Italija (2011 m. pavasaris): Florencija (4 diena)

Šiandien keliamės anksti, papusryčiaujame ir išsikraustome iš mūsų viešbučio. Sėdame į vaporetto – mums dar galioja vakar dienos bilietai – ir plaukiame į traukinių stotį.

Rytas Venecijoj ramus ir giedras, pakrantėj vis dar snaudžia gondolos.

From Italija

Rialto tiltas toks tuščias gali būti tik anksti ryte.

From Italija

Štai mes ir Venecijos traukinių stoty.

From Italija

Dvi valandos kelio, ir mes jau Florencijoje. Viešbutį užsisakėme netoli traukinių stoties ir netoli miesto centro, kad visur būtų galima nueiti pėstute. Truputėlį „pagrybavę“, susirandame savo viešbutuką. Mūsų kambarys dar neparuoštas, tad paliekame daiktus ir išeiname į miestą. Planuojame papietauti, o tada sugrįžę įsikurti viešbutyje. Iš šeimininko pasiimame žemėlapį ir jo rekomendacijas dėl restorano pietums. Iškeliaujame.

Netoli paėję pasiekiame Mercato centrale . Lauke turgus, šiek tiek panašus į Gariūnus.

From Italija

O aikštės centre esančiame pastate – maisto turgus. Didžiulis… . Taigi pažintį su Florencija pradedame nuo maisto. Sūriai, kumpiai, dešros, alyvuogės, makaronai, prieskoniai, aliejai, na ir, žinoma, vynai. Apsiperkame vakarui.

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

Po turgaus einame pietauti, nes esame tikrai išalkę, ypač po taip viliojančių turgaus prekystalių vaizdų. Šalia turgaus restoranėlių nemažai, atrodo simpatiškai ir žmonių nedaug. Bet mes einame į mūsų viešbučio šeimininko rekomenduotą – Trattoria Mario. Atrodo jis tikrai neišvaizdžiai ir neįspūdingai. Prie įėjimo būrelis žmonių.

From Italija

Trattoria atidaryta tik šiomis valandomis.

From Italija

Meniu pakeverzotas ranka.

From Italija

Aš užeinu į vidų, o ten – sausakimša, triukšmas, lėkštės tik barška. Administratorius paklausia keliese būsim, užsirašo mano vardą, ir liepia laukt lauke maždaug pusvalandį.

From Italija

Taigi, mes stovime prie šios neišvaizdžios užeigos durų kartu su kitais belaukiančiais, nors aplink, visai šalia, pilna pustuščių restoranų. Bet jau kad pradėjom, reikia pabaigt.

Ir štai mes jau viduje, prie staliuko. Reikia kažką užsisakyt. Žinau tikrai , kad nenoriu tų labai didelių pusiau žalios jautienos gabalų, kurie, manau, ir yra šios užeigos „vinis“ . Kiekvienam, užsakiusiam tokį gabalą, virėjas atneša žalios jautienos gabalą, kad tas patvirtintų, jog gabalas tinkamas, ir tada eina kept.

From Italija

Taigi aš užsisakau jautienos su pomidorais, tuo užsitikrindama kad negausiu to žalio gabalo.

From Italija

O Dalius, šokiruotas tų aplink nešiojamų žalios mėsos gabalų, lieka labai atsargus. Pavalgome skaniai ir sočiai.

From Italija

Po pietų grįžtame į mūsų viešbutį, kur jau paruoštas mūsų kambarys. Įsikuriame ir vėl išeiname į miestą. Diena labai šilta ir saulėta.  Taigi Florencija – Toskanos sostinė. Miestas, garsėjantis daugybe viduramžių ir renesanso paminklų. Medičiai – įtakingiausia ir turtingiausia Florencijos šeima, finansavo daugybę architektūros šedevrų statybų.

Katedros aikštė ir katedra – Piazza del Duomo ir Santa Maria del Fiore. Įspūdinga, didinga, labai puošni katedra, sunkiai telpanti į nuotrauką.

From Italija

 

From Italija

Turistų minios – milžiniškos. Tad eiti į katedros vidų ir kopti į jos kupolą nutariame rytoj iš pat ryto. Tikimės, kad bus mažiau žmonių.

From Italija

Vaikštome šio miesto – muziejaus gatvėmis.

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

Menininkai tapo tiesiog ant gatvės grindinio.

From Italija

 

From Italija

Kelios minutės atsipūsti ir atsigaivinti puikaus skonio itališkais ledais.

From Italija

Priekyje – Sinjorijos aikštė – Piazza della signoria, ir joje esantys rūmai Palazzo Vechio.

From Italija

Ši aikštė, garsėjusi kaip svarbiausias miesto gyventojų politinio ir pilietinio gyvenimo centras, dabar pritraukia begalines minias turistų. Norint nufotografuoti įspūdingas jos skulptūras be turistų minios, turbūt reiktų čia ateiti labai ankstyvą rytą.

From Italija

 

From Italija

Vienas iš žymesnių paminklų – Neptūno fontanas

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

Vakare sugrįžtame į viešbutį, truputi pailsime  ir išvykstame į Piazzale Michelangelo. Tai ant kalvos esanti panoraminė aikštelė, nuo kurios atsiveria nuostabi Florencijos panorama. Važiuojame autobusu nuo traukinių stoties, nėra labai arti, važiuojame ilgokai.

Geriausia ten atvykti saulei leidžiantis. Tada miestas, Arno upė ir tiltai nusidažo nuostabiomis spalvomis. Žinoma, turistų ten susirenka nemažai. Susėda ant laiptų tarsi kino teatre. Muzikantai groja, nuotaika nereali.

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

Iš čia matosi Florencijos katedra visa savo didybe.

From Italija

Saulei leidžiantis, keičiasi miesto spalvos. Man buvo labai labai gražu.

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

Palydėję saulę, grįžtame į viešbutį, kur mūsų laukia poilsis, užkandžiai ir vynas.

Italija (2011 m. pavasaris): Venecija (3 diena)

Rytą Venecijoje pradedame pusryčiais su cappuccino kava, pirmąja kava Italijoje. Pusryčiauja italai  saldžiai – bandelė ar pyragėlis su kava. Tokie bus mūsų pusryčiai visą kelionės laiką, saldūs ir skanūs.

From Italija

Šiandien plauksime į Murano ir Burano salas. Nusiperkame bilietėlius į vaporetto, kurie galios 24 valandas, tad galėsime plaukioti visą dieną, ir dar rytoj rytą. Pirmiausia plaukiame į Murano salą. Nėra ji arti, plaukiame ilgokai, stojame nemažai stotelių, vaporetto pilnas žmonių, diena šilta ir saulėta. Vandens kelias sužymėtas ženklais.

From Italija

Murano sala. Pagrindinė gatvė pilna parduotuvėlių su stiklo gaminiais.

From Italija

 

From Italija

Murano stiklo dirbiniai garsina šią salą, daugybė visokiausių, nuo smulkučių suvenyrų, statulėlių, iki didžiulių vazų ir šviestuvų, taip pat – ir dekoratyvinės skulptūros kiemeliuose. Ir daugybė įvairiausių papuošalų. Žinoma, neatsilaikau, perku ir sau, ir lauktuvėms.

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

Pasigrožėję Murano stiklu ir prisipirkę papuošalų, vėl sėdame į vaporetto ir plaukiame toliau.

From Italija

Burano sala. Mažutė ir rami, jaukus ir spalvingas žvejų kaimelis.

From Italija

Kaip tik pietų metas, ir tiesiog neįmanoma praeiti pro restoranėlius,  kviečiančius prisėsti papietauti ir paislėti.

From Italija

Štai mano spagečiai.

From Italija

Ir Daliaus lazanija.

From Italija

Ir šaltas vynas, būtinai..

From Italija

Nuostabi Burano sala. Nerasi šalia dviejų vienodos spalvos namų. Nežinau, kaip čia žmonės nusprendžia, kokia spalva dažys savo namą, bet atrodo nerealiai.

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

Pavakare parplaukiame į Veneciją. Plaukiame iki pat savo viešbučio stotelės. Kad jau turime bilietus, tai reikia naudotis. Taigi prisiplaukiojam tiek, kad grįžus į viešbutį, man šiek tiek linguoja kambarys..

Truputi pailsėję, keliaujame pėstute Venecijos gatvelėmis ir tiltais. Kryptis – Rialto tiltas.

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

Štai ir jis – Rialto tiltas. Dar vienas turistų traukos centras Venecijoje.

From Italija

 

From Italija

Ant tilto visada daug žmonių

From Italija

Grand Canal nuo Rialto tilto

From Italija

Perėję per tiltą, vėl keliaujame painiomis Venecijos gatvelėmis. Jau atsidarinėja kavinės vakarienei. Į gatves išeina vietiniai venecijiečiai. Kas pavakarieniauti, kas su kaimynais paplepėti ar su šuniukais pasivaikščioti

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

Na , o mes užsukame į vieną iš vyninių, kur vakarais siūlomi venecijietiški vieno kąsnio užkandžiai – cicheti – su taure vyno. Ir mes puikiai pavakarieniaujame.

From Italija

Vakaras Venecijoje. Nuotaika romantiška. Koks vis dėlto unikalus ir gražus šis miestas.Nėra antro tokio. Nors daugelis šalių sakosi turintys „savo“ Veneciją, tai yra tik šiek tiek namų prie vandens.  O Venecija yra tik viena vienintelė.

From Italija

 

From Italija

 

Italija (2011 m. pavasaris): Venecija (2 diena)

Pirmas rytas Italijoj – šiltas ir saulėtas. Ketinome kas rytą per pusryčius Italijoje mėgautis cappuccino kava, bet pirmą rytą teko apsieiti be jos. Pusryčiai – savitarna, ir kažkas negerai buvo su kavos aparatu virtuvėje , arba mes nemokėjom juo naudotis .

Taigi, papusryčiavę, pėstute einame į traukinių stotį  ir išvykstame į Veneciją.  Kelionė neilga, ir mes jau Santa Lucia geležinkelio stotyje. Išėjus iš stoties, mums prieš akis – Grand Canal su daugybe laivelių. Sėdame į vandens autobusą – vaporetto – ir apie pusvalandį plaukiame iki mūsų viešbučio stotelės.  Toliau – pėstute, netoli, kertame keletą kanalų per tiltelius, einame gatvelėmis – iš siauros į dar siauresnę, ir štai – mūsų nedidukas viešbutukas.

From Italija

Mūsų kambarys.

From Italija

 

From Italija

Įsikūrę, iškeliaujame pažinti ir grožėtis Venecija. Jos nuostabiomis gatvelėmis, tilteliais, kanalais.

From Italija

 

From Italija

Žinoma, jau esame praalkę. Taigi užkandinėje papietaujame.

From Italija

Ir keliaujame toliau. Siauromis ir platesnėmis gatvelėmis, tilteliais per kanalus, kuriais vis zuja gondolos ir laiveliai. Man Venecija graži visa. Nereikia ieškoti specialių objektų, rūmų ar bažnyčių. Jų, žinoma, yra, ir nemažai, bet man smagiausia – tiesiog vaikščioti po miestą. Į pagrindinius objektus yra rodyklės ant pastatų, kad nepaklysti gatvelių labirinte.

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

Vienas pagrindinių traukos centrų – Piazza san Marco su Bazilika, Campanile bokštu ir Dožų rūmais.

From Italija

 

From Italija

Nuo Campanile bokšto viršaus atsiveria nuostabi Venecijos panorama.

From Italija

 

From Italija

Pasivaikščiojimas vakarėjančio miesto gatvėmis

From Italija

 

From Italija

Kavinukės ruošiasi vakarienei.

From Italija

Ir mes vakarieniaujame vienoje iš jų

From Italija

Desertui – tiramisu.

From Italija

Sutemus, kai įsižiebia miesto šviesos, Venecija labai graži ir romantiška

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

 

From Italija

Italija (2011 m. pavasaris): Bergamo (1 diena)

Atėjo taip lauktoji pirmoji kelionės diena! Ganėtinai vėsų gegužės pradžios sekmadienį paliekame Lietuvą ir Wizz Air lėktuvas per dvi valandas mus nuskraidina į Italiją, į Bergamą. Tikrai patogu, tiesioginis skrydis, nebrangu.

Taigi, sekmadienio popietę nusileidžiame Bergame , kur pernakvosime vieną naktį, o ryt rytą vyksime į Veneciją. Nevažiavom į Veneciją tą pačią dieną, nes atvažiuotume jau vakare, nakvynė Venecijoj nepigi, tad nutarėm, kad visai smagu bus pirmą vakarą praleisti Bergame.

Italija mus pasitinka saulėtu ir šiltu oru. Įsikuriame apartamentuose, persirengiame vasariniais drabužiais ir išeiname į miestą. Pėstute, centras nėra labai toli. Bergamas susideda iš dviejų dalių: Citta bassa – naujamiestis, ir ant kalvos įsikūręs Citta alta – senamiestis.

Naujamiesčio centre

From Italija

Sekmadienio popietė, mieste daugybė žmonių, aikštėje vyksta mugė, kur ragaujame kumpio ir vyno.

From Italija

Ant kalvos matosi senamiestis.

From Italija

Į jį kylame funikulieriumi.

From Italija

Senamiesčio aikštėj taip pat vyksta mugė.

From Italija

Šurmuliuojančios ir ramesnės senamiesčio gatvelės.

From Italija

From Italija

Nuo miesto sienų atsiveria graži panorama.

From Italija

Vakare, po skrydžio, po pasivaikščiojimo po šurmuliuojantį miestą, jaučiasi nuovargis. O dar labiau – alkis. Ir akys vis dažniau krypsta į tokias vitrinas.

From Italija

Ir štai mes jau sėdime kavinukėje, kurią rekomendavo mūsų apartamentų šeimininkas. Valgome, žinoma, picą! Kaip keista, ryte dar buvome Kaune, o vakare  jau valgome picą ir geriame vyną Italijoj, sėdime kavinėje lauke, trumpom rankovėm, šilta ir gera.

From Italija

Beje, parduotuvių vitrinos labai akį traukia… Drabužėlių gražumas… Suknutės…  Kainos irgi labai „gražios“.  Bet aš neužeinu, nes – MANTIKRAINIEKONEREIKIA .

From Italija

From Italija

Italija (2011 m. pavasaris): pradžia

Šiemet mums norėjosi keliauti po Europą.  Kur kažkas jau sava ir pažįstama, o kažkas dar nauja ir neatrasta. Svarstėme ir apie Prancūziją, ir apie Vokietiją, ir apie Austriją.
Kol kažkodėl, būtent skaitydami vieną knygą apie maistą ir vyną, nutarėme vykti į Italiją. Šalį, kurioje aš jau buvusi du kartus, o Dalius – niekada.
Taigi , lėktuvo bilietai į Bergamą nupirkti. Toliau – ne vienas ir ne du vakarai prie knygų, interneto – skaitant forumus ir kitų keliautojų pasakojimus, ir visi taškai Italijoje sudėlioti, nakvynės užsakytos. Maršrutas: Venecija – Florencija – pietų Toskana – Cinque Terre.
Mūsų kelionė – nei pažintinė, nei poilsinė ir toli gražu ne ekonominė. Ją galima pavadinti – „Mėgaukimės Italija“, o tai, mūsų supratimu, gali daryti atsipalaidavus, per daug neskaičiuojant laiko ir pinigų.
Taigi, išvykstame. Ciao Italia!

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): apie maistą

Man labai patiko Maroko virtuvė. Įvairiausiais prieskoniais gardinti, aromatingi ir sultingi patiekalai, daug troškinių su daržovėmis ir vaisiais, mėsa – aviena, vištiena, jautiena – nuostabaus skonio ir minkštumo, tiesiog tirpsta burnoje.  Nemažą sumaištį sukeldavo mūsų grupė, užsukusi papietauti į kokį nedidelį mažo miestelio restoranėlį. O dar gi mes keliavome ramadano metu. Pamenu, vieno restoranėlio darbuotojai gerokai pasimetė, ir pasiskambinę išsikvietė savininką. Tik jam atvykus, buvo pradėta ruošti mums pietus. Tad kai kur tikrai ilgokai užtrukdavome pietaujant ar vakarieniaujant. Bet visur pavalgydavome labai skaniai.

Tradicinė Maroko arbata – stipri ir saldi žalioji arbata su daug daug šviežios mėtos.

From Marokas

From Marokas

Marokas neatsiejamas nuo apelsinų (iš vaikystės prisimenam). Todėl neretai mėgavomės nuostabiomis šviežiai spaustomis sultimis.

From Marokas

Mano mėgstamiausias patiekalas – vištienos tadžinas su citrinomis ir alyvuogėmis

From Marokas

From Marokas

Daliaus mėgstamiausias – jautienos tadžinas su figomis ir riešutais.

From Marokas

Kuskusas su troškintomis daržovėmis

From Marokas

Puošnūs, nuostabiai dekoruoti restoranėliai miestuose.

From Marokas

Prieš valgį – nusiprausti rankas, žinoma.

From Marokas

From Marokas

Kartais arbatos atnešdavo tokie keisti personažai

From Marokas

From Marokas

Teko valgyti ir paprastame name viename kaimelyje. Maistas ne mažiau skanus nei restorane.

From Marokas

From Marokas

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): poilsis prie vandenyno

Po savaitės kelionių grįžome į Agadyrą pailsėti savaitei prie vandenyno. Apsistojome nuostabiame rytietiško stiliaus viešbutyje Sofitel ir mėgavomės vandenynu su savo potvyniais ir atoslūgiais, nuostabiu smėlio paplūdimiu ir šiltu vandeniu.

Ko gero čia prasidėjo mūsų „nuotraukų šuolyje“ tradicija

From Marokas

Paplūdimys ilgiausias, tikras malonumas pasivaikščioti. Tiesa, iš vienos pusės remiasi į karališką rezidenciją, tai raiti sargybiniai turistus vis pavaikydavo

From Marokas

Dalius irgi truputį gali atsiplėšti nuo žemės

From Marokas

Sofitelio vaizdai aplink baseiną.

From Marokas

From Marokas

Galima pailsėti ir hamake.

From Marokas

Vakare viešbučio vaizdai įgaudavo naujų spalvų.

From Marokas

From Marokas

Mūsų kambarys. Tikrai prabangus.

From Marokas

Čia mes po vakarienės jau. Balti viešbučio chalatai išryškina įdegį …

From Marokas

Buvome nusipirkę ekskursiją, kur jojome kupranugariu. Nepasakyčiau, kad labai patogu

From Marokas

Nors Rūtai kupriukas pasirodė visai mielas.

From Marokas

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): Kasablanka ir Essaouira

Kasablanka ir Essaouira buvo mūsų trumpos tarpinės stotelės važiuojant tolimą kelią atgal į Agadyrą. Į Kasablanką atvykome vėlai vakare, tiesiai į viešbutį nakvynei. Ryta aplankėme turbūt didžiausią miesto įžymybę – Hasano 2 -ojo mečetę. Mečetė nauja, milžiniško dydžio, spindinti prabanga.

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

Išvykus iš Kasablankos, mūsų laukia ilgas kelias iki Agadyro , 500 kilometrų. Poilsiui sustojame kurortiniame miestelyje Essaouira. Įsikūręs pusiasalyje, skalaujamas didžiulių vandenyno bangų, šis miestelis dar vadinamas vėjų, menininkų, hipių miestu. Gražus ir romantiškas, norėtųsi čia praleisti daugiau laiko.

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): Rabatas

Rabatas. Dabartinė Maroko sostinė. Labai trumpai jame buvome, taigi visur bėgte.

Karaliaus rezidencija. Man labai patiko karališkoji apsauga – baltais drabužiais ir raudonom kepurėm. Karaliaus šiuo metu rezidencijoje nėra – tai rodo išjungti fontanai, o kai karalius yra – fontanai įjungiami.

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

Karaliaus Mohamedo V – ojo mauzoliejus, ir Hasano minaretas. Šis minaretas pradėtas statyti 1195 metais, ir turėjo būti didžiausias ir aukščiausias minaretas musulmoniškam pasaulyje. Bet, deja, jis liko nebaigtas , pasiekęs tik 44 metrų aukštį, tai tik pusė jo numatyto aukščio. Ši vieta man – viena gražiausių Maroke.

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

Rabato žydroji, arba jūrinė medina. Atsiverianti į Atlanto vandenyną. Graži, gaivi, svajinga. Tik teko bėgti tom gatvelėm, kad spėtume iki saulėlydžio dar ir prie vandenyno.

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): Meknesas

Meknesas. Šis miestas trumpai buvo Maroko sostinė. Tai buvo valdovo Moulay Ismail valdymo metais. Į valdžią jis atėjo 1672 m. valdė 55 metus. Jis miestą pavertė tvirtove, apjuosė jį milžiniškom gynybinėm sienom su įpūdingais vartais, mieste pastatė daug mečečių, rūmų, grūdų saugyklų – milžiniškų pastatų – jose buvo palaikoma vienoda temperatūra ir drėgmė, ant stogo buvo pasodinti sodai temperatūrai palaikyti. Buvo saugoma kalnai grūdų, kad miestas nebadautų karo metu. Šalia didžiulės vandens saugyklos ir arklidės.

Miesto panorama

From Marokas

 

From Marokas

Vartai

From Marokas

Grūdų saugyklos

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

Valdovo Moulay Ismail mauzoliejus

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

Suvenyrų parduotuvėlėje. Babušai – tradicinė marokiečių avalynė.

From Marokas

 

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): Volubilis

Volubilis. Tais laikais, kai šias žemes valdė Romos imperija, romėnai įsteigė šį miestą, kaip savo administracijos centrą. Tai labai gerai išlikę romėniški griuvėsiai, kolonos, arkos, pirtys, gatvių alėjos kur buvo gyvenamieji namai. Volubilis garsus išlikusiomis mozaikomis, realistinės vaizduoja šeimos narius, gyvūnus, nerealistinės – dievus, mitų fragmentus.

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

From Marokas

 

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): Fesas

Fesas – seniausias Maroko imperatoriškasis miestas. Panorama.

From Marokas

From Marokas

Karaliaus rūmai.

From Marokas

From Marokas

From Marokas

Daugiausia turistų Fese pritraukia jo senamiestis, Medina el-Bali. Mes irgi ten praleidome daugiausia laiko. Vartai – įėjimas į Mediną.

From Marokas

Feso senamiestis labai didelis. Tai 10 tūkstančių gatvelių raizgalynė, nemažai iš jų net neturi pavadinimo ir nėra pažymėtos žemėlapyje. Taigi, pasiklysti Feso senamiestyje labai lengva. Pasiklydus, svarbu atsiminti – šiame labirinte yra kelios pagrindinės “ alėjos „, kurios visada nuves prie senamiesčio vartų. O kaip jas surasti? Tiesiog eikite ten, kur eina pagrindinė minia. Jei beviltiškai pasiklydote – tikrai sutiksite vietinių berniukų, kurie tik ir laukia, kad už keletą pinigėlių padėtų jums nueiti ten, kur norite. Kai kurios gatvelės tokios siauros, kad eidamas abiem alkūnėm lieti namų sienas. Laimė, Feso medinoje yra uždraustas motorizuotas transportas, nes jei būtų kitaip, tame gatvelių labirinte dar reiktų saugotis daugybės motorolerių, kaip kad buvo Marakeše. Bet ir be jų reikia būti budriems. Kuo gi gabena vietiniai daugybę prekių ir nešulių? Asilais bei mulais, žinoma. Taigi, jei išgirsti šaukiant „balek!“ – traukis – ateina mulas su nešuliu. Vienoj siaurutėj gatvelėj Dalius nejuokais įstrigo su odos rietimais apsikrovusiu mulu, bet laimė, šiaip ne taip prasilenkė. Visame senamiestyje -begalinis turgus, įvairiausių amatų dirbtuvės ir prekyba.

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

Feso senamiestis garsus savo nuostabiais pastatais, jų sienų raižiniais ir ornamentais. Vieni iš jų – medresos – religinės mokyklos, kur studijuojamas islamas ir koranas. Viduje yra nuostabus vidinis kiemas, maldų salė, šonuose galerija su mokinių celėmis.

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

Čia buvo tiesiog gyvenamasis namas, dabar atviras turistams kaip muziejus. Iš lauko jis visiškai niekuo neišsiskiria, bet įėjus pro nedideles duris į vidų, atsiveria visas grožis.

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

Fesas garsėja savo amatais. Keramikos dirbtuvės. Viskas rankų darbo. Ornamentai ir raštai nuostabūs.

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

Audimo centras. Nuostabiausių spalvų ir raštų audiniai.

From Marokas

Bet nuotraukų iš ten beveik nėra, nes aš pamačiau daiktą, kurį be proto užsimaniau įsigyti, čia ir dabar. Tad teko pravesti nemažas derybas su vyru, nes daiktas nemažas , ir jį teks tampytis visą likusią kelionės dalį, ir jis užims daug vietos lagamine, ir t.t, tad teko įjungti “ visa kelionė bus be jo sugadinta, ir būsiu nelaimingiausia pasaulyje“ veido išraišką, ir tas daiktas po šiai dienai mūsų miegamajame.

From Marokas

Odos raugyklos. Arba odos apdirbimo centras. Būnant Feso senamiestyje, jį būtina aplankyti. Tai vienas seniausių Maroko amatų, kurio technologija nesikeičia jau daugelį šimtų metų. Jį surasti galima pagal žemelapį, arba…pagal kvapą. Odos rauginimui ir dažymui naudojamos natūralios medžiagos, štai kelios iš jų : balandžių išmatos, karvės šlapimas, žuvų taukai, gyvulių riebalai ir smegenys, chrominės druskos. Kvapas – baisus. Kuo arčiau eini prie tų raugyklų, tuo kvapas stipresnis. Bet pamažu pripranti prie to, ir jis nėra toks jau labai pykinantis. Pradžioje įeini į kelių aukštų odos dirbinų parduotuvę, iš jos išeini į terasą, kur ir atsiveria visas odos raugyklų vaizdas, ir žinoma kvapas. Jautresniems turistams pasiūloma šviežios mėtos šakelių. Mums neprireikė. Vis galvoju, čia dirbantys žmonės, kaip jie kvepia po darbo dienos? Ar įmanoma tą kvapą „nusiprausti“? Manau – odos raugyklų kvapas , švelnesne forma, tvyro visame senamiestyje. Tiesiog ten būdamas nejauti to. Štai ir aš, parduotuvėlėje nusipirkau odinę kuprinytę. Ir ji tikrai nesmirdėjo.

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

Štai mes, po dienos Feso senamiestyje, sėdim kavinukėje su mūsų kelionės draugais. Šalia manęs – mano naujoji  kuprinytė ( oranžinė ). Ji visiškai nesmirdi. Bet. Ji pradėjo smirdėti…grįžus namo. Vos ištraukiau ją iš lagamino ir išpakavau iš maišelio, supratau, kad parsivežiau ne tik kuprinytę, bet ir Feso odos raugyklų kvapą. Vėdinau, pusę metų laikiau balkone, deja, kvapas buvo jos neatskiriama dalis.

From Marokas

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): Marakešas

Marakešas. Miestas įsikūręs beveik šalies centre. Sudaro oranžinio miesto įspūdį dėl savo pastatų spalvos.  Aukščiausias miesto pastatas – Kutubijos mečetės minaretas – 77 metrų aukščio. Kodėl jis aukščiausias – ogi todėl, kad draudžiama statyt aukštesnius už jį pastatus. Tad šis minaretas matomas iš bet kurios miesto vietos, ir teoriškai Marakeše neįmanoma pasiklysti – visada matai minaretą, ir eidamas link jo išeisi į miesto centrą. Į Kutubijos mečetės vidų kitatikiams įėjimas negalimas.

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

Miesto senamiestis – medina, apjuostas gynybine siena. Pasivaikščiojimas po mediną – tai pasivaikščiojimas po chaotišką pasakišką pasaulį. Siaurų ir platesnių gatvelių raizgalynė, daugybė žmonių, vietinių ir turistų. Daugybė nuolat pypsinčių motorolerių, taip pat asilų bei mulų, traukiančių didžiausius krovinius – tik spėk dairytis kad nepapultum po ratais ar kanopom. Gatvelėse nuolat vyksta prekyba – džalabai ( taip Maroke vadinama tradicinė arabų apranga ), babušai ( tradicinė jų avalynė ), odos dirbiniai, keramika, Aladino lempos, įvairiausi prieskoniai ir žolės, riešutai ir datulės. Prieskoniai, kepamas maistas, asilai ir mulai su savo kvapais – visi tie susimaišę kvapai ir triukšmas ne juokais susuka europiečiui galvą.

Medinos širdis – Djemna El Fna aikštė. Čia beveik visą parą vyksta veiksmas, nenutyla muzika ir šurmulys. Ypatingai visas veiksmas ir šurmulys sustiprėja jau sutemus, vakare. Iš toliau aikštė atrodo tarsi knibždėlynas žmonių, virš jo tvyro dūmai nuo kepamo maisto. Daugybė lauko restoranėlių -  tokie ir restoranėliai – tiesiog prekystaliai su išdėliotu maistu, atvira ugnis, ant kurios jis kepamas, ir suolai su staliukais valgytojams. Žonglieriai, akrobatai, beždžionių dresuotojai, ugnies rijikai, kobrų kerėtojai, būrėjai, istorijų pasakotojai, tatuiruočių meistrai – visa tai Djemna El Fna aikštėje. Tiesiog užburia, tarsi arabiškose pasakose. Žinoma, apsukrūs meistrai už viską ima pinigėlius – sustojai pasižiūrėti ar nukreipei į kažką kamerą – reiškia susidomėjai reginiu, o už reginį reikia mokėti. Kiek mokėti – ogi tiek kiek  negaila. Tikrai užburia – sustoji paklausyti pasakojamos istorijos,  arabų arba prancūzų kalba, ir ji tave užburia – pajauti kad negali atsitraukti, ir net pradedi suprasti istoriją. Tikrai unikali vieta.

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

Bahijos rūmai. Šie rūmai buvo pastatyti didžiajam sultono viziriui ( viziris, tai pagrindinis sultono patarėjas, savotiškas ministras pirmininkas, sultono dešinioji ranka ). Tas viziris buvo žymus ne tik tuo, kad turėjo savo rūmus, bet dar ir tuo, kad iš pradžių jis buvo sultono vergas, ir buvo toks protingas, kad sugebėjo iš vergo pakilti iki sultono vizirio. Rūmai labai gražūs, ypač žavi lubų bei sienų puošyba, ornamentai, puošnūs vidiniai kiemeliai su fontanais. Tačiau nėra išlikę jokių daiktų ar baldų, nes viskas buvo išplėšta, o likę daiktai saugomi Kasablankos muziejuje. Man įdomiausia buvo apžiūrėti kambarius, kur gyveno vizirio žmonos – jų jis turejo 4 – tiek, kiek leidžiama musulmonui. Vizirį su žmonomis linksminti ateidavo muzikantai, kuriems buvo išduriamos akys, kad nematytų vizirio žmonų grožio. Na, ir žinoma haremas, kur gyveno vizirio vergės, jų jis galėjo turėti kiek tik širdis geidžia.

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

Nuostabaus grožio Mažorelio sodai. Juos įkūrė prancūzų dailininkas Žakas Mažorelis, surinko daugybę retų augalų iš viso pasaulio. Vėliau šie sodai priklausė prancūzų dizaineriui Yves Saint Laurent. Tikrai verta aplankyti šiuos puikius sodus, kur oras maloniai vėsus ir drėgnas, kur tikrai gera pasivaikščioti čiulbant daugybei paukščių.

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

Rūtos prisiminimai iš Maroko (2006): pradžia

Savo trisdešimtąjį gimtadienį nutariau sutikti Maroke. Visiškai kitokio klimato ir kitokios kultūros šalyje. Tuo metu dar nebuvome įvaldę savarankiško keliavimo, tad vykome su kelionių agentūra Novaturas, su turistų grupe bei lietuviu gidu. Mūsų maršrutas buvo imperatoriškieji Maroko miestai – Marakešas, Fesas, Meknesas, Rabatas, Kasablanka, Atlanto vandenyno pakrantėje įsikūręs Essaouira, ir poilsis prie vandenyno Agadyre.

Po 6 valandų skrydžio Vilnius – Agadyras , mes jau Maroke. Spalio mėnesį – trumpom rankovėm! Pirma diena ir nakvynė Agadyre, o sekantį rytą išvykstame į kelionę.

From Marokas

From Marokas

From Marokas

Jau leidžiantis lėktuvui, atkreipiau dėmesį į raudonai oranžinį Maroko kraštovaizdį. Beveik šalies centre – Atlaso kalnai. Žemė aplink kalnus – tarsi saulės nudažyta tokia oranžine arba gelsva spalva. Net besiganančios avių bandos – ir tos oranžinės spalvos. Mačiau net ir asiliuką oranžinį. Tarp kalnų, slėniuose, didžiulės vandens saugyklos. Lygumose auga palmės ir alyvmedžiai.

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

Argano medis, auga tik Maroke. Bandyta jį auginti kitose šalyse, tačiau nesėkmingai. Jo vaisiai turi mažas labai aliejingas sėklas, iš kurių spaudžiamas argano aliejus, plačiai naudojamas kosmetikoje, gydymo procedūroms, maistui. Tuos argano medžius labai mėgsta Maroko ožkos – jos ganosi juose. Dažnai, tiesiog važiuojant autobusu, pakelėje gali pamatyti ožkų kaimenę, sulipusią į argano medžius iki pačios viršūnės.

From Marokas

Raudonas smėlis nedidelėje pusdykumėje.

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

From Marokas

Kelionė į Keniją: poilsis prie vandenyno (9-14 dienos)

Kovo 13 – 18 d.

Po safario, prieš grįžtant namo, nepilną savaitę dar ilsėjomės prie Indijos vandenyno, Voyager Beach Resort viešbutyje (netoli Mombasos). Viešbutis didelis, orientuotas į masinį turistą. Kambariai paprasti ( nustebino, kad nėra televizoriaus ), erdvūs ir vėsūs. Viešbučio teritorija graži, daug palmių, po kuriomis gali pasistatyti gultą jei norisi pavėsio. Trys baseinai su labai šiltu vandeniu, kas man labai patinka. Restoranas, keli barai, vienas aukštai, su puikiu vaizdu į vandenyną. Maistas skanus, skaniausi, žinoma, vaisiai.  Labai ilgai vakarieniaujam čia mes keturiese. Ne tiek daug valgom, kiek plepam, ir gurkšnojam vyną. Vakarienės ateinam pirmi, išeinam paskutiniai.

Šiek tiek nuotraukų iš teritorijos :

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Vandenyne, kaip įprasta, būna potvyniai ir atoslūgiai. Potvynio metu vanduo beveik pasiekia viešbučio teritoriją. Tada galima maudytis. O jau vandens šiltumas! Tokio šiltumo, kaip kad skaniausia gerti truputi pravėsusi arbata.

From Kenija

From Kenija

Per atoslūgį susiformuoja gana platus paplūdimys, o maudytis  neįmanoma, nes labai negilu ir išlenda visokios žolės ir akmenynai. Bet užtai smagu eiti į ilgus pasivaikščiojimus paplūdimiu, rinkti kriauklytes ir stebėti krabų gyvenimą.

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Per atoslūgį paplūdimyje verda gyvenimas. Žaidžiamas futbolas :

From Kenija

Atsidaro turgelis :

From Kenija

Išvyksta ir atvyksta valtys ir laiveliai :

From Kenija

Vaikščiodami paplūdimiu, sutinkame tokių vietinių gyventojų :

From Kenija

Dėl visa ko, saugiau su mumis bendrauti iš slėptuvės :

From Kenija

Štai ir viskas. Atėjo laikas vykti namo. Nors ir ilga kelionė, bet šiek tiek liūdna, kai ji baigiasi.

Fotografavo ir fotoreportažą rašė Rūta.

From Kenija

Nuotraukas mažino, ir į puslapį sukėlė Dalius.

From Kenija

Kartu keliavo, maršrutą sudarinėjo, fotografavo Neda ir Julius.

From Kenija

Kelionė į Keniją: Masai Mara-Nairobis-Mombasa (8 diena)

Kovo 12.

Viskas. Šiandien baigiasi mūsų safaris. Pamatėm tikrai daug gyvūnų, išvažinėti keli parkai, bet vistiek truputi gaila, o kažkam dar ir pritrūko kelių dienų. Bet – juk dar ne namo važiuojam. Laukia poilsis prie vandenyno. 7 ryto , jau su lagaminais, sėdame į mūsų mikriuką, ir patraukiame į ilgą kelionę į Nairobį.

Važiuojant link išvažiavimo iš parko, dar atsisveikinimui gepardas.

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Impalos

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Ir safari pabaigiame dramblių šeimyna.

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Toliau mūsų laukia ilgas kelias iki Nairobio, ten sėdame į lėktuvą, ir valandos skrydis į Mombasą. Mombasos oro uoste mus pasitinka iš anksto užsakyta pervežimo agentūra, ir nuveža mus į viešbutį. Kelionė ilga, į viešbutį atvykstame jau vakare. Man ji dar ir sunki, nes pakeliui į Nairobį susergu – sukyla labai aukšta temperatūra, bloga, ir pilve uraganas. Tad nelabai ką ir pamenu, skrydžio net visai nepamenu – buvau atsijungus. Sekančią dieną viešbutyje išsikviečiu gydytoją. Pasirodo – vidurių infekcija, dažnam keliautojui Afrikoje atsitinka. Gydytojas duoda vaistų (antibiotikų) ir į vakarą jau beveik sveika!

Kelionė į Keniją: Masai Mara (7 diena)

Kovo 11.

Šiandien dieną pradėjome viešnage Masajų kaime. Tik įėjus į jų kaimelį, man pirma mintis buvo apsisukti ir sprukti iš ten. Ten iš tiesų kraupoka. Jie gyvena taip siaubingai nešvariai, tiesiog gyvena šūde. Nežinau, gal kiti, kokie labiau turistiniai kaimai ir tvarkingesni, bet šis, tai vaje vaje. Molinės trobelės sustatytos ratu, per viduri tuščias plotas, visa žemė nusėta mėšlu, o toji žemė tai net ne žemė, bet senas mėšlas. Daugybė musių, tik spėk baidyti, ir smarvė. Purvini, snarglini ir apmusiję vaikai. Augina jie karves ir ožkas, dieną gano laukuose, o nakčiai parsivaro į kaimą, kad jų nesuėstų plėšrūs žvėrys, tai jos ten ir prišika baisiausiai. Niekaip nesuprantu, tai kodėl gi nepastačius tiems gyvuliams atskiro aptvaro? Pašoko jie mums savo tautinius šokius, ir vyrai, ir moterys. Moterys skustom galvom. Daugpatystė, vyrai gali turėti 3 – 6 žmonas. Žodžiu, jei turtingas, tai gali žmonų turėti kiek nori. Žmona kainuoja 10 karvių. Tuokiasi vyrai 25 – 30 metų, moterys 17 – 20 metų. Berniukas tampa vyru kai sumedžioja liūtą. Vidury to mėšlyno yra vieta, kur vyksta berniukų apipjaustymas. Pakvietė į namelį į svečius. Siaubingai mažai vietos, labai tamsu, pilna dūmų nuo laužo, ant kurio verda valgyt. Aplink laužą sėdi mama ir vaikučiai. Yra net 4 „kambariai“ – na tokios „kamurkės“ – tėvų miegamasis, vaikų miegamasis, kambarys jaunom karvėm ir kambarys jaunom ožkom. Valgo jie mėsą ir pieną su krauju, nevalgo nei vaisių nei daržovių, nes neužsiima žemdirbyste. Pavaišinau aš namelio gyventojus lietuviškais saldainiais, ir visi liko patenkinti. Paskui dar apžiūrėjom jų suvenyrų turgelį, kur moterys prekiauja jų pačių gamintais papuošalais. Nieko nepirkau, tik apdalinau vaikučius ir moteris saldainiais, o supuolė jų visas pulkas. Dar aplankėm mokyklą, kur susirenka vaikai iš šio ir gretimų kaimų. Ten jau nebuvo taip nešvaru, paaukojom pinigėlių mokyklai, vaikų maitinimui. Tuo ir baigėm savo viešnagę pas Masajus. Jie tikrai galėtų gyventi geriau, švariau. Bet , matyt, nenori – jiems ir taip gerai.

Kaimelis ir vaikai.

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Moterys

From Kenija

From Kenija

Vyrai

From Kenija

Masajų šokiai uždegė ir mūsų Julių.

From Kenija

Trobelėje

From Kenija

Suvenyrai

From Kenija

Mokykla

From Kenija

Taigi, toliau jau važiuojame į game drive. Šiandien važiuosime toli, prie upės kur gyvena begemotai. Pietus pasiėmėm su savim dėžutėse.

Antilopės Gnu ( Wildebeest ). Kokios jos man keistos!

From Kenija

Antilopės Gnu su mažyliu.

From Kenija

Su jau ūgtelėjusiu mažyliu

From Kenija

Linksmieji zebriukai

From Kenija

Gervė

From Kenija

Na ir štai vėl sutinkame liūtus.

From Kenija

Paaugliai liūtukai – mergytė ir berniukas.

From Kenija

From Kenija

Liūtas karalius

From Kenija

From Kenija

Ir karalienė. Keista tai, kad patinai liūtai beveik nemedžioja. Medžioja patelės, o sumedžiotą grobį pirmiausia atiduoda patinams, ir kai jie pasisotina, tuomet jau ėda jos.

From Kenija

Driežiukas

From Kenija

Paukštukas, pavadinimo nežinau.

From Kenija

Na ir štai, po ilgoko kelio – upė.

From Kenija

Iki begemotų einame pėsčiomis su ginkluota palyda

From Kenija

Korokodilas. Baisiai neįdomus gyvūnas. Guli tarsi rąstas ir nė krust.

From Kenija

Begemotai. Upėje jų labai labai daug, o diena tikrai karšta, tad jie mirksta vandeny, leidžia maudymosi prunkštimus ir atodūsius, išlenda trumpam įkvėpti oro ir vėl panyra. Tik vos keli toli išlipę ant kranto.

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Mūsų pietūs poilsiavietėje. Ir mūsų gidas – vairuotojas. Jis labai mums patiko, dirba tikrai profesionaliai, labai malonus ir kuklus žmogus.

From Kenija

Paukštelis prie savo lizdo

From Kenija

Topi antilopė.

From Kenija

From Kenija

Šerniukas

From Kenija

Dešrų medis

From Kenija

Jo vaisius – dešras labai mėgsta drambliai.

From Kenija

O štai ir dramblys. Šis patinas jau senas, oda labai raukšlėta, ir guzas ant šono.

From Kenija

Štai tokia ši diena. Pavakariais sugrįžus į viešbutį, jau tik poilsis, baseinas ir vakarienė.

Kelionė į Keniją: Masai Mara (6 diena)

Kovo 10d.

Anksti atsikėlę, papusryčiavę, išvykstame, važiuosime į Masai Mara nacionalinį parką. Tik išvažiavę iš viešbučio pamatome leopardą. Jis tyko pievoje besiganančios gazelės. Bet gazelė jį mato, ir laikosi atstumo.

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Taigi, paliekame Leopardą ir Nakuru ežerą, ir važiuojame tolyn. Laukia ilgas kelias, kelionėje užtrunkame apie 6 val. , į pabaigą kelionės labai suprastėjo keliai, važiavome baisiais neasfaltuotais keliukais. Vaizdai pakeliui.

From Kenija

From Kenija

Atvykstame į Masai Mara parką, įsikuriame Mara Sopa lodge. Apsigyvename nameliuose.

From Kenija

From Kenija

Baseinas.

From Kenija

From Kenija

Skelbimų lenta prie registratūros. Nurodytos valandos, kuriomis būna elektra ir šiltas vanduo.

From Kenija

Šis viešbutis skiriasi nuo kitų. Labai daug turistų, šurmulys. Mat į šį parką važiuoja iš Mombasos, kur kelių dienų safari perkasi į poilsines keliones atvažiavę turistai. Čia jau išgirdom ir rusiškai kalbant. Restorane per pietus pilna žmonių, prie maisto eilutės. Prie baseino laisvų gultų nėra.

Viešbučio nameliai išsidėstę puikiame sode. Teritorijoje gyvena labai simpatiškos beždžionėlės. Tik labai svarbu saugoti daiktus, jos mėgsta juos vogti. Kambariuose ant langų yra tinklai nuo beždžionių.

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Po pietų, baseino ir poilsio išvažiuojame į game drive, kuris buvo nuostabus. Masai Maros parke gamta labai labai graži. O ir diena šilta ir saulėta.

Gepardas. Jie vienišiai, ir ne visada pavyksta juos pamatyti, o čia – tiesiog sau vartosi ant žolytės.

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Tad prie jo, susisiekę racijomis, skuba vis daugiau mikriukų.

From Kenija

From Kenija

O mes važiuojame toliau. Pulkai antilopių. Ta tamsi viduryje, truputi panaši į karvę, vadinasi antilopė Gnu. Įsivaizdavau jas elegantiškesnes.

From Kenija

Nuostabiosios žirafos. Čia trečia rūšis – Masai žirafa.

From Kenija

Šioje nuotraukoje, dešinėje pusėje, matosi mažiausios pasaulio antilopės – Dik Dik. Labai jau mažutės, gyvena poromis, straksi per žoles tarsi zuikučiai.

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Topi antilopės

From Kenija

From Kenija

Atvažiuojame prie liūtų poros. Liūtas giliai įmigęs, liūtė saugo jo miegą, o už jų krūmokšnius šlamščia dramblys.

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Dramblio šlamštimas pažadina liūtą

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Porelė pasuka tolyn

From Kenija

Bet staiga liūtą prispiria reikalas. Bando slėptis už krūmelio, o fotoaparatai tik spragsi.

From Kenija

Na ir pagaliau rado ramesnę vietelę.

From Kenija

Šakalai. Mažučiai, man primena tokius lenciūginius šuniukus.

From Kenija

From Kenija

Masai maros panorama.

From Kenija

Buivolai.

From Kenija

Ir štai pagaliau – mano taip lauktas dramblys. Patelės gyvena bandomis, o patinai vienišiai. Drambliai visą dieną keliauja ir ėda – jiems reikia suėsti baisiniai didelį kiekį maisto.

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Paukštis, nesu tikra, bet gal grifas?

From Kenija

Vakarienė viešbutyje.

From Kenija

Po vakarienės hole gėrėme arbatą ir žiūrėjome masajų šokių pasirodymą. Labai patiko.

From Kenija

From Kenija

Po to ėjome į terasą, iš kur žiūrėsime kaip bus maitinami laukiniai gyvūnai, dažniausiai hienos. Laukiame. Tamsu, tik toli krūmynuose žybsi laukiančių gyvūnų akys. Daug akių. Du vyrai su ginklais nuneša maišus su maistu, išpila. Tik jie nueina, ir prasideda puolimas. Baisinis. Puola daugybė hienų ir per keletą minučių viską sudoroja ir išsinešioja. Taip pat ir šakalai. Hienos labai didelės, įsivaizdavau jas mažesnes. Nesimpatiškos. Foto, deja, nėra, per tamsu buvo.

Kelionė į Keniją: Lake Nakuru (5 diena)

Kovo 9.

Keliamės švintant. Pateka saulė, ir pro debesis pasirodo Mount Kenya.

From Kenija

Po pusryčių išvažiuojame. Važiuojame prie Lake Nakuru, 3,5 val. kelio. Pakeliui vėl gaiviai žalia gamta, ir skurdūs kaimeliai. Viename miestelyje kertame ekvatorių. Žinoma, jis pažymėtas. Ir ne vienoj vietoj.  Per tą miestelį važiuojant yra gal kokie 5 – 6 ekvatoriai, rodos , kad ne kirstum, bet išilgai ekvatoriaus važiuotum. Mat kiekvienas nori, kad sustotum būtent prie jo ekvatoriaus – o gal kartais nupirksi suvenyrų.

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Pakeliui dar sustojame prie Thomsono krioklio.

From Kenija

From Kenija

Prie to krioklio labai jau pristoja vietiniai. Kviečia užeiti į jų parduotuvėles, kur prekiauja suvenyrais, už tuos suvenyrus, aišku, prašo žiauriai didelės kainos, o tie suvenyrai baisūs, taip pat ir parduotuvėlė, dulkina, purvina. Labai prašo, kad fotografuotume juos persirengusius senoviniais rūbais, taip pat jų spalvotus driežus, chameleonus. Na, nepavyksta visai išsisukti, taigi vietiniai :

From Kenija

Chameleonas.

From Kenija

Atvykstame prie Lake Nakuru į Sarova Lion Hill Lodge. Apsigyvename nameliuose.

From Kenija

From Kenija

Restoranas

From Kenija

Baseinas

From Kenija

Drugelis, atskridęs pietaujant restorane.

From Kenija

Nakuru ežeras

From Kenija

Papietavę, pailsėję prie baseino, išvažiuojam į game drive. Šis parkas nedidelis, o gyvūnų nemažai, tad jie neišsibarstę, nereikia daug važinėti ir ieškoti, gali nuolat stebėti.

Babuinai

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Čia matosi, kokios būta stiprios audros, medžiai išvartyti.

From Kenija

Stručiai.

From Kenija

Zebrai. Ši rūšis vadinasi Plains Zebra, jų dryžiai stambesni, eina ir per pilvuką. Jie labai smagiai loja bendraudami tarpusavyje.

From Kenija

Vis dar žindomas kūdikis, nors jau beveik su mama lygus.

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Impala

From Kenija

Thomsono gazelė

From Kenija

Rotšildo žirafa. Jų kailio raštas kitoks nei anksčiau matytų, ir kojos baltos.

From Kenija

From Kenija

Afrikos buivolai. Ganosi didžiulėmis bandomis. Ir mums važiuojant pro jų bandą, vienas patinas, gal kažko supykęs, puolė vytis mūsų mikriuką. Išsigandom nejuokais, kas puolė iš galo į mikriuko priekį, kas medžio artimiausio dairytis, o dar mūsų vairuotojas ėmė ir sustojo. Šaukiam – don’t stop! Pasirodo, kai mikriukas sustojo, buivolas irgi sustojo, ir nubėgo sau, nebeįdomu jau.

From Kenija

From Kenija

Nakuru ežere gyvena daugybė flamingų. Taigi atvažiuojame į pakrantę jų pažiūrėti. Deja, dangus labai apsiniaukęs, o flamingai toli, tai didelio įspūdžio nėra.

From Kenija

From Kenija

Iš toli atrodo, kad medis žydi baltais žiedais. Privažiavus arčiau, pasirodo, kad medis pilnas gandrų. Čia jie atskrenda žiemoti iš Europos. Daugybė gandrų.

From Kenija

From Kenija

Baltieji raganosiai. Tik labai jau išsivartę purve.

From Kenija

From Kenija

Šie jau švarūs, nusiprausę.

From Kenija

Vakare viešbutyje vakarojame prie laužo, ir žiūrime šokių pasirodymą.

From Kenija

From Kenija

Vakarienė. Šiame viešbutyje maistas skanus, ir labai gražiai patiektas, ypač desertai.

From Kenija

From Kenija

Po vakarienės, grįžus į kambarį, visada rasi paklotą lovytę.

From Kenija

Kelionė į Keniją: Samburu – Mt Kenya (4 diena)

Kovo 8 d.

Vėl keliamės anksti, 5:45. Šiandien jau išvykstame iš Samburu, bet dar prieš pusryčius išvažiuojam į rytinį game drive. Šiandien apsiniaukę, tad nematome saulėtekio. Gamta bunda, oras vėsus.

Pusryčiaujanti žirafa

From Kenija

Oriksai

From Kenija

Zebrai

From Kenija

Truputi sušalę babuinai.

From Kenija

From Kenija

Marabu

From Kenija

Grįžę į viešbutį, papusryčiaujame ir jau išvykstame iš šios nuostabios vietos. Tolesnis mūsų tikslas – Serena Mountain lodge prie Mount Kenya (aukščiausias kalnas Kenijoje – 5199 m.). Atstumas 250km, važiuojam 3,5 val. Labai varganai atrodo vietinių trobelės iš šiaudų ir molio, apdengtos geltonu polietilenu nuo lietaus. Labai daug skurdo čia. Mergytė prašo tušinukų ir saldainių, rodydama į delniuką, kad rašo, ir į burnytę, kad valgo. Nieko neturiu po ranka, o lagamine pilna saldainių  (nupirkau ir vežu specialiai masajų vaikams ), bet nėra kaip išimti. Vos sustoja mikriukas trumpam, tuoj prieina vietinai, siūlo pirkti vaisius, suvenyrus, prašo pinigų, tušinukų, klausia, iš kur mes. Ir niekas nežino tokios Lietuvos, sako juokaujat, nėra tokios šalies Lietuva. Net gailėjomės , kad neturim su savim Europos žemėlapio.

Šiandien apsiniaukę, ir beveik visą kelionės laiką tai stipriau, tai silpniau lyja. Atvykstame prie Mount Kenya, kurio visai nesimato per debesis.

Čia tokie žali ir tankūs miškai, tiesiog džiunglės ir aš niekaip nesuprantu, kaip čia gali gyventi tokie dideli gyvūnai kaip buivolai ir drambliai, kaip jie prasibrauna pro tuos miškus. Ir kaip jiems nešalta. Dar išvažiuojant iš Samburu, gidas mus įspėjo, kad išsiimtume iš lagaminų šilčiausius rūbus, nes prie Mount Kenya bus nerealiai šalta. O naktį išvis bus žiauriai šalta. Na, nelabai išsigandome mes atvykę iš savo lietuviškos žiemos.

Atvykstame į Serena Mountain lodge. Čia neturėsime game drive, gyvūnai čia stebimi iš balkonų. Viešbutis ant pastolių, medinis, susiliejęs su mišku, visi balkonai į mišką ir vandens telkinį, prie kurio ateina gyvūnai. Dažniausiai čia lankosi buivolai ir drambliai.  Gali ateiti , o gali ir ne, čia jau kaip pasiseks. Čia nakvosim vieną naktį .

Viešbutis

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Vaizdas iš balkono

From Kenija

From Kenija

Kambarys

From Kenija

Įsikuriam ir einame pietauti. Labai skanus čia maistas. Salotos ir desertai švediškas stalas, o sriuba ir pagrindinis patiekalas iš meniu, galima rinktis iš dviejų variantų.

From Kenija

Per pietus man neramu – gal kas atėjo iš gyvūnų. Lekiu žiūrėt. Ir – taip, atėjo! Didžiulė buivolų banda.

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Buivolai atėjo prie pat viešbučio parupšnoti žolytės, tad bėgame žemyn į tokius bunkerius, specialiai įrengtus stebėti gyvūnus, toks kaip pusrūsis, su atvirais langais su grotomis. Iš čia buivolai visai arti, snukiai tiesiog priešais tave. Šiaip Afrikiniai buivolai gana pavojingi gyvūnai, jei jam nepatiksi ir jis ims tave vytis, tai nuo jau nepabėgsi. Nebent lipsi į medį.

From Kenija

From Kenija

Mergaitė

From Kenija

Berniukas

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Po pietų einame į pasivaikščiojimą po džiungles. Prieš tai kiekvienas pasirašome, kad susipažinome su visais pavojais ir žinome, kad gali nutikti tas ir anas, o kas aš neskaičiau ( prirašyta visas lapas ), kad nepersigalvočiau dėl to pasivaikščiojimo.

Gauname specialią avalynę

From Kenija

Ir aprangą.

From Kenija

Ir išvykstame. Su dviem palydovais. Gidu, ir apsauga su kalašnikovu.

From Kenija

Purvas nerealus, brendame takeliais per džiungles. Labai baisu! Šlama, šnara, stūgauja, riaumoja, atrodo, kad tik ir taikosi kažkas užpulti, štai visai švieži leopardo pėdsakai, štai užuodžiame buivolo kvapą. Aš vis dairausi, kur mūsų ginkluotas berniukas. Kad būtų netoli, jeigu ką.

From Kenija

From Kenija

Gidas

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Ateiname į tokią proskyną, kur padaryti suoliukai ir staliukai iš rastų, ir ten geriame arbatą su brendžiu, valgome pyragą. Po arbatėlės tose džiunglėse nebe taip ir baisu.

From Kenija

From Kenija

Taigi tokia diena. Kažkokia užburianti vieta. Tose džiunglėse jaučiausi taip keistai, tarsi vaikščiočiau po kokį kitą, pavojingą pasaulį.

Tiesiog gera pasėdėti viešbučio balkone, stebėti mišką, klausytis įvairiausių garsų, kvėpuoti gaiviu vėsiu kalnų oru. Pamiršti viską pasaulyje, mintys bet kokios galvoje skraido. Stebi antilopes bushbuck ir waterbuck ( nežinau lietuviško vertimo ), mangustus, paukščius. Ir lauki – gal kartais ateis dramblys. Noriu jį pamatyt.

Waterbuck

From Kenija

Bushbuck

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Per vakarienę galima užsisakyti, kad naktį pažadintų, jei ateis norimas pamatyti gyvūnas. Žinoma, užsisakome dramblį. Grįžę į kambarį randame paklotas lovytes ir įdėtas pūsles su karštu vandeniu, mat gi čia „labai šalta“. Na, juokingas toks šaltis. Dar ilgokai sėdime balkone, klausomės garsų, stebime mišką: pešasi dvi laukinės antys, ateina pulkas bushbuck, tamsoje žybsi mangusto akys.

Naktį niekas nepažadina. Dramblys neatėjo…

From Kenija

Kelionė į Keniją: Samburu (3 diena)

Keliamės anksti, 5:45, išeinu į balkoną, dar visiškai tamsu, tik garsų begalybė. 6:30 išvažiuojame į game drive. Kaip tik saulėtekis. Ir dvi granto gazelės, žaisdamos jos grumiasi, tyloje kaukši ragai, o fone iš kalnų teka saulė. Galėčiau žiūrėti ir žiūrėti tokį vaizdą, koks vis tik gražus yra pasaulis.

From Kenija

Impala berniukas

From Kenija

Impala mergaitė.

From Kenija

Po nuostabaus saulėtekio ir antilopių, toliau ilgokai važinėjame ir nesutinkame jokio gyvūno. Safaris toks jau laimės dalykas – tu niekad nežinai, ką sutiksi, gali važinėti kelias valandas ir nieko nematyt, o gali per vieną game drive pamatyt krūvą gyvūnų, ir net visą didijį penketą. Čia priklauso nuo sėkmės, na, ir tikriausiai nuo gido profesionalumo. Bet apima toks azartas, dairaisi, ieškai, labai praverčia, žinoma, žiūronai, bet mes turėjom tik vienus. Jautiesi tarsi kokioje medžioklėje, tik medžioji ne su šautuvu, o su fotoaparatu. Šiaip medžioklės aš nesuprantu, kaip galima šauti į tokį grožį. Bet azartas ieškant, jis tikrai yra.

Ir tada pasirodė jos. Žirafos. Gyvūnas, kurį labiausiai svajojau pamatyti. Daug žirafų, visai arti, prie pat kelio. Net užgniaužė kvapą, kurį laiką girdėjosi tik aikčiojimai ir fotoaparatų spragsėjimas. Pasirodo , yra trys žirafų rūšys, skiriasi jų kailio raštai. Šios vadinasi reticulated giraffe. Smalsios, pasižiūri į mūsų mikriuką – kas čia tokie atvažiavo.

From Kenija

From Kenija

From Kenija

Tik taip susidėliojusios kojas jos pasieka žemę.

From Kenija

From Kenija

Vėl zebrai. Labai linksmi ir gražūs gyvūnai. Yra dvi rūšys. Šiame parke gyvena Grevy’s  zebra, jų kailiuko dryžiai smulkesni, ir pilvukai balti, tuo jie skiriasi nuo kitų, kuriuos sutiksime kituose parkuose. Nėra dviejų vienodai dryžuotų zebrų, visų dryžiai skirtingi, kaip kad nėra dviejų žmonių su vienodais pirštų antspaudais.

From Kenija

From Kenija

Šios nuostabios antilopės vadinasi mažasis Kudu. Mergaitė.

From Kenija

Berniukas.

From Kenija

Na, ir jau grįžtant į viešbutį, babuinas.

From Kenija

Po puikaus rytinio safari grįžtame į viešbutį pusryčių. Visas maitinimas – pusryčiai, pietūs ir vakarienė – mums yra įskaičiuoti į kelionės kainą, tik per pietus ir vakarienę reikia mokėti už gėrimus. Maistas šiame viešbutyje skanus, nepaprastai skanūs čia vaisiai, ir vaisių sultys.

Visą dieną, iki 16 valandos turime laisvą, tad galime mėgautis saule ir baseinu, pietaujame, vėl maudomės ir deginamės. Game drive visada būna anksti ryte ir po pietų. Tokia jau yra tvarka, tokiu laiku matyt yra didžiausia tikimybė pamatyti daugiau gyvūnų. Taigi 16 val vėl vykstame į game drive. Sutinkame ir daugiau tokių keliautojų, vien iš mūsų viešbučio pajuda gal kokie 5 – 6 mikriukai. Yra labai rimtai pasiruošusių keliautojų, su gerais žiūronais ir  fotoaparatais su didžiuliais objektyvais.  Popietė saulėta ir karšta.

From Kenija

Mano gražiosios žirafos. Jos turi suėsti nerealų kiekį maisto, tad ištisai rupšnoja lapelius nuo baisiniai spygliuotų medžių. Turi labai lankstų liežuvį, su kuriuo išrenka lapelius ir neįsiduria į baisinius spyglius.

From Kenija

Ir tada pradedame liūtų medžioklę. Nors visi gyvūnai yra labai gražūs ir įdomūs, bet, atvykus į Keniją, būtina pamatyti didijį penketą – Liūtą, Dramblį, Buivolą, Raganosį ir Gepardą. Taigi, šiandien mūsų tikslas – liūtas, ir gidas iškart pasako, kad važiuosim į tą vietą, kur matėm vakar liūtę su mažyliais besislapstančią, gal pavyks pamatyt iš arčiau. Bet paskui gidas susisiekia su kitais gidais ( jie turi racijas ), kad yra liūtai kitoj vietoj. Tad viską metę, lekiame tenai. Skubame, važiuojam kartais jau ne keliu, bet tiesiog kur tiesiau, truputi per brūzgynus. Taip pasirodo yra svarbu atvežti turistus prie Liūto. Ir štai – dvi liūtės pražygiuoja visai pro mūsų mikriuką, lėtai, tingiai, mat labai karšta. Net akies krašteliu nepasižiūrėdamos į mus ir mūsų mikriuką, tarsi būtume koks krūmas.

From Kenija

From Kenija

From Kenija