!) ir net viska suvalge.
Dar valgem gatves maisto. Bankoko gatvese visur ir bet kur visada rasi mazuciu vezimaiciu su maistu – ant grilio kepa iesmelius su ivairiausia mesyte ar zuvyte, taip pat kepa blynus, verda kazkokius rutuliukus, suka suktinukus. Taigi nusipirkom po iesmeli vistienos, kainuoja vienas apie 80 lietuvisku centu, ir buvom nustebinti kaip nuostabiai skanu.
Tai del tu vezimaiciu, ir del turguose nuolat gaminamo maisto, Bankokas yra pilnas maisto kvapo. Maisto kvapas, susimaises su daugybes masinu ir tuk tuku ismetamu duju kvapu, karsciu bei dregme sudaro Bankoko smoga. Na, nelabai skaniai skamba, bet siaip nieko baisaus.
Su alkoholiu tai nera labai gerai, as neturiu ka gerti, tai geriu alu. Vynas labai brangus ir jo labai mazai – parduotuveje kokie trys buteliai tiktai. Stipriu gerimu nesinori kai karsta. Dalius tai perkasi kazkokiu gazuotus kokteilius kurie yra saldus ir man neskanu, tai man belieka gerti alu.
Linkejimai visiems, labai smagu kad skaitot ir komentuojat. Labanakt.

h1

Kelione i Tailanda: Bankokas (1 diena)

2009-02-21

Sveiki.
Šiandien buvo pirma pažintinės kelionės dalis. Turėjome “privalomąją” programą :)
Bankoke aplankėme pagrindines šventyklas: Karalių rūmus, Wat Pho ir Wat Arun.
Kėlėmės gana anksti – truputį po 7:00 (Lietuvoje tuo metu antra valanda nakties). Norėjome kuo anksčiau pasiekti kultūrinius objektus, kol ne per karšta ir kol neužplūdo turistiniai autobusai.
Buvo pirmieji pusryciai viesbutyje Drop Inn  – kentetini, bet nieko ispudingo. Desreles, keptas kiausinis (jokiu darzoviu). Siek tiek vaisiu, vieno pavadinimo nezinom :) Kava. Labiausiai nuvyle tai, kad pietu kraste sultys nenaturalios, o is milteliu. Fu, neskanu.
Is viesbucio pavyko iseiti tik apie 9:00. Lauke jau beprotiskai karsta … O gal vis dar karsta, nes rytines gaivos nesulaukem ir kai norejom atsidaryti langa paryciais, kai baigem uzdusti nuo kondicionieriaus palaikomo uzdaro klimato.
Kadangi Skytrainas ir Metro i senamiesti nevaziuoja, is turistiniu knygu sugalvojome toki marsruta: vaziavom Skytrainu su persedimu iki galines stoteles prie upes, o is ten iki vietos plaukeme su tokiu laivu : River Express. Jis turi upeje stoteles. Kaina i viena puse zmogui – 13 Batu (1 Lt). Palyginimui Skytrainas reikalingu marsrutu kainavo 80 Batu zmogui. Upeje gana nesvaru, net nemalonu, kai vandens dulkeliu uznesa :(
Vienu zodziu marsrutas idomus, bet su persedimais ir laukimais uztruko apie 1,5 val. Vietoje buvome apie 10:30 …
Apie sventyklas daug nepasakosiu, nuotraukose bus idomiau. Siaip – gana patiko. Tik vel – labai, labai karsta. Sakyciau, 35-40 laipsniu, plius daug dregmes – oda visa laika tokiu sluoksniu padengta :( Pridejus saule tiesiai virs galvos, tai gerokai trukdo geretis tuo, ka pamatai. Gerai, kad kremu nuo saules pasitepem, tai turim tik raudonus ruozelius ten, kur nepataikem patepti :)
Vakare dar nuvaziavom i kitokia “kulturine” programa – Patpongo kvartala (vienas zinomiausiu “raudonuju kvartalu” pasaulyje). Nesusilaikem – uzejom i reklamuojamus sou. Daugiau nenorim :) Detales grizus.
Rytojui nusipirkom is vietines agenturos kelione i plaukiojanti turgu – upeje turetu buti daug valciu, kuriose verda prekyba. Tai kelsimes apie 5:00, isvaziuojam 6:20. Turgus, kaip zinia, rytinis reikalas :) Labanakt.
Cia Ruta raso:
Man labai patiko sventyklos, viduje ispuostos, prideta geliu, daugybe smilkalu uzdegta. Vienoje sventykloje gulintis Buda net 46 metru ilgio, Dalius ji fotkino dalimis:). Labai patiko po sventyklas vaiksciojantys vienuoliai su savo oranziniais drabuziais, vis fotkinau juos, o vienas man padovanojo apyranke.
Valgeme tailandietisko maisto. Daliaus patiekalas, labai keista, bet buvo daug labiau tailandietiskas nei mano – tokia kaip sriuba su ryziu makaronais, mesa, kazkokiais baltais kamuoliukais taip ir neissiaiskinom ko, ir dar daug visko buvo toje sriuboje plius kazkokiu zoliu, skonis – tikrai negaliu pasakyt kad neskanus…,bet ir nera skanus. Dar buvome ledaineje, valgem ledu ( ne pienisku , o gal is saldyto kokoso pieno ) su daug vaisiu.
Atrodom su su Dalium kaip zebrai del neatidaus pasitepimo kremu nuo saules. Mano plaukai nuo dregno oro nevaldomi.

h1

Kelione i Tailanda: atvykimas

2009-02-20

Sveiki.
Kai nusprendziau i seniai neatnaujinama bloga rasyti tiesiogines naujienas is keliones i Tailanda, negalvojau, kad reikes pradeti nuo patikinimo, kad mums viskas gerai. Ir joks zaibas i musu lektuva netrenke :)
Para laiko uztrukusi kelione marsrutu Vilnius-Frankfurtas-Dubajus-Bankokas buvo, zinoma, nelengva, bet pavyko visiskai sekmingai. Siuos sakinius rasau is viesbucio Bankoke (kompiuteris su internetu, beje, nemokamai).
Lufthansa mus tvarkingai (svarbiausia – laiku) nuskraidino is Vilniaus i Frankfurta. Cia isankstiniu nervu buvo nemazai, nes neturejome jungtinio skrydzio tarp sio segmento ir tolimesniu.
Frankfurte mus i savo globa pasiime Emirates Airlines. Apie sias avialinijas galiu pasakyti tik labai gerus zodzius – grafiko laikomasi, servisas – auksciausio lygio (su visais maitinimais ir pan.) ir kiekvienas keleivis turi individualia Pramogu sistema. O kaina – visai nedidele. Emiratai mus ir atskraidino is Frankfurto per Dubaju (su 4 val. pertrauka) i Bankoka.
Bankoko aeruostas pasitiko bandymais isiulyti “prabangu” taksi uz triguba kaina. Gerai, kad zinojom, todel taksi kainavo tik 350 Batu (kaip ir turejo).
Klimatas gana kosmariskas – labai tvanku, visai nera kuo kvepuoti. O mes dabar tiesiogiai eisime i dusa ir i lovyte …
Cia Ruta raso: Musu viesbutukas Bankoke labai mielas ir jaukus, mus pasitiko su gaiviaisiais gerimais ir dregnais ranksluosteliais rankoms nusivalyti, o kol registravomes prie viesbucio iejimo atejo drambliukas :).
Lauke yra taip tvanku ir dregna, kad Daliui isejus is patalpos ( pvz viesbucio ar parduotuves ) iskart uzrasoja akiniai ir jis kuri laika nieko nemato.

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.